Žinia netrenkė lyg iš giedro dangaus: tai, jog holdingo „Sistema“ įkūrėjas ir direktorių tarybos pirmininkas Vladimiras Jevtušenkovas gali būti suimtas, tam tikruose sluoksniuose svarstyta jau kurį laiką.
Bet verslininkas, kuriam Rusijos turtuolių sąraše „Forbes“ skyrė 15-ąją vietą – jo turtas vertinamas 9 milijardais dolerių, regis, tikėjo, kad jo nelies.
Bet Maskvos teismo sprendimu milijardieriui skirtas namų areštas. Skamba švelniai, bet iš tikrųjų tai savotiška psichologinio spaudimo priemonė – V.Jevtušenkovui užsegta elektroninė apyrankė ir leista gyventi nuosavoje Pamaskvio sodyboje Žukovkos kaime.
Ten jis – visiškai atkirstas nuo išorinio pasaulio – jam uždrausti pasivaikščiojimai, negalima naudotis internetu ir kitomis ryšio priemonėmis.
Pirmųjų rezultatų ilgai laukti nereikėjo: kompanijos „Sistema“ akcijų vertė pradėjus prekybos sesiją Maskvos biržoje nukrito jau 26 proc., o Rusijoje vėl prabilta apie turtingų ir Kremliui nepalankių verslininkų persekiojimą siekiant jau nesyk išmėgintu būdu pasisavinti jų turtą.
Lygina su „Jukos“
Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas Aleksandras Šochinas pareiškė, jog tokio verslininko suėmimas pakerta pasitikėjimą verslo sąlygomis Rusijoje. Tyrėjų ataką prieš V.Jevtušenkovą jis pavadino panašia į „Jukos II“.
Paralelės su Michailo Chodorkovskio valdyta naftos bendrove „Jukos“ – neatsitiktinės. Pastarąjį milijardierių Rusijos teisėsauga sulaikė labai panašiomis aplinkybėmis ir ilgiems metams įgrūdo už grotų, o dalį turto tiesiog pasisavino.
Rusijos „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas, kuris 2000-aisiais Rusijoje į valdžią atėjus V.Putinui buvo jo ekonominės programos autorius, situaciją pavadino labai blogu bendro investicinio šalies klimato precedentu, visiems investuotojams keliančiu abejonių dėl nuosavybės teisių.
Turtą įgijo nelegaliai?
Rusijos tyrimų komitetas multimilijardierių V.Jevtušenkovą kaltina lėšų plovimu. O esmė paprasta: dar 2003 metais Baškirijos prezidento sūnus, valstybinės naftos kompanijos „Bašneft“ generalinis direktorius Uralas Rachimovas privatizavo valstybinį šios kompanijos akcijų paketą.
Privatizavo pigiai – vėliau šį sandorį Audito rūmai pavadino precedento neturinčiu aktyvų grobimo iš federalinės nuosavybės įvykiu. Po dviejų dienų „privatizuotojo“ tėvas, respublikos prezidentas Murtaza Rachimovas paliepė akcijas grąžinti valstybei.
Sūnus nesutiko, prasidėjo teisminiai ginčai, po kurių abi šalys sudarė taikos sutartį. U.Rachimovas kažkiek primokėjo pinigų į iždą ir buvo paliktas ramybėje.
Po to blokuojantį „Bašneft“ akcijų paketą iškart pardavė V.Jevtušenkovo holdingui „Sistema“. Jam pasiūlyta – jis nupirko. Sandorio niekas neginčijo.
Nuo to laiko praėjo 9 metai. 2010-aisiais M.Rachimovas pasitraukė iš respublikos vadovo posto ir dabar yra labdaros fondo „Ural“ pirmininkas.
Jo sūnus Uralas, tapęs, mažų mažiausiai multimilijonieriumi, išvyko į užsienį ir ten dingo – dabar Rusija paskelbė jo tarptautinę paiešką.
O V.Jevtušenkovo korporacija pasiekė, kad jos akcijų dalis „Bašneft“ taptų kontrolinė ir, remdamasi šiuo pagrindu, sukūrė šiuolaikinę sėkmingai dirbančią naftos bendrovę.
Jau išmėginti metodai
Praėjusią vasarą jos akcijos turėjo būti parduodamos Londono biržoje. Bet daugumai nepatiko galima bendraturčių iš užsienio perspektyva.
Gali būti, kad dėl to V.Jevtušenkovui netgi pateikta užuomina – tegu geriau pagalvoja, ką daro. Bet jis ją praleido negirdomis.
Ir štai rezultatas: liepos viduryje Maskvos Basmano rajono teismas areštavo 84,3 proc. „Bašneft“ akcijų, priklaususių „Sistemai“. Rugpjūtį devynerių metų senumo „Sistemos“ sandorį su U.Rachimovu paskelbė apgavikišku.
