Iš Maskvos į Krymo sostinę Simferopolį skrendančiame lėktuve palydovės
totorės kalbėjosi gimtąja kalba ir atrodė kiek sunerimusios.
Spėliojome: gal jos bijo prarasti darbą? Keleiviai, daugiausia Maskvos
rusai, irgi patyliukais svarstė, kokių permainų išvys Kryme.
Nusileidę netrukus supratome, jog patekome į Sovietų Sąjungos patriotų,
negalinčių atsidžiaugti, kad pagaliau atsidavė Rusijai, gretas.
Pirmasis mūsų užkalbintas senukas rusas situaciją paaiškino
paprastai: "Vladimiras Putinas nuginklavo nepritariančiuosius liepęs dvigubai
pakelti pensijas.
Tik nepasakė, kad po mėnesio kainos pakils du su puse karto. Bet žmonės
vis tiek tiki, kad mūsų kelias -- kartu su Rusija. Dabar visi laukia
žadėtų investicijų."
Išlipk, kad būtum apgautas
Simferopolio oro uoste ketvirtą ryto temperatūra buvo apie 29 laipsnius
šilumos. Karštis kilo su kiekvienu saulės spinduliu. Nors lėktuvai
leidosi vienas po kito, nuo oro uosto iki miesto nevežė joks
visuomeninis transportas.
Buvome įspėti, jog su taksistais reikia derėtis, bet neatsirado nė
vieno, kuris norėtų vežti už kelionių kataloguose nurodytą kainą. Taip
pat nė vieno, kuris sutiktų duoti kelionės bilietą.
Už 20 kilometrų nuo oro uosto iki miesto centro ūsuotam gudruoliui
suplojome tūkstantį rublių (maždaug 70 litų).
Vairuotojas tikino, jog tai normali kaina, ir įkalbinėjo nieku gyvu iki
Jaltos nevažiuoti troleibusu: "Iki pajūrio nuvešiu vos už tris su puse
tūkstančio rublių (apie 240 litų). Ar norite 100 kilometrų dardėti tris
valandas ir stabčioti ties kiekvienu stulpu?"
Mes norėjome, nes bilietas troleibusu kainavo tik keturis litus. Už šią
menką sumą nuvažiavome atstumą kaip nuo Vilniaus iki Kauno.
Troleibuse - policinė tvarka
Simferopolis atrodė apšiuręs. Niekur nebuvo matyti tualetų, todėl
neiškentusieji drožė už kioskų.
Ankstyvą rytą troleibuso lūkuriavo į darbą važiuojantys žmonės. Kai
kurie vežėsi parduoti krepšius vaisių -- kvepėjo persikais ir
vynuogėmis. Nors troleibusas stovėjo, lipti į vidų neleido griežta
bilietų pardavėja.
"Lipsite, kai pasakysiu", - griežtai paaiškino keturiems juodaodžiams
studentams.
Šie išsigandę pasitraukė į šalį. Jie buvo vieninteliai užsieniečiai,
kuriuos matėme Kryme per visą savaitę.
Troleibusas buvo labai senas ir tarškėjo riedėdamas per kelio nelygumus.
Pakelėse įlipdavo viešbučių valytojų, budėtojų, gėlynų prižiūrėtojų.
Nors ukrainietiški parduotuvių ir gatvių pavadinimai pakeisti dar
nebuvo, bet kas keli šimtai metrų pakelėse jau stūksojo visai švieži
milžiniški plakatai su Rusijos komunistų lyderio Genadijaus Ziuganovo
nuotrauka. Užrašas skelbė: "Partijų daug, bet partija RODINA (tėvynė)
- tik viena".
Kitame plakate buvo parašyta: "Teisybė atkurta: mes sugrįžome
į Rusiją".
Trečiame vietinis politikas skelbė: "Nenori su Rusija? Kentėk toliau".
Žmonės troleibuse patyliukais šnekučiavosi rusiškai. Nors buvome išlipę
iš lėktuvo prieš kelias valandas, dar nepavyko sutikti nė vieno
ukrainiečio.
Rusai apie politiką nesikalbėjo. Kai kurie, važiuodami į darbą,
troleibuse skaitė knygas elektroninėse skaityklėse. Pakelėse įlipusiems
vairuotojas bilietų neduodavo.
Vėliau supratome, kad Kryme neduoti bilieto yra norma. Kai
paprašydavome, vežėjai netekdavo žado ir klausdavo, kam mums jų reikia.
Nė sykio nepasitaikė ir kontrolierių.
