H.Kitchenerio rodomasis pirštas – tikriausiai garsiausias pasaulyje.
Britų imperijos karinio veikėjo smilius vis dar atpažįstamas net ir praėjus visam amžiui – šį rugpjūtį kaip tik minimos 100-osios Pirmojo pasaulinio karo pradžios metinės.
Lordo atvaizdas vėliau naudotas kaip satyra žiniasklaidoje, nuolat šmėžuodavo reklamose.
Bet svarbiausia – įkvėpė verbavimo į kariuomenes kampanijas visame pasaulyje.
Amerikiečiai, komunistai Pietų Amerikoje, naciai Vokietijoje – panašius motyvus verbavimo plakatuose naudojo daugelio šalių ginkluotosios pajėgos. Dabar plakatų originalumu varžosi ukrainiečiai ir jų puolimą bandantys atlaikyti prorusiški separatistai.
Iš pradžių nebuvo populiarus
Daugelis žmonių mano, kad garsusis plakatas su H.Kitchenerio atvaizdu išpopuliarėjo Pirmojo pasaulinio karo metu, kai buvo naudojamas per vyriausybės verbavimo kampaniją.
Nevisiškai taip – iš maždaug 5,7 mln. oficialių verbavimo plakatų, išspausdintų Jungtinėje Karalystėje 1914–1918 metais, plakatų būtent su šiuo paveikslu yra tik 10 tūkstančių kopijų.
Profesionalaus dailininko Alfredo Leete’o sukurtą paveikslą iš pradžių buvo numatyta išspausdinti ant žurnalo „Londons Opinion“ viršelio 1914 metų rugsėjo 5 dieną.
Ant jo taip pat buvo užrašas „Tavo tėvynei reikia tavęs“.
Bet vėliau šūkis buvo sutrumpintas iki dviejų žodžių – „Noriu tavęs“. O paveikslą imta naudoti ant plakatų.
Originalių plakatų iki šių dienų yra išlikę labai nedaug.
Aišku, valdžia tuo metu greitai suuodė, kad H.Kitchenerio atvaizdas – visuomenėje nepaprastai išpopuliarėjęs ir tapęs kariuomenės bei imperijos simboliu – puikiai tinka verbavimui.
Vis dėlto oficialiame Parlamentinio verbavimo komiteto plakate karo vadas buvo pavaizduotas truputėlį kitoks – ne toks dramatiškas.
Ant paveikslo buvo ne tokia įkvepianti citata iš jo kalbos: „Vyrai, daiktai ir pinigai yra neabejotina būtinybė.
Nejaugi karo prievolė jums nieko nereikš tol, kol jus į savo gretas atsivesime prievarta? Stokite į armiją šiandien.“
Veiksmai pasiteisino – plakato tiražas padidėjo 15 kartų.
Savo ruožtu A.Leete’o sukurtas paveikslas tokia sėkme nespindėjo – bent iš pradžių.
Bet tik prieš 100 metų: oficialieji plakatai seniai pamiršti, bet A.Leete’o dizainas ir dabar yra be galo populiarus. Kodėl?
Pirštu suasmenino kvietimą
„Tarp nesuskaičiuojamos galybės kasdien spausdinamų plakatų šis H.Kitchenerio rodomasis pirštas yra greitai atpažįstamas Pirmojo pasaulinio karo simbolis, – sako Robertas Opie, Reklamos muziejaus steigėjas. – Televizijos programos naudojo šį plakatą reklamos kampanijose, kad įrodytų, jog programa buvo pradėta karo metu.“
„Tai – ilgaamžiškumas. A.Leete’as sukūrė labai stiprų paveikslą, kuriame lordo H.Kitchenerio akys seka žmones visame kambaryje – visai kaip Mona Liza“, – priduria specialistas.
Paveikslo autorius apdairiai manipuliavo H.Kitchenerio išvaizda. Oficialiame plakate aiškiai matomas jo žvairumas.
Tačiau vėlesni plakatai buvo patobulinti – H.Kitchenerio ūsai buvo patamsinti ir išplėsti.
Be to, piešdamas paveikslą dailininkas, matyt, rėmėsi garsiojo karininko nuotrauka, padaryta prieš 30 metų, o Pirmojo pasaulinio karo pradžioje jam jau buvo 64 metai.
Bene labiausiai visuomenę, ypač ekspertus, žavėjo ir žavi H.Kitchenerio rankos mostas ir smiliaus nukreipimas tiesiai į žvelgiantįjį į plakatą ar paveikslą.
„Rodymas pirštu yra labai asmeniškas, jis išskiria kiekvieną žmogų.
Taip jį labiau įtraukia ir įpareigoja kaip nors atsakyti“, – teigia Harfordšyro universiteto psichologijos profesorė Karen Pine.
Dailininko paveikslas vertinamas daug geriau nei kiti to laikotarpio verbavimo plakatai.
Karo muziejaus Londone vyriausiasis prižiūrėtojas Richardas Slocombe’as aiškina, kad daugelio plakatų dizainas buvo mechaniškas, taktiškas, o užrašuose buvo naudojama daug išmintingų žodžių.
Vis dėlto A.Leete’as buvo žymus karikatūrininkas, kuris žinojo, kaip rasti ryšį su auditorija savo darbu ir suprato paprastumo galią.
„Žodžiai „Tavo šaliai reikia tavęs“ buvo efektyvūs. Jie pažadino žmonių patriotizmą ir kaltės jausmą, virto savotišku emociniu šantažu“, – aiškina Nacionalinio armijos muziejaus direktoriaus pavaduotojas Davidas Bownesas, kuris taip pat prisidėjo prie Pirmojo pasaulinio karo plakatų kūrimo.
