Krymo dienoraštis (II). Po emocinio sprogimo - nežinomybė

Portalo lrytas.lt žurnalistai dairėsi po Rusijos okupuotą Krymą. Kaip atrodo ši kadaise plačiai garsėjusi savo  paplūdimiais ir pramogomis vieta? Ką kalba žmonės? Ko jie laukia iš okupanto ir tikisi iš Kijevo? Apie gyvenimą pusiasalyje – šis reportažų ciklas. Šią savaitę publikavome pirmąją dalį. Čia - tęsinys.

Daugiau nuotraukų (1)

Audronė Urbonaitė, specialiai lrytas.lt, Krymas

Sep 6, 2014, 9:39 AM, atnaujinta Feb 9, 2018, 5:47 PM

Iš Maskvos į Krymo sostinę Simferopolį skrendančiame lėktuve palydovės totorės kalbėjosi gimtąja kalba ir atrodė kiek sunerimusios.

Spėliojome: gal jos bijo prarasti darbą? Keleiviai, daugiausia Maskvos rusai, irgi patyliukais svarstė, kokių permainų išvys Kryme.

Nusileidę netrukus supratome, jog patekome į Sovietų Sąjungos patriotų, negalinčių atsidžiaugti, kad pagaliau atsidavė Rusijai, gretas.

Pirmasis mūsų užkalbintas senukas rusas situaciją paaiškino paprastai: "Vladimiras Putinas nuginklavo nepritariančiuosius liepęs dvigubai pakelti pensijas.

Tik nepasakė, kad po mėnesio kainos pakils du su puse karto. Bet žmonės vis tiek tiki, kad mūsų kelias -- kartu su Rusija. Dabar visi laukia žadėtų investicijų."

Išlipk, kad būtum apgautas

Simferopolio oro uoste ketvirtą ryto temperatūra buvo apie 29 laipsnius šilumos. Karštis kilo su kiekvienu saulės spinduliu. Nors lėktuvai leidosi vienas po kito, nuo oro uosto iki miesto nevežė joks visuomeninis transportas.

Buvome įspėti, jog su taksistais reikia derėtis, bet neatsirado nė vieno, kuris norėtų vežti už kelionių kataloguose nurodytą kainą. Taip pat nė vieno, kuris sutiktų duoti kelionės bilietą.

Už 20 kilometrų nuo oro uosto iki miesto centro ūsuotam gudruoliui suplojome tūkstantį rublių (maždaug 70 litų).

Vairuotojas tikino, jog tai normali kaina, ir įkalbinėjo nieku gyvu iki Jaltos nevažiuoti troleibusu: "Iki pajūrio nuvešiu vos už tris su puse tūkstančio rublių (apie 240 litų). Ar norite 100 kilometrų dardėti tris valandas ir stabčioti ties kiekvienu stulpu?"

Mes norėjome, nes bilietas troleibusu kainavo tik keturis litus. Už šią menką sumą nuvažiavome atstumą kaip nuo Vilniaus iki Kauno.

Troleibuse - policinė tvarka

Simferopolis atrodė apšiuręs. Niekur nebuvo matyti tualetų, todėl neiškentusieji drožė už kioskų.

Ankstyvą rytą troleibuso lūkuriavo į darbą važiuojantys žmonės. Kai kurie vežėsi parduoti krepšius vaisių -- kvepėjo persikais ir vynuogėmis. Nors troleibusas stovėjo, lipti į vidų neleido griežta bilietų pardavėja.

"Lipsite, kai pasakysiu", - griežtai paaiškino keturiems juodaodžiams studentams.

Šie išsigandę pasitraukė į šalį. Jie buvo vieninteliai užsieniečiai, kuriuos matėme Kryme per visą savaitę.

Troleibusas buvo labai senas ir tarškėjo riedėdamas per kelio nelygumus. Pakelėse įlipdavo viešbučių valytojų, budėtojų, gėlynų prižiūrėtojų.

Nors ukrainietiški parduotuvių ir gatvių pavadinimai pakeisti dar nebuvo, bet kas keli šimtai metrų pakelėse jau stūksojo visai švieži milžiniški plakatai su Rusijos komunistų lyderio Genadijaus Ziuganovo nuotrauka. Užrašas skelbė: "Partijų daug, bet partija RODINA (tėvynė) - tik viena".

Kitame plakate buvo parašyta: "Teisybė atkurta: mes sugrįžome į Rusiją".

Trečiame vietinis politikas skelbė: "Nenori su Rusija? Kentėk toliau".

Žmonės troleibuse patyliukais šnekučiavosi rusiškai. Nors buvome išlipę iš lėktuvo prieš kelias valandas, dar nepavyko sutikti nė vieno ukrainiečio.

Rusai apie politiką nesikalbėjo. Kai kurie, važiuodami į darbą, troleibuse skaitė knygas elektroninėse skaityklėse. Pakelėse įlipusiems vairuotojas bilietų neduodavo.

