Rugsėjo pradžioje Rusijos kosmoso agentūra pasiuntė lakonišką žinutę – gegužę paleistas palydovas „Kobalt-M“ sėkmingai sugrįžo į Žemę, o iš palydovo ištraukta vertinga žvalgybinė informacija.
Bet melo nuslėpti nepavyko – jau po savaitės, rugsėjo 8-ąją, Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ išplatino pranešimą, kuriame pripažinta, kad iš tikrųjų misija buvo nesėkminga.
Žvalgybinis karinis palydovas iš 360 km orbitos iš tikrųjų buvo pradėjęs skrieti grįžimo į Žemę orbita.
Bet skrisdamas virš JAV Kolorado ir Vajomingo valstijų moderniausias Rusijos karinis palydovas 30 laipsnių nukrypo nuo kurso.
Nepavykus grąžinti palydovo į reikiamą trajektoriją iškilo grėsmė, kad JAV slaptus objektus fotografavęs aparatas pateks amerikiečiams į rankas, tad nuspręsta aktyvinti susinaikinimo mechanizmą.
Rugsėjo 2-ąją Vajomingo valstijoje buvo užfiksuoti pranešimai apie ryškius žybsnius danguje ir krintančias smulkias nuolaužas. Tai buvo itin skaudi, bet ne pirmoji, o jau 7-oji per pastaruosius trejus metus nesėkmė.
Panašios nesėkmės kartojasi vis dažniau, o priežastys – vis tos pačios.
Įsigijo tik pigias klastotes
Dar rugpjūtį Rusijos tyrimų komitetas atskleidė Maskvoje aferą, kuri galėjo lemti teroristinius aktus sostinės geležinkelio stotyse.
Įsigyjant 50 introskopų – specialių prietaisų, kurie stočių įėjimuose tikrinant bagažą aptinka įtartinus daiktus, sprogstamąsias, nuodingąsias, radioaktyviąsias ir kitas pavojingas medžiagas, buvo nupirktos pigios klastotės iš Kinijos.
Apgavikai į savo kišenę įsidėjo 66 mln. rublių (4,6 mln. litų) – už tokią sumą pardavę tūkstančių žmonių saugumą Maskvos stotyse – didžiausio susibūrimo vietose.
Pravartu priminti, kad po 2011-ųjų žiemą Domodedovo oro uoste įvykdyto teroristinio akto Maskvos valdžia skyrė didžiules pinigų sumas saugiam keleivių vežimui transportu užtikrinti.
Bet nuolatiniai patikrinimai rodo, kad įgyvendintos priemonės turi nedidelį poveikį, pinigai išvagiami, saugumo tarnybos dirba aplaidžiai, nesąžiningai.
Vėl kaltas iešmininkas?
Šie veiksniai nulėmė ir liepos mėnesį Maskvos metro įvykusią avariją, pareikalavusią 23 žmonių gyvybės.
Kai į Rusijos sostinės mero kėdę beveik prieš ketverius metus atsisėdo Sergejus Sobianinas, metropolitenas buvo pradėtas statyti sparčiais tempais, jo finansavimas stipriai išaugo. Pasikeitus metropoliteno valdžiai sumažėjo ir skiriamų pinigų vagysčių.
Bet ir tai neišgelbėjo nuo stambaus masto avarijų.
Kaip parodė tyrimas, liepos mėnesį avarija tarp dviejų stočių – „Park Pobedy“ (Pergalės parkas) ir „Slavianskij bulvar“ (Slavų bulvaras) – įvyko dėl kito, žmogiškojo, veiksnio.
Netoli šio veikiančio metro baro buvo pradėta tiesti nauja linija. Ant bėgių, kuriais važinėjo metro traukiniai, reikėjo pastatyti iešmą, kad, iškilus būtinybei, traukiniai būtų nukreipti nauju maršrutu.
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį iešmas buvo pastatytas, bet jis nerodė jokios krypties, nebuvo prijungtas prie centralizuotos signalizacijos sistemos ir jį reikėjo pritvirtinti pagal techninius reikalavimus ir net pakabinti spyną.
Bet vietoj jos kažkas paprasčiausiai iešmą prie bėgių pritvirtino 3 mm storio plienine viela: pakabinamosios spynos nebuvo – gal kam nors pravertė ūkyje?
