2011 metais pasirašyta 1,2 mlrd. dolerių (3,15 mlrd. litų) vertės sutartis žadėjo, kad Prancūzija parduos Rusijai du „Mistral“ klasės laivus.
Pagal sutartį pirmąjį laivą Rusija turėtų gauti šiemet spalį arba lapkritį, o antrąjį – 2015 metais. Bet tokie Maskvos planai – vis miglotesni.
Ekonomikos sąstingio ir rekordinio nedarbo lygio varginama Prancūzija šį drąsų pareiškimą padarė prieš pat NATO viršūnių susitikimą Velse. Vienos svarbiausių šio susitikimo temų – Rusijos karinių veiksmų įtaka Ukrainai ir Baltijos valstybių gynybos planų persvarstymas.
Abejonės dėl finansų
Diskusijos dėl „Mistral“ laivų jau senokai verda NATO šalyse. Prancūzai aršiai reagavo į Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Davido Camerono išsakytą kritiką dėl sandorio su Rusija, pabrėždami, kad „Londone pilna rusų oligarchų“.
Panašiu tonu buvo atsakyta ir į JAV prezidento Baracko Obamos pareikštą susirūpinimą.
Vis dėlto galiausiai Prancūzijos prezidentas François Hollande’as pranešimą dėl sutarties įšaldymo paskelbė praėjus kelioms valandoms po kalbų apie paliaubas Ukrainoje.
„Nėra tinkamų sąlygų perduoti pirmąjį karo laivą“, – sakoma rašte ir priduriama, kad taip Paryžius reaguoja į geopolitinius pokyčius.
„Situacija Ukrainoje yra rimta. Rusijos pastarojo meto veiksmai prieštarauja Europos saugumo pagrindams“, – pranešime teigė F.Hollande’as.
Tiesa, šalies Gynybos tarybos posėdyje paskelbtais pareiškimais abejoja daugelis politikos ekspertų. Pasak jų, sutarties nutraukimas būtų pernelyg skaudus smūgis nusilpusiai Prancūzijos ekonomikai.
Partneriai sveikina sprendimą
Tokio Prancūzijos sprendimo suskubo sveikinti ne tik didieji partneriai, bet ir dėl Rusijos karinės galios augimo nuogąstaujančios Baltijos valstybės.
„Mistral“ klasės laivai greičiausiai būtų naudojami karinėms operacijoms Juodojoje ar Baltijos jūrose.
„Prancūzijos prezidento paskelbtas sprendimas atitinka Lietuvos interesus“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Jam antrino Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, paskelbęs, kad Prancūzijos žingsnis yra „tinkamas sprendimas tinkamu metu“.
Prancūzijai už „atsakingą sprendimą“ padėkojo ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas ir nurodė, kad tai „svarbu atkuriant taiką Europoje“.
Tiesa, toks prancūzų akibrokštas per daug nejaudina Rusijos atstovų, kurie vis dar įsitikinę sandorio sėkme ir nesureikšmina Prancūzijos kalbų.
Maskva dar nepanikuoja
„Negavome žinių, kad sutartis nebegalioja, – pareiškė Olegas Bočkariovas iš Rusijos karinės pramoninės komisijos. – Prancūzijoje tęsiami 400 rusų jūrininkų mokymai. Reikia ramiai toliau dirbti, kol atmosfera pasikeis.“
„Kam Prancūzija parduos laivą, kuris pagamintas pagal Rusijos reikalavimus? Savo NATO partneriams? Tikrai ne“, – samprotavo O.Bočkariovas ir pridūrė, kad net sutarties nutraukimas Rusijai netaptų katastrofa, – šalis neva turi kitų galimybių didinti karinius pajėgumus.
Tokiems teiginiams pritarė ir Rusijos gynybos viceministras Jurijus Borisovas, lakoniškai pridūręs, kad „toks sprendimas – ne tragedija“.
O štai sutarties įgyvendinimą sustabdžiusiai Prancūzijai grėstų milžiniška bauda. Skaičiuojama, kad ji gali siekti iki 3 milijardų eurų (10,5 mlrd. litų). Stabdyti sutartis per vėlu?
Rytų Europos studijų centro eksperto Mariaus Laurinavičiaus nuomone, tai, ar Prancūzija vykdys sutarties sąlygas, priklausys nuo Rusijos veiksmų.