Dabar suėmė „Sistemos“ pagrindinį savininką kaip prisidėjusį prie turto, kuris įgytas nusikalstamu būdu, legalizacijos.
Bet dar anksčiau rusų spaudoje pasirodė informacija, kad baškirų kompanija domisi bendrovė „Rosneft“ – taip, ta pati, kuri suėmus M.Chodorkovskį prarijo „Jukos“.
„Įprastinis bendrovės suvirškinimas“, – taip aplink „Bašneft“ susidariusią padėtį apibūdino V.Jevtušenkovas.
Jo nuomonei visiškai pritaria dabar Šveicarijoje gyvenantis M.Chodorkovskis. Jis pareiškė, jog situacija dėl V.Jevtušenkovo ir „Bašneft“ – grynai komercinė.
Tai – bandymas „Bašneft“ prijungti prie „Rosneft“, kad būtų ištaisytos valstybinės kompanijos nesėkmės dėl naftos išgavimo, kurio nepavyksta padidinti technologiniais metodais.
O V.Jevtušenkovas užsispyrė, jis nenorėjo perduoti savo turto tomis sąlygomis, kurios jam, matyt, siūlytos.
Buvo nuspręsta pasitelkti seniai žinomą metodą.
Suėmė, kad susitartų
Vis dėlto Rusijos verslininkai visiškai sutrikę.
„Netikiu, kad V.Jevtušenkovas kaltas dėl to, kuo yra kaltinamas. Manau, kad Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjunga turi susirinkti ir ką nors pasakyti.
Manau, jog tai kova dėl nuosavybės perdalijimo su nacionalizacijos elementais. Manau, kad tie, kurie galiausiai gaus „Bašneft“, ir buvo šio proceso iniciatoriai“, – sakė Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos viceprezidentas Igoris Jurgensas.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas dėjosi, esą nieko neįprasta nevyksta, viskas – lyg normalioje teisinėje valstybėje.
„V.Putinas susipažinęs su situacija ir tikisi, kad tyrimo metu iš V.Jevtušenkovo bus gauti visi atsakymai. Tyrėjai turi teisę pateikti kaltinimus, o teismas atsakys į klausimą – kaltas jis ar ne. Iki teismo sprendimo bet kokie pareiškimai nepagrįsti ir ne vietoje“, – teigė D.Peskovas.
Kol kas, priešingai nei „Jukos“ bylos atveju, su V.Jevtušenkovu pasielgta švelniai: neatbėgo kresni vyrukai su kaukėmis ir automatais, nedarė parodomųjų kratų ir kaipmat nerado „įkalčių“.
Bet padėtis gali pasikeisti bet kurią akimirką. Bent taip mano verslininkai.
Tokios pat nuomonės ir buvęs garsiausias dabartinės Rusijos kalinys M.Chodorkovskis, kuris kalėjime praleido dešimtmetį.
„Jei V.Jevtušenkovas turi galimybę susitarti, tarsis. Jei yra galimybė kreiptis į V.Putiną, kreipsis į V.Putiną.
Žinoma, geriau tartis su juo. Nelaikyčiau tai gėda ir nepatogumu, jei jis susitartų dėl bet kokių sąlygų. Kai mane uždarė, man buvo 40 metų, be to, turėjau savo vidinę ideologiją. Kai tau 66-eri, tai bus kur kas sunkiau ir nemaloniau“, – teigė pernai į laisvę paleistas verslininkas.
Žmogus, užsitraukęs V.Putino nemalonę
51 metų M.Chodorkovskis – buvęs kompanijos „Jukos“ vadovas, 2003 metais tituluotas turtingiausiu Rusijos žmogumi ir tų pačių metų spalio mėnesį suimtas pareiškus įtarimus mokesčių slėpimu.
2005-ųjų gegužę M.Chodorkovskis buvo nuteistas 9 metams kalėjimo už „sukčiavimą ir mokesčių slėpimą“. Apeliacine tvarka bausmė buvo sumažinta iki 8 metų. Teismo procesą lydėjo ne tik Rusijos opozicijos, bet ir Vakarų šalių lyderių pasmerkimas kaltinant Kremlių susidorojimu.
2013 metų gruodį M.Chodorkovskis buvo paleistas iš kalėjimo Rusijos prezidentui V.Putinui pasirašius amnestijos įsakymą. Po paleidimo įvykusioje spaudos konferencijoje Berlyne M.Chodorkovskis pavadino save politiniu kaliniu ir pažadėjo daugiau negrįžti į verslą.
JAV valstybės departamento teigimu, Rusijos teisinės sistemos pažeidimai, padaryti „Jukos“ vadovo teismo metu, neigiamai atsiliepė ne tik Rusijos įvaizdžiui kitų valstybių akyse, bet ir privertė atsitraukti dalį investuotojų iš Vakarų.
