Tiesa, net ir išplėstas sankcijų sąrašas bei karinio bendradarbiavimo ribojimai nenuramina skeptikų, manančių, kad prezidento Vladimiro Putino ryžtą gali numalšinti tik tiesioginis atsakas jam ir artimiausios aplinkos žmonėms, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
Ekspertai įsitikinę, kad Vakarai pasirinko ilgą žaidimą, stengdamiesi palengva nuvarginti Rusiją.
Vis dėlto net ir smarkiai menkstančios ekonomikos augimo prognozės ar prognozuojamas biudžeto deficitas neprivers V.Putino atsisakyti tvirto šalies lyderio statuso.
Šią savaitę Rusija smogė savomis sankcijomis, kurios jau spėjo sukelti nerimą ES lyderių gretose. Atrodo, kad konfliktas tik įsibėgėja.
„Mistral“ grėsmė perdėta
Viena griežčiausios kritikos sulaukusių valstybių – Prancūzija. 2010 metų gruodį paskelbę apie dviejų desantinių atakos laivų „Mistral“ pardavimą Rusijai, prancūzai iškart sulaukė NATO partnerių kritikos. Bet sankcijų fone kritika sutarties sąlygų besilaikantiems prancūzams tik stiprėja.
Tiesa, kai kurių ekspertų nuomone, šurmulys dėl „Mistral“ laivų pardavimo yra gerokai per garsus.
„Šių laivų įsigijimas nepridės Rusijai karinės galios.
Toms užduotims, kurias vykdo Rusijos karinis laivynas, „Mistral“ paprasčiausiai nereikalingi“, – „Lietuvos rytui“ teigė politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis.
„Tai – ekspedicinių pajėgų vadovavimo laivas, naudotas Prancūzijos interesams Afrikoje ir kitose buvusiose jos teritorijose ginti“, – pridūrė analitikas.
Panašias išvadas daro ir buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministras, Seimo narys Gediminas Kirkilas. Jo teigimu, svarbesniu veiksniu gali tapti platesnio pobūdžio sankcijos.
„Šie laivai turi ribotą naudojimą. Nemanau, kad jų pardavimas pridės karinės galios Rusijai. Pagrindinis Rusijos interesas yra karas Ukrainoje, o ten naudojamos visai kitokios priemonės“, – svarstė G.Kirkilas, komentuodamas 1,2 milijardo eurų (4,2 mlrd. litų) vertės sutartį.
Karinė galia abejotina
Spaudžiama ekonominių sankcijų kilpos Rusija bando demonstruoti karinę galią – planuojamas ne tik didesnis finansavimas technologijoms modernizuoti, bet ir pajėgų stiprinimas.
Paskleista informacija apie planus 2019 metais padvigubinti desantininkų specialiųjų pajėgų tarnautojų skaičių iki 72 tūkstančių.
A.Bačiulio teigimu, dėl tokių planų galvą kraipo net pačios Rusijos kariniai ekspertai: „Rusijos desantininkai yra paprasčiausi puslengviai pėstininkai, kurie rimtuose kovos veiksmuose nebuvo naudojami nuo Antrojo pasaulinio karo. Tai – nepasitvirtinusi koncepcija.“
„Prieš keletą metų vykęs Pskovo desantininkų mūšis Čečėnijoje, kai trys desantininkų kuopos savaeige artilerija buvo kiaurai pramuštos ir ištaškytos čečėnų partizanų, parodė visas jų galimybes“, – ironiškai Rusijos sprendimą stiprinti karines pajėgas desantininkais vertino A.Bačiulis.
„Rusija dabar turėtų rūpintis tuo, kad vokiečiai nusprendė nebestatyti Mulino karių rengimo centro, kuriame būtų buvę parengiama iki 30 tūkstančių karių.
Šios ES sankcijos nebeleis toliau vykdyti statybos darbų ir tai iškart atsilieps Rusijos planams stiprinti pajėgas“, – dėstė politikos apžvalgininkas.
Atsilieps naftos gavybai
G.Kirkilo teigimu, sankcijos Rusijos sprendimų nepaveiks, bet apribojimai darys įtaką šalies ekonomikos silpnėjimui.
„Sankcijos Rusijai atsiliepia jau dabar ir laikui bėgant, o pozicijai nesikeičiant jos taps tik dar griežtesnės, labiau palies stambias įmones ir paties V.Putino aplinką“, – teigė politikas.