„Tai ne tik Prancūzijos klausimas. Iš esmės vyksta Rusijos ir JAV taikos derybos, kuriose prancūzai patiria įvairių pusių spaudimą, – „Lietuvos rytui“ tvirtino apžvalgininkas. – Viską lems politinė valia, o ne techninės detalės. Jeigu Rusija toliau vykdys tokią politiką, kokią matome šiandien, tai puolamosios ginkluotės pardavimas nebus realus. Galbūt Prancūzijos lauktų kompensacijos, galbūt ginkluotė būtų pritaikyta NATO reikmėms. Išeitis bus rasta.“
Vis dėlto sunku įsivaizduoti sąlygas, pagal kurias Prancūzija ryžtųsi nutraukti prieš pustrečių metų sudarytą sandorį.
Į panašius spąstus jau buvo patekusi ir Vokietija.
Šios šalies kompanija „Rheinmetall“ 2011-aisiais pasirašė 140 mln. dolerių (350 mln. Lt) vertės sutartį statyti karinių mokymų centrą, kuriame įgūdžius lavintų daugiau nei 30 tūkst. Rusijos karių. Centras jau stovi.
„Mistral“: kas tai?
„Mistral“ – prancūziškas daugiatikslis desantinis atakos laivas, galintis gabenti sraigtasparnius.
Laivo ilgis – 199 metrai, plotis – 32 metrai, grimzlė – 6,2 metro. Didžiausias greitis – 18,8 mazgo (beveik 35 km/val.).
„Mistral“ sraigtasparnių grupę sudaro 16 orlaivių – 8 desantiniai ir 8 smogiamieji koviniai sraigtasparniai. Vienu metu kilimo denyje gali tilpti 6 sraigtasparniai.
Laive taip pat telpa iki 70 karinių mašinų, tarp jų – tankų, ir 450 karių. „Mistral“ įrengta 69 vietų ligoninė.
Aljansas siekia parodyti vienybę
Į viršūnių susitikimą vakar susirinkę NATO lyderiai turi aptarti naujas grėsmes, keliamas islamo ekstremistų Irake ir Sirijoje, ir kaip sąjungininkų pajėgas išvesti iš Afganistano.
Pagrindinė susitikimo tema – konfliktas Ukrainoje. NATO siekia parodyti vienybę prieš Rusiją. Aljanso generalinis sekretorius Andersas Fogh’as Rasmussenas jau anksčiau perspėjo, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje yra didžiausia grėsmė saugumui nuo Šaltojo karo laikų.
Siekdami pabrėžti palaikymą Kijevui, Aljanso lyderiai vakar susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka NATO ir Ukrainos tarybos posėdyje.
Vakarų atstovai taip pat abejoja Rusijos prezidento Vladimiro Putino, trečiadienį sukurpusio septynių punktų taikos planą, nuoširdumu.
Nors pagrindiniai lyderių susitikimai vyks šiandien, jau dabar aišku, kad bene svarbiausias sprendimas – suformuoti naujas greitojo reagavimo pajėgas, kurias sudarys keli tūkstančiai karių, – jau priimtas.
Iškilus bet kokioms naujoms grėsmėms, tokias pajėgas būtų galima dislokuoti per 48 valandas. NATO vadovai neslepia, kad tokiu žingsniu siekiama nuraminti Rusijos veiksmų išgąsdintas Aljanso nares rytuose – Lenkiją ir Baltijos šalis.
Tiesa, pastarosios šalys skelbė norinčios, kad Aljanso pajėgos jų teritorijoje būtų dislokuojamos nuolat. Antai Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis dar pavasarį kalbėjo apie dvi stambias kovines brigadas.
Bet tai prieštarauja 1997 metais sudarytam NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktui, kuriame Aljansas pasižada nedislokuoti „didelių kovinių pajėgų“ Vidurio ir Rytų Europoje. Todėl NATO pajėgos regione bus rotuojamos.
Bent jau Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas, regis, susitaikė, kad NATO Velse paskelbs apie kuklesnes priemones: „Mums tokia koncepcija iš esmės tinka. Nenorime sureikšminti termino „nuolatinis dislokavimas“.“