Tai darė bendrovės „Spectechrekonstrukcija“ rangovai, bet po atliktų darbų turėjo būti surašytas aktas su metropoliteno bėgių priežiūros padėjėjo Jurijaus Gordovo, taip pat jo viršininko Valerijaus Baškatovo parašais.
Jie, būdami specialistai, turėjo įsitikinti, kad viskas atlikta pagal saugumo taisykles.
Bet, pagal vieną versiją, tiesiog nepatikrino, o pasirašė nežiūrėdami.
Pagal kitą – būtent J.Gordovas pastebėjo, kad nėra pakabinamosios spynos, ir iešmą prie bėgių pritvirtino viela.
Pradėjus kursuoti traukiniams per sekmadienį iešmas išsiklibino, viela sutrūko. O pirmadienį 8 val. 35 min., piko metu, iešmas sulūžo.
Pagal eismo tvarkaraštį mašinistas tada važiavo 65–70 kilometrų per valandą greičiu.
Pirmasis vagonas atsimušė į šalutinius bėgius, nulėkė nuo kelio ir rėžėsi į du tunelius skiriančią pertvarą.
Ir tai buvo per visą Maskvos metropoliteno gyvavimo istoriją didžiausia, neskaitant teroristinių aktų, avarija: trys visiškai sumalti vagonai, 180 nukentėjusiųjų, 23 žuvo iškart, po to dar du mirė ligoninėje. Kas kaltas? Iešmininkas kaltas.
Po avarijos rusų žiniasklaidos priemonės rašė, kad viskas supuvę, kad kaltas metropoliteno statyboje giliai įsišaknijęs slaptas rangos darbų paskirstymas.
Tad nieko nuostabaus, kad vienu stambiausių rangovų tapo „CK MOST“ bendrovė, kurios 25 proc. akcijų priklauso Genadijui Timčenkai – artimam Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugui.
Bet šią metro liniją tiesė visiškai kita bendrovė!
Tai gal nori nenori, bet reikia pripažinti neginčijamą faktą, kad šiuo atveju iš tiesų kaltas iešmininkas?
Raketą auklėjo plaktuku
Šią metro avariją Rusijoje daugelis lygina su praėjusių metų liepą įvykusia katastrofa Baikonūro kosmodrome, kai nukrito raketa „Proton-M“ su trimis sistemos „Glonass-M“ navigaciniais palydovais.
Raketa nukrito pirmąją skrydžio minutę, o priežastis – netinkamas kampinių greičių daviklių montavimas.
M.Chruničiovo gamykloje šaltkalvis surinkėjas daviklius pritvirtino atbulai, nors jie turėjo ženklinimo strėles ir net pagal savo formą negalėjo įtilpti į tą vietą kitokiu būdu.
Krisdama raketa visiškai nesudegė, tad šią priežastį komisija nustatė nesunkiai: darbas buvo atliktas pasitelkus „mechaninį poveikį“.
Išvertus iš biurokratinio žargono tai reiškia ne ką kita, o rusų darbo stereotipus paryškinantį pavyzdį: daviklius šaltkalvis surinkėjas tvirtino galingais plaktuko dūžiais, juos dar sustiprindamas keiksmažodžiais.
Dirba atžagariomis rankomis
Aukštoji, už kosmoso skrydžius atsakinga valdžia ilgai negalėjo patikėti, kad tokie dalykai vis dar gali būti įmanomi. Bet daugelis eilinių rusų patikėjo iš karto. Aš taip pat.
Mat prieš mėnesį iki šio įvykio, birželį, nedideliame Tulos srities Bolochovo miestelyje išgirdau pasakojimą, kaip viename penkiaaukštyje padarė remontą – pakeitė vandens tiekimo sistemą.
Po jo namas liko be vandens – jis kažkodėl netekėjo į vamzdžius. Gyventojų iškviesti technikai ir šaltkalviai žiūrėjo, kasėsi pakaušį ir niekaip negalėjo suvokti priežasties.