Naujausios sankcijos skaudžiausiai gali smogti Rusijos naftos pramonei. Nors šiuo metu Rusija turi milžiniškas išteklių atsargas ir kasdien eksportuoja 10 milijonų barelių, tokia situacija truks neilgai.
Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Stevenas Piferis pabrėžė, kad Rusija jau dabar ieško naujų naftos šaltinių.
„Rusija žvalgo šiaurę, Arkties regioną, šiaurines Rusijos dalis – ten gali būti didžiuliai naftos telkiniai. Jie tikisi, kad gavybos darbai naujuose plotuose prasidės dar prieš išsenkant dabartiniams šaltiniams“, – pasakojo S.Piferis.
Rusijai esą to nepavyks padaryti be Vakarų technikos.
„Gręžimo technologija, skalūnų išgavimo technika ir jų apdirbimas – visa tai yra JAV rankose. Amerikietiškos technologijos ir prietaisai taps būtini Rusijai.
Tad naujausios sankcijos, ribojančios šių technologijų pardavimą, gali dramatiškai paveikti Rusijos ateities planus“, – prognozavo buvęs JAV valstybės departamento pareigūnas Davidas Goldwynas.
Bando smogti atgal
Žinoma, V.Putinas neketina ramiai stebėti, kaip Vakarų sankcijos palaužia jo autoritetą paprastų rusų akyse.
Trečiadienį Maskvoje paskelbtas įsakas, vienus metus draudžiantis arba ribojantis maisto ir žemės ūkio produktų importą iš šalių, kurios palaikė sankcijas Rusijai.
Seimo narės Rasos Juknevičienės manymu, bet koks Kremliaus atsakas nebus lygiavertis, nes Rusija šiuo metu grimzta į didelę krizę.
„Nežinia, ar V.Putino veiksmus skatina politinis spaudimas iš vidaus, bet akivaizdu, kad Rusija yra apimta didelės krizės – ne tiktai ekonominės, bet ir valstybės valdymo“, – „Lietuvos rytui“ teigė buvusi krašto apsaugos ministrė.
G.Kirkilas irgi pabrėžia, kad Rusija bando kautis prieš labai daug šalių ir neturi tinkamų svertų savo sankcijomis sukelti tokias pat pasekmes.
„Rusija nėra daug svetur investuojanti šalis. Netgi atvirkščiai – Vakarai daugiau investuoja į Rusiją“, – kalbėjo buvęs premjeras.
„Vienintelis galingas, bet trumpalaikis atsakas galėtų būti energijos žaliavų tiekimo trikdžiai, bet net ir tai galiausiai atsisuktų prieš pačią Rusiją“, – pridūrė G.Kirkilas ir pabrėžė, kad Rusija eksporto atžvilgiu yra labai priklausoma nuo tų kelių dešimčių šalių, baudžiančių ją griežtomis sankcijomis.
Europa baiminasi
Tiesa, Rusijos baimė Europoje vis dar tvyro. Vokietijos krikščionių demokratų užsienio politikos specialistas Philippas Missfelderis mano, kad Rusija sankcijas atlaikys labai ilgai.
„Sankcijos nepakeis politinių sprendimų. Rusija turi pakankamai potencialo susiveržti diržus, tad sankcijos nėra išeitis“, – kalbėjo Ph.Missfelderis.
Susirūpinimą dėl galimų ES sankcijų Rusijai pasekmių jau pareiškė ir Suomijos premjeras Alexanderis Stubbas ir pažadėjo ryžtingai reikalauti kompensacijų, jeigu Europos politiniai sprendimai pridarys ekonominės žalos šalies įmonėms.
Vienas geriausių pavyzdžių – Helsinkio laivų statykla „Arctech“, užsiimanti ledlaužių laivų statyba.
Rusijos rinkoje daugumą savo laivų parduodanti įmonė jau dabar baiminasi, kad nusisukus rusams ji neberas kur parduoti savo produkcijos ir bus priversta bankrutuoti.
„Drįstu sakyti, jog yra potenciali rizika – pabrėžiu, potenciali – kad kils nauja ekonomikos krizė“, – pareiškė A.Stubbas.
Šių Suomijos premjero žodžių pro ausis nepraleido ir atsargesni Rytų Europos maisto ir žemės ūkio produkcijos tiekėjai – jie pirmieji pajus ekonominių Rusijos pančių veržimą.
