Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė džiaugėsi, jog NATO viršūnių susitikime Velse, Niuporto mieste, Aljanso šalių lyderiai vieningai sutarė: savo narių gynybą būtina stiprinti.
Susitarta ne tik dėl šios būtinybės, bet ir dėl konkrečių priemonių: atnaujinti gynybos planai, sutarta juos persvarstyti atsižvelgiant į naujai kylančias grėsmes.
Jau rugsėjo pabaigoje Vilniuje rinksis NATO šalių kariuomenių vadai, kurie aptars gynybos veiksmų plano įgyvendinimą. Taip pat nuspręsta steigti vos per kelias dienas reaguoti galinčias NATO greitojo reagavimo pajėgas. O Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse ketinama įkurti NATO vadavietes. Tad ko nesidžiaugti?
Lenkas buvo nusivylęs
NATO viršūnių susitikime pagrindinis nesusipratimas buvo dėl Baltijos šalių ir Lenkijos siekių. Nesutarta dėl formuluočių.
Jau kelias savaites viešojoje erdvėje virė diskusijos, kaip NATO užtikrins savo narių saugumą. Minėta vienintelė frazė, kartojama tarsi magiški, visas abejones pašalinantys skambūs žodžiai, „NATO bazės“.
Nors tiek kariškiai, tiek politikai sutartinai purtė galvas – bus ne naujos bazės, o vadavietės ir greitojo reagavimo pajėgos.
Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis pripažino, kad tos pajėgos nebus fiziškai dislokuojamos šiame regione. Vieninteliai nauji objektai bus modernizuoti kariniai aerodromai, mašinų parkai ir šaudmenų sandėliai, kurie leistų greičiau dislokuoti karius.
Jis pažymėjo, kad klausimas, ar tie objektai būtų „nuolatinės bazės“, yra „semantikos ir diplomatijos reikalas – gynybos požiūriu svarbiausia, kiek bus veiksmingos tos pajėgos“.
Tačiau B.Komorowskis pažymėjo, kad „labiau pastebimos“ atgrasymo priemonės leistų žmonėms pasijusti saugiau. Prezidentas taip pat išsakė susirūpinimą, jog rytinės Aljanso šalys neturi tokio pat statuso kaip senosios NATO narės, kurių dalyje veikia nuolatinės bazės.
„Vis dar tikimės iš visų sąjungininkų, jog tai, kas buvo jiems svarbu praeityje (kurti bazes), turėtų būti laikoma tinkama mūsų saugumui šiandien.
Taigi esame šiek tiek sutrikę dėl tų mandagybių – ar galima, ar negalima vartoti žodį „bazė“, – aiškino jis.
Reaguoti galės žaibiškai
Vis dėlto tokį B.Komorowskio nepasitenkinimą nustelbė žinia, kad Lenkijai skirta organizuoti kitą NATO viršūnių susitikimą. Be to, lenkams nusivylimą sukėlusi žinia, kad vietoj naujų bazių tebus ne tokie įspūdingi sandėliai bei vadavietės, nėra jau tokia bloga.
„Lietuvos rytui“ keli diplomatai patvirtino, kad pirmiausia būtent ir siekta steigti vadavietes. Jose galės įsikurti ne tik Lietuvos, bet ir kitų NATO šalių kariai. Pastarieji taip pat atvyks į nuolat rengiamas karines pratybas.
Be to, svarbiausia: NATO šalys sutarė, kad mažiausiai 4 tūkst. iš keliolikos tūkst. greitojo reagavimo pajėgų karių galės reaguoti dar sparčiau – per 48 valandas.
Pajėgoms aktyvinti sprendimai bus priimami greičiau, paprasčiau, o pirmieji kariškiai, gavę NATO vyriausiojo pajėgų vado įsakymą, galėtų atvykti dar prieš įsisiūbuojant krizei.
Susitikimo šeimininkė Jungtinė Karalystė buvo dosni – tokioms pajėgoms pažadėjo tūkstantį karių.
Palyginkime – iki šiol NATO greitojo reagavimo pajėgos anksčiausiai galėdavo reaguoti per 72 valandas, o realiai – per dvi savaites. Būtent tokioms pajėgoms veikti ir reikalingos vadavietės, kurių viena gali atsirasti ir Lietuvoje.
Be to, sutarta, kad, be minėtų pajėgų, bus steigiamas maždaug 10 tūkst. Jungtinių ekspedicinių pajėgų vienetas.
NATO susitikime sutarta ir dėl kitų naujovių. Pavyzdžiui, Aljansas galės lanksčiau pritaikyti 5-ąjį straipsnį reaguodamas į kibernetines atakas. Neslepiama, kad taip padaryta atsižvelgiant į Rusijos taikomus nekonvencinius metodus.
Dėl finansinės paramos – tyla
Tiesa, iškilus jautriausiam NATO viduje klausimui – dėl gynybos finansavimo, entuziazmas kiek išblėso. Nepaisant JAV, Jungtinės Karalystės, Graikijos ir Estijos, kurios vienintelės skiria 2 proc. BVP gynybai, raginimų, kitų šalių diplomatai ėmė žaisti žodžiais.
Vietoj „įsipareigojimo siekti“ įrašytas „pasižadama siekti“ 2 proc. BVP. Tai padaryti jau pažadėjo ir Lietuva, nors tokiais pažadais švaistėsi jau nesyk.
Pasidžiaugta nebent tuo, kad pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį klausimas dėl 2 proc. gynybai įtvirtintas raštu, kad nė vienos šalies vadovas ar vadovė daugiau negalėtų teisintis, jog „dėl 2 proc. niekur neparašyta“, kaip sykį teigė Lietuvos prezidentė.