Vėliau supratome, kad Kryme neduoti bilieto yra norma. Kai paprašydavome, vežėjai netekdavo žado ir klausdavo, kam mums jų reikia. Nė sykio nepasitaikė ir kontrolierių.

Nerimauja dėl nuosavybės

Jaltoje apstulbino tuščias pajūris. Išlipę iš troleibuso netoli garsiojo Nikitos botanikos sodo kelis šimtus metrų laiptais leidomės jūros link ir nesutikome nė vieno žmogaus.

Pasivijęs jaunas vaikinas neteko žado išgirdęs lietuvišką pašnekesį ir apstulbęs sušuko: "Sveiki atvykę į dykumą! Nuo kovo nesu matęs nė vieno užsieniečio. Po Krymo referendumo čia niekas nevažiuoja.

Ukrainiečiai mus ignoruoja, o rusai negali patekti, nes prie Kerčės perkėlos sulūžo beveik visi keltai. Eilės milžiniškos, o čia nėra poilsiautojų. Nežinau, už ką gyvensiu žiemą, nes šį sezoną dar nieko neužsidirbau."

Sužinojęs, į kurį viešbutį keliaujame, puolė skambinti pažįstamai budėtojai ir šaukti į ragelį, kad ji pasirengtų: "Tau pavyko: užsieniečius atvedu!"

Jauna mergina Irina aprodė visus kambarius, kad galėtume išsirinkti labiausiai patinkantį. Ji labai apsidžiaugė, kad esame iš Lietuvos.

"Pagaliau galėsiu su kuo nors nuoširdžiai pasikalbėti. Aplink vieni rusai: kiekvieną dieną laukiame, ar mūsų neuždarys", -- nuoširdžiai kalbėjo ukrainietė.

Ji sakė, kad viešbutis, kuriame dirba, priklauso Vakarų Ukrainos bendrovei, o ji pati atvažiavo iš nedidelio miestelio prie Lvovo. Savininkas nerimauja, ar įsigyta nuosavybė nebus nacionalizuota.

"Poilsiautojų šiemet visai nėra. Iš penkiolikos kambarių užimti tik keturi, įskaitant du jūsų užsakytus numerius. Būtų labai gaila, jei verslas žlugtų ir likčiau be darbo", -- aiškino mergina.

Ji parodė priešais esantį prabangų viešbutį "Consol". Jame iš 33 numerių svečiai buvo apsistoję tik penkiuose. Irina sakė, kad kasdien kaimynų viešbutis patiria dar didesnių nuostolių, nes ten dirba net 30 žmonių.

Telefono ryšys nutrūko

Ukrainietė parodė tos dienos Krymo laikraštį "Komsomolskaja pravda" ("Komjaunimo tiesa"). Jame buvo rašoma, kad Ukrainos mobiliojo ryšio bendrovės tyčia atjungė Krymo abonentus.

"Iš tikrųjų buvo visai kitaip. Mums vietiniai pranešė, kad į mobiliojo operatoriaus "Kiiv-Star" Simferopolio būstinę atėjo ginkluoti vyrai ir ėmė atjunginėti aparatūrą.

Darbuotojams nieko nedarė, bet pasakė, kad Ukrainos mobilieji ryšiai čia daugiau neveiks, nes Krymas priklauso Rusijai", -- sutrikusi pasakojo Irina.

Ryšys buvo nutrauktas neperspėjus Kryme veikiančių Ukrainos bendrovių.

"Dabar negalime susisiekti nei su užsakovais, nei su tiekėjais. Pati troleibusu važiuoju į Jaltą pirkti produktų poilsiautojų pusryčiams, nes nežinau, kaip paskambinti verslo partneriams", -- sutrikusi aiškino ukrainietė.

Beje, Irinos parūpinti pusryčiai buvo tragiški: sintetinė sardelė, pora riekelių pomidoro ir skonio stipriklių prikimštas keksas su tirpiąja kava.

Kitą dieną liovėsi veikti ir kiti du Ukrainos mobiliojo ryšio operatoriai. Tuo piktinosi ne tik verslininkai, bet ir poilsiautojai, atvykę prie jūros iš tolimesnių Krymo gyvenviečių.

"Ką jie sau galvoja? Esu sumokėjusi už visus metus, o dabar mano sutartis nebegalioja. Turėsiu rinktis naują operatorių ir mokėti brangiau", -- burbėjo pensininkė.

Šeima iš Novosibirsko krimtosi negalinti pranešti artimiesiems, kad laimingai atvyko, nes Kryme neveikė nė vienas mobiliojo ryšio operatorius.

Visuose kioskuose kabėjo skelbimai, kad Rusijos mobiliųjų tinklų kortelėmis dar neprekiaujama.

Rusiškuose Krymo laikraščiuose antraštės klykė: "Banderininkų gauja iš Kijevo išjungė mobilųjį ryšį Kryme".

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.