Pirmadienį ES paskelbė jau nutarusi dėl sankcijų, kurios smarkiai smogtų Rusijos naftos kompanijoms. ES prezidentas Hermanas Van Rompuy teigė, kad sankcijos gali įsigalioti jau per kelias artimiausias dienas. Tiesa, jos nepalies dujų kompanijų, užtikrinančių energetinį stabilumą ne vienoje ES valstybėje.
ES vis dėlto paliko atviras duris sprendimams ir priminė, kad sankcijų taikymas priklausys nuo paliaubų Ukrainoje sėkmės ir Rusijos vaidmens deeskaluojant konfliktą Rytų Ukrainoje.
Žada nuvaryti į bankrotą
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas iškart rėžė atgal. Pasak jo, Rusija yra pasiruošusi asimetriškai reaguoti į naujas sankcijas ir gali uždaryti savo oro erdvę, kuri yra didžiausia pasaulyje, apimdama devynias laiko juostas nuo Baltijos iki Beringo jūrų, Vakarų kompanijų skrydžiams.
„Mes palaikome draugiškus ryšius su savo partneriais Vakaruose, tad mūsų oro erdvė jiems atvira. Bet jei toliau būsime spaudžiami, mes atsakysime“, - grasino Rusijos premjeras ir pridūrė, kad jei Vakarų lėktuvams teks aplenkti Rusiją, jie patirs rimtų finansinių nuostolių, o kai kurie ir bankrutuos.
Prieš savo žlugimą Sovietų Sąjunga jau draudė JAV lėktuvams kirsti savo oro erdvę, vadovaudamasi tarptautiniu aviacijos susitarimu, kad suvereni valstybė turi teisę neįsileisti užsienio lėktuvo.
„Jis faktiškai žada sugrąžinti į tą pačią sistemą, kuri jau žlugo“, - teigė Europos, Rusijos ir Eurazijos studijų instituto George'o Washingtono universitete vadovo pavaduotojas Robertas Orttungas. „Rusija pasirengusi atsakyti neadekvačiais būdais. Tai paverstų ją valstybe-atsiskyrėle“, - pridūrė jis.
Būtų priversti keisti maršrutus
Nėra aišku, ar Rusija įtrauktų tik skrydžius, kurie kerta jos teritoriją, ar apskritai visus skrydžius į Rusiją. Aviacijos ekspertų nuomone, toks draudimas iškart smogtų Europos aviacijos rinkai, priverstų atšaukti daugybę skrydžių, o skraidinantiems į Rytų Aziją neabejotinai lemtų bankrotą.
„Daugybė skrydžių maršrutų, kuriuos naudojame dabar, net neegzistavo sovietiniais laikais. Jei norėsi tiesiogiai nuskristi iš Šiaurės Europos į Japoniją, turėsi skristi iki Afganistano, o iš ten kirsti visą Kiniją, arba per visą Šiaurės polių ir Aliaską, po to atgal“, - grėsmingą situaciją nupasakojo aviacijos ekspertas R.Johnas Hansmanas
Toks eksperto piešiamas scenarijus žada, kad skrydžiai pailgėtų iki 70 procentų ir taptų tiek finansiškai neapsimokantys, tiek logistiškai neįmanomi. Vienintelė reali išeitis būtų paversti Aliaskos Ankoridžo miestą tranzitiniu tašku.
Toks ekonominis karas gali smogti skaudžiai ir ilgam. Vakarai neabejotinai atsakytų panašiomis sankcijomis ir nutrauktų skrydžius į Rusijos miestus. Tai Rusijos ekonomikai taptų triuškinančiu smūgiu, kurio net ir gausius išteklius turinti valstybė tiesiog nepakeltų.
Sankcijos jau griauna Rusiją
Po Krymo aneksijos JAV ir ES valstybės kai kurioms Rusijos kompanijoms, pavieniams asmenims ir jų finansinėms operacijoms pradėjo taikyti apribojimus. Balandį JAV dar labiau sustiprino sankcijų svorį, taikydama į Rusijos vadovo Vladimiro Putino artimą ratą.
„Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas, Sergejus Čemezovas, „Rostech“ technologijų vystymo kompanijos vadovas, – tai kelios pavardės iš Kremliaus valdomų kompanijų vadovų, kuriems kelionės į užsienį ar finansinės operacijos tapo žymiai labiau apribotos, sąrašo.
Rusija atsakė panašiomis sankcijomis Vakarų politikams, taip pat draudimu įvežti žemės ūkio produkciją iš JAV ir ES valstybių. Tiesa, dabartinis sankcijų žaidimas kur kas skaudžiau smogė Rusijai, kuri jau priversta atlikti pakeitimus.
Kremlius rugpjūtį buvo priverstas dviem valstybės valdomiems bankams padaryti 6,6 milijardo dolerių (17,72 mlrd. litų) finansines injekcijas. Vyriausybė taip pat sumažino planuojamas energetikos milžinių „Gazprom“ ir „Rosneftegaz“ pajamas 2016 metams 18 milijardų dolerių (48,32 mlrd. litų).
R.Orttungo nuomone, gambitas Ukrainoje V.Putiną įspraudė į tokią situaciją, kurioje nebelieka kelio atgal. „Jis šią situaciją mato kaip kovą už egzistenciją vidaus politikos priemonėmis. Jis kaunasi labai sunkiai, kad išlaikytų populiarumą, bet tai darosi vis sunkesne užduotimi“, - daro išvadą ekspertas.
Parengė Paulius Gritėnas