Atvaizdas – ir ant puodelių
Plakato sėkmė, be jokios abejonės, leido perduoti H.Kitchenerio paveldą visam pasauliui.
A.Leete’o sukurtą paveikslą nukopijavo karinės verbavimo kampanijos iš viso pasaulio – Indijoje, Vokietijoje, Kanadoje.
Savo ruožtu Jungtinėse Amerikos Valstijose per Pirmąjį pasaulinį karą buvo išspausdinta 4 milijonai plakatų su Jameso Montgomery Flaggo sukurto Dėdės Semo atvaizdu.
Dėdė Semas į kariuomenę verbuoja ir šiomis dienomis.
Dar 1998 metais H.Kitchenerio atvaizdo versija buvo naudojama siekiant padidinti tautinių mažumų atstovų skaičių Jungtinės Karalystės ginkluotosiose pajėgose.
H.Kitchenerio veidas buvo pakeistas karininko, turinčio šaknų Afrikoje ir Azijoje, veidu.
Tiesa, A.Leete’o sukurto plakato motyvas dažniau naudojamas siekiant prajuokinti humorą mėgstančius britus.
Antai laikraštis „Sunday Times“ H.Kitchenerį pakeitė Davidu Cameronu, kai šalies ministras pirmininkas 2010 metų spalį savo kalboje ištarė žodžius „Tavo šaliai reikia tavęs“, taip pristatydamas Didžiosios visuomenės (Big Society) viziją.
„Šiuo metu žymusis plakatas atrodo ironiškai dėl neįprasto mums gesto – į žiūrovą nukreipto piršto.
Kadangi mes į valdžią žvelgiame ne taip pagarbiai kaip anksčiau, politikams siūloma naudoti gestus atvira ranka, o ne rodyti vienu pirštu“, – aiškina Karen Pine.
„Plakatas vis dar gana plačiai naudojamas, nes jame yra viskas, ko reikia karikatūrai, – stiprus ir galingas atvaizdas, kuris gali greitai ir lengvai perduoti žinutę“, – priduria R.Opie.
1960 metais Londone buvo atidarytos dvi parduotuvės pavadinimu „Aš buvau lordo Kitchenerio tarnas“ („I Was Lord Kitchener’s Valet“). Jos savo reklamai panaudojo būtent A.Leete’o sukurtą paveikslą.
Parduotuvėse buvo galima įsigyti kariuomenės relikvijų ir drabužių, kurie kėlė ironišką ilgesį H.Kitchenerio gyvavimo ir vadovavimo imperijai laikotarpiui.
Daiktus pirko ir tokie žymūs žmonės kaip Jimi Hendrixas, Johnas Lennonas ar Ericas Claptonas.
Gyvenimas – viename plakate
Nuo to laiko jau beveik viską – pradedant puodeliais ir marškinėliais, baigiant antklodžių užvalkalais – gali puošti H.Kitchenerio veidas ir šūkis „Tavo tėvynei reikia tavęs“.
Be to, neseniai karininko atvaizdas buvo iškaltas ant 2 svarų monetos – Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100-ųjų metinių proga.
H.Kitcheneris ir jo rodomasis pirštas taip pat retkarčiais vis panaudojamas įvairiose reklamose – nuo muzikos festivalių iki garažo išpardavimų.
Yra ir tokio vajaus kritikų. Pavyzdžiui, Martynas Thatcheris, knygos „Nepaprasta H.Kitchenerio plakato istorija“ („Amazing Story of the Kitchener Poster“) autorius, mano, kad šiais laikais paveikslą naudoja tingintys sukurti ką nors originalaus.
Vis dėlto aišku tai, kad A.Leete’o karikatūra padėjo nutildyti karštas diskusijas apie paties lordo H.Kitchenerio asmenybę – karininkas garsėjo nuolatiniais ginčais su to laikotarpio politikais.
Visas šios istorinės asmenybės gyvenimas tilpo vieninteliame meno kūrinyje.
Tiesa, H.Kitcheneris neramiai žvelgė į jo atvaizdo naudojimą verbavimo kampanijose.
Jis manė, kad turėtų būti naudojamas valstybės monarcho atvaizdas. (BBC, AP, LR)
Verbavimo plakatas, kuriame pavaizduotas griežto žvilgsnio lordas Herbertas Kitcheneris, buvo Pirmojo pasaulinio karo simbolis. Bet ne tik. Motyvai kartojasi ir šiandien – kur tik reikia rasti, kas kariaus.
Kas buvo lordas H.Kitcheneris?
Herbertas Horatio Kitcheneris (nuotr.) gimė 1850 metų birželio 24 dieną Airijoje, Kerio grafystėje.
Mokėsi Šveicarijoje ir Karališkojoje karo akademijoje Vulidže.
Dalyvavo nesėkmingoje operacijoje, kurios metu bandė pakeisti generolą Charlesą Gordoną Chartumo mieste Sudane 1884–1885 metais, o 1886 metais buvo paskirtas viso Rytų Sudano gubernatoriumi.
1902 metais buvo paskirtas Indijos vadu.
1911 metais tapo Egipto prokonsulu, ten ir Sudane jis tarnavo iki 1914 metų.
Įsiplieskus Pirmajam pasauliniam karui, nenoriai ėjo valstybės karo sekretoriaus pareigas. Turėdamas gerą įžvalgą, jis numatė, kad karas gali trukti keletą metų, todėl surinko didelę kariuomenę.
Mirė 1916 metų birželio 5 dieną – nuskendo plaukdamas karinio jūrų laivyno laivu „HMS Hampshire“ į Rusiją.
