Sirų pabėgėliai nesnaudžia - stovykloje įsuko verslą

Prie vežimėlio prikaustytas Mohamedas Haribas dienas leidžia kartu su kitais karo iš namų išvytais žmonėmis. Bet jis neverkšlena – būtent pabėgėlių stovykloje siras darsyk sukūrė sėkmingą verslą, rašo „Lietuvos rytas“.

Verslūs sirų pabėgėliai milžiniškoje stovykloje jau spėjo šalia pagrindinio kelio įkurti įvairių prekybos taškų, parduotuvių.<br>AFP ir „Reuters“ nuotr.
Verslūs sirų pabėgėliai milžiniškoje stovykloje jau spėjo šalia pagrindinio kelio įkurti įvairių prekybos taškų, parduotuvių.<br>AFP ir „Reuters“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Aug 9, 2014, 6:00 AM, atnaujinta Feb 11, 2018, 11:09 AM

Prisijungęs prie tėvynainių, šis siras vieną po kitos atidarinėja parduotuves didžiausioje Jordanijoje az Zatario sirų pabėgėlių stovykloje.

„Atidariau parduotuvę, nes reikėjo rūpintis šeima, čia mes gyvename aštuoniese“, – sakė M.Haribas.

Buvęs klestintis verslininkas Sirijoje liko nieko neturinčiu karo pabėgėliu, o dabar vėl kabinasi į gyvenimą.

Jo mobiliųjų telefonų prekystalis pastatytas pagrindinėje šurmuliuojančioje gatvėje Eliziejaus Laukuose – vienintelį asfaltuotą stovyklos kelią juokaudami vietiniai vadina garsiojo Paryžiaus prospekto vardu.

Tokių Sirijos verslininkų kaip M.Haribas įžvalgumas, jų pasisekęs mėgėjiškas verslas pavertė 85 tūkstančių pabėgėlių stovyklą penktu pagal dydį miestu Jordanijoje.

Pabėgėliai valgo ir picas

„Sirijoje turėjau gražius namus, automobilį, mes buvome pripratę prie nuolatinių pajamų. Tačiau čia viskas kitaip – aš gyvenu namelyje ant ratų, parduotuvė irgi įrengta tokiame namelyje. Mums reikia pinigų, kad išgyventume“, – pasakojo M.Haribas.

Kilianas Kleinschmidtas, Jungtinių Tautų pareigūnas, atsakingas už az Zatario stovyklą, sakė, kad pabėgėliai nuo seno yra prekeiviai ir kontrabandininkai. Tokie įgūdžiai padėjo per dvejus metus varganą stovyklą paversti įprastu Artimųjų Rytų miestu.

Nors stovykla padrika ir panaši į lūšnyną, joje klesti namuose įrengtos kirpyklos, vestuvinių drabužių nuomos punktai, daržovių prekystaliai, kelionių agentūros ir net teikiamos picų pristatymo paslaugos.

Jordanijoje – milijonas sirų

„Žinojau, kad čia yra mūsų vieta, kur verslas greitai dygsta ir žmonės užsidirba pinigus“, – sakė 19 metų Mahmoudas, kuris su savo 10 brolių atidarė klestintį vidutinio dydžio prekybos centrą strategiškai geroje vietoje – populiarioje sankryžoje.

Kitaip nei daugelis pabėgėlių, kurie tikisi kuo greičiau ištrūkti iš čia, Mahmoudas su šeima pasirinko kitokį kelią. Jie atsikraustė gyventi ir dirbti į stovyklą iš kito Jordanijos miesto dėl gerų verslo galimybių.

Jungtinės Tautos nustatė, kad Jordanijoje yra apie 600 tūkstančių pabėgėlių iš Sirijos, tačiau valdžia numano, kad skaičius gali siekti milijoną.

Verslūs ir darbštūs

„Krizė pagreitina bendruomenės vystymąsi, nes Sirijos pabėgėliai yra veiklūs ir imlūs naujovėms“, – pripažino Jonathanas Campbellas, Pasaulinės maisto programos organizatorius.

„Be to, mes esame Jordanijoje, kuri yra gana pažengusi infrastruktūros ir interneto srityse, taigi galime daryti tai, ko kitose šalyse negalėjome“, – pasakojo J.Campbellas.

„Daugelis dalykų, apie kuriuos svajojome, bet negalėjome įgyvendinti, vyksta šiuo metu čia“, – pridūrė organizatorius.

Dėl visų vykdomų naujovių Jordanijos stovykloje atsirado galimybė atidaryti prekybos tinklo „Safeway“ parduotuvių, kurios suteiktų pabėgėliams galimybę įsigyti įvairesnių maisto produktų.

Pabėgėliai naudojasi Jungtinių Tautų parūpintomis Jordanijos banko kortelėmis, taip pat jie kas mėnesį gauną pašalpas maisto ir buitinėms išlaidoms.

Tačiau netrukus už tuos pinigus bus galima pirkti vaistus, drabužius ir pildyti maistinių dujų balionus.

„Tokia programa mažmeninės prekybos aplinkoje bus vykdoma pirmą kartą pasaulyje“, – sakė J.Campbellas.

Diegia ir naujoves

Pasak K.Kleinschmidto, dėl nedidelio tarptautinio finansavimo jie kreipiasi į privačius sektorius tikėdamiesi pagalbos – ne finansavimo, o idėjų, naujų technologijų, kurios gali padėti pabėgėliams.

Pavyzdžiui, K.Kleinschmidtas dirba su inžinieriais Marselyje – jie nori išspręsti stovyklos vandens ir kanalizacijos problemas. O Amsterdamo transporto viršininkas pasiūlė, kaip pagerinti susisiekimą stovykloje.

Taip pat jie sprendžia dėl atliekų perdirbimo ir energijos gamybos iš stovykloje ir aplinkinėse vietovėse susikaupiančių kietųjų atliekų. Be to, svarstoma pastatyti saulės jėgainę.

„Naujas verslas humanitarinėje srityje plečiasi, o pabėgėliai pradeda suprasti, kad tai duoda didelį pelną“, – pasakojo Steve’as Zyckas, Užsienio plėtros instituto atstovas.

Jis pasakojo, kad vis daugiau pabėgėlių turi mobiliuosius telefonus ir gali naudotis pinigų pervedimo paslaugomis.

„Tai nereiškia, kad privatus sektorius pakeis tradicinę bendruomenę – dvi bendruomenės viena kitą turėtų papildyti“, – sakė S.Zyckas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.