Įtampa tik augs
Ekonominis V.Putino atsakas įkalė dar gilesnį pleištą į vis labiau eskaluojamą konfliktą. Atrodo, kad Rusijos agresija Ukrainoje ir Krymo aneksija jau tapo ilgalaikės įtampos, įtrauksiančios ir paveiksiančios daugelį šalių, šaltiniu.
„Nesutarimai tarp Rytų ir Vakarų šių sankcijų akivaizdoje tik didės“, – teigė G.Kirkilas.
R.Juknevičienės manymu, mes visi jau esame didelio geopolitinio konflikto liudininkai.
„Ukrainoje šiuo metu vyksta karas dėl to, kokia ateityje bus Europa. Ekonomika eina šalia ir sankcijos lems ilgalaikius pokyčius. Nebūna taip, kad krizės išsispręstų per dieną“, – teigė politikė.
Buvusi krašto apsaugos ministrė „Lietuvos rytui“ sakė mananti, kad įtampa gali nuslūgti tik žlugus Kremliaus režimui.
„Krizė išsispręs tik tada, kai sugrius šis Sovietų Sąjungos tęsinys – V.Putino režimas.
Ukrainoje mes matome jau kelintą skausmingą sovietų istorijos griuvimo etapą, tai galiausiai atsitiks ir Rusijoje“, – kalbėjo R.Juknevičienė.
Galimą dabartinio V.Putino režimo žlugimą ir skausmingas pasekmes Rusijai prognozuoja ir A.Bačiulis.
Jo manymu, griežtos sankcijos Rusiją palauš panašiai kaip aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje palaužė Sovietų Sąjungą. Tačiau tam prireiks ne tik laiko, bet ir politinės valios.
„Kad sankcijos pradėtų veikti, reikėtų 5–6 metų. JAV prezidentui Ronaldui Reaganui įvedus rimtas sankcijas visoms įmonėms, kurios bendradarbiavo su Sovietų Sąjunga, prireikė net 7 metų, kol Michailas Gorbačiovas pradėjo blaškytis ir sąjunga griuvo“, – priminė A.Bačiulis.
Suvaržymai smogė Rusijos ekonomikai
Liepos 31 dieną ES oficialiai įvedė naujas plataus pobūdžio ekonomines sankcijas Rusijai tikėdamasi, kad šie veiksmai privers Maskvą pakeisti savo politikos kursą Ukrainos atžvilgiu. Priimtos priemonės nutaikytos į Rusijos bankų, gynybos ir energetikos sektorius.
Nuo sankcijų jau nukentėjo penki stambūs Rusijos bankai: „Sberbank“, „Bank VTB“, „Gazprombank“, „Vnešekonombank“, „Rosselchozbank“. Jiems uždrausta skolintis Europos rinkoje.
„Žinome, kad irgi galime nukentėti. Žinome, kad prekyba su Rusija nėra be galo didelė, bet vis vien reikšminga. Nepaisant to, karo ir taikos metu ekonominė politika nėra svarbiausias rūpestis“, – tikino Vokietijos vicekancleris, ūkio ministras Sigmaras Gabrielis.
Rusija pažadėjo paramą bankams, bet tokia parama, Maskvos ekonomistų skaičiavimais, gali atsieiti nuo 40 iki 90 milijardų dolerių per dvejus metus – nuo dešimtadalio iki šeštadalio metinio valstybės biudžeto.
Be to, Rusija pralaimėjo bylas Tarptautiniame arbitraže Hagoje ir Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre naftos bendrovės „Jukos“ akcininkams. Šios dvi nutartys, abi neskundžiamos, įpareigoja Maskvą sumokėti dar 54 milijardus dolerių.
Metų pradžioje planuotas Rusijos ekonomikos augimas nuo 2,5 procento prieš sankcijas sumažintas iki maždaug 0. Finansų ekspertai prognozuoja ir galimą biudžeto deficitą.
Analitikų teigimu, ES įvesti suvaržymai smarkiai pakenks Rusijos naftos gavybos pramonei, nes ji itin smarkiai priklausoma nuo Vakaruose ištobulintų gręžimo technologijų.
ES Rusijai įvestas ginklų embargas įsigalios tik naujiems sandoriams, tad su Prancūzija pasirašyta sutartis dėl „Mistral“ laivų bus įgyvendinta.