Nerimauja dėl nuosavybės
Jaltoje apstulbino tuščias pajūris. Išlipę iš troleibuso netoli
garsiojo Nikitos botanikos sodo kelis šimtus metrų laiptais leidomės
jūros link ir nesutikome nė vieno žmogaus.
Pasivijęs jaunas vaikinas neteko žado išgirdęs lietuvišką pašnekesį ir
apstulbęs sušuko: "Sveiki atvykę į dykumą! Nuo kovo nesu matęs nė
vieno užsieniečio. Po Krymo referendumo čia niekas nevažiuoja.
Ukrainiečiai mus ignoruoja, o rusai negali patekti, nes prie Kerčės
perkėlos sulūžo beveik visi keltai. Eilės milžiniškos, o čia nėra
poilsiautojų. Nežinau, už ką gyvensiu žiemą, nes šį sezoną dar nieko
neužsidirbau."
Sužinojęs, į kurį viešbutį keliaujame, puolė skambinti pažįstamai
budėtojai ir šaukti į ragelį, kad ji pasirengtų: "Tau pavyko:
užsieniečius atvedu!"
Jauna mergina Irina aprodė visus kambarius, kad galėtume išsirinkti
labiausiai patinkantį. Ji labai apsidžiaugė, kad esame iš Lietuvos.
"Pagaliau galėsiu su kuo nors nuoširdžiai pasikalbėti. Aplink vieni
rusai: kiekvieną dieną laukiame, ar mūsų neuždarys", -- nuoširdžiai
kalbėjo ukrainietė.
Ji sakė, kad viešbutis, kuriame dirba, priklauso Vakarų Ukrainos
bendrovei, o ji pati atvažiavo iš nedidelio miestelio prie Lvovo.
Savininkas nerimauja, ar įsigyta nuosavybė nebus nacionalizuota.
"Poilsiautojų šiemet visai nėra. Iš penkiolikos kambarių užimti tik
keturi, įskaitant du jūsų užsakytus numerius. Būtų labai gaila, jei
verslas žlugtų ir likčiau be darbo", -- aiškino mergina.
Ji parodė priešais esantį prabangų viešbutį "Consol". Jame iš 33
numerių svečiai buvo apsistoję tik penkiuose. Irina sakė, kad kasdien
kaimynų viešbutis patiria dar didesnių nuostolių, nes ten dirba net 30
žmonių.
Telefono ryšys nutrūko
Ukrainietė parodė tos dienos Krymo laikraštį "Komsomolskaja pravda"
("Komjaunimo tiesa"). Jame buvo rašoma, kad Ukrainos mobiliojo ryšio
bendrovės tyčia atjungė Krymo abonentus.
"Iš tikrųjų buvo visai kitaip. Mums vietiniai pranešė, kad į mobiliojo
operatoriaus "Kiiv-Star" Simferopolio būstinę atėjo ginkluoti vyrai ir
ėmė atjunginėti aparatūrą.
Darbuotojams nieko nedarė, bet pasakė, kad Ukrainos mobilieji ryšiai čia
daugiau neveiks, nes Krymas priklauso Rusijai", -- sutrikusi pasakojo
Irina.
Ryšys buvo nutrauktas neperspėjus Kryme veikiančių Ukrainos bendrovių.
"Dabar negalime susisiekti nei su užsakovais, nei su tiekėjais. Pati
troleibusu važiuoju į Jaltą pirkti produktų poilsiautojų pusryčiams, nes
nežinau, kaip paskambinti verslo partneriams", -- sutrikusi aiškino
ukrainietė.
Beje, Irinos parūpinti pusryčiai buvo tragiški: sintetinė sardelė, pora
riekelių pomidoro ir skonio stipriklių prikimštas keksas su
tirpiąja kava.
Kitą dieną liovėsi veikti ir kiti du Ukrainos mobiliojo ryšio
operatoriai. Tuo piktinosi ne tik verslininkai, bet ir poilsiautojai,
atvykę prie jūros iš tolimesnių Krymo gyvenviečių.
"Ką jie sau galvoja? Esu sumokėjusi už visus metus, o dabar mano
sutartis nebegalioja. Turėsiu rinktis naują operatorių ir mokėti
brangiau", -- burbėjo pensininkė.
Šeima iš Novosibirsko krimtosi negalinti pranešti artimiesiems, kad
laimingai atvyko, nes Kryme neveikė nė vienas mobiliojo ryšio
operatorius.
Visuose kioskuose kabėjo skelbimai, kad Rusijos mobiliųjų tinklų
kortelėmis dar neprekiaujama.
Rusiškuose Krymo laikraščiuose antraštės klykė: "Banderininkų gauja iš
Kijevo išjungė mobilųjį ryšį Kryme".