Paskui atėjęs pašalinis žmogus apžiūrėjo rūsį ir nuoširdžiai nusistebėjo: „Taigi jūsų vandens siurblys įrengtas atvirkščiai: jis vandens nepumpuoja, o jį išpumpuoja!“
Vadinasi, viskas buvo taip, kaip Baikonūre, tik prieš mėnesį – taip tipiška.
Bet juk Baikonūre, tiksliau, raketų gamykloje, surenkant „Proton-M“ kiekviena operacija atliekama pagal specialiai sukurtą technologinį žemėlapį ir tikrinama kontrolieriaus, išvadas įrašant į specialų žurnalą.
Tai reiškia, kad teoriniu požiūriu klaidų negali būti. Ir formaliai nebūna.
Bet rezultatas toks pat kaip ir komunaliniame ūkyje.
Įžvelgė diversantų pėdsaką
Ir tai ne pirmas įvykis Baikonūro kosmodrome.
Prieš metus dėl raketos nešėjos „Proton-M“ avarijos į apskaičiuotą orbitą nebuvo paleistas galingiausias rusų ryšio palydovas „Ekspress-AM4P“.
Kaip paskui paaiškėjo, dėl to kaltas vieno iš raketos įsibėgėjimo blokų purkštukų defektas. Užsikimšo degalų tiekimo siurblys ir variklio darbas tiesiog nutrūko.
O kai neveikia varikliai, suveikia gravitacija – dešimtis tonų sveriančios raketos krinta.
Dar anksčiau analogiška „Proton-M“ avarija įvyko dėl visiškai juokingos priežasties: dėl konstrukcijos dokumentuose įsivėlusios klaidos į įsibėgėjimo bloką buvo įpilta 1,5 tonos daugiau degalų, nei reikia.
Vėl suveikė gravitacija – kiek pakilusi raketa šlamštelėjo ant žemės sukeldama milžinišką sprogimą.
Beje, šį vaizdo įrašą, kaip vos pakilusi raketa tėškiasi į žemę, viename vaizdo siužetų apie Ukrainą panaudojo Rusijos propaganda: visai rimtai teigta, kad iškarpytame įraše krintanti „Proton-M“ – ukrainiečių į taikius Donecko gyventojus paleista balistinė raketa „Točka“.
Dar pasitaikė atvejis, kai visiškai paruoštame raketos „Proton-M“ kolektoriuje, turinčiame tiekti orą antrosios pakopos raketos varikliui, aptikta keletas nepanaudotų vamzdinių aliuminio plombų, kurias pašalinti kainavo apie 200 tūkst. rublių.
Tokių ir panašių atvejų rusų kosminėje pramonėje skaičiuojama dešimtimis, bet jie itin retai paviešinami.
Užtat Federalinė saugumo tarnyba pasitelkė seną sovietinį paaiškinimą, kas dėl visko kaltas: jau kalbama apie kenkėjišką darbą. Esą kenkia „priešų agentai“. Tiesa, konkrečių šnipų diversantų kol kas niekur nepagavo.
Prezervatyvai neapsaugojo
Galima pateikti dar vieną atvejį: metano sprogimą Kuznecko anglių šachtoje „Raspadskaja“, nusinešusį 91 gyvybę – šachtininkų ir kalnakasių gelbėtojų 2010 metais. 11 žmonių kūnai taip ir nebuvo aptikti.
Ši avarija laikoma viena stambiausių technogeninių katastrofų Rusijoje. Bet ir ją lėmė žmogiškasis veiksnys.
„Raspadskaja“ buvo laikoma viena pavojingiausių dujų šachtų. Bet ji buvo ir geriausiai aprūpinta techniniu požiūriu.
Tik automatinių daviklių sistemoms, kas minutę turėjusioms kontroliuoti metano grėsmę, sukurti buvo išleista apie milijardą rublių.
Tačiau tą dieną davikliai neužčiuopė mirtinai pavojingo metano išmetimo, neišjungė lengvai sprogstančių įrenginių ir neįspėjo žmonių.
Šachtininkams žinoma šios katastrofos priežastis: vaikydamiesi uždarbio, jie patys ne kartą „užmigdydavo“ jautrių importinių įrenginių budrumą labai paprastu būdu: ant daviklių užmaudavo prezervatyvus ir ramiai sau išgaudavo anglis. Jie manė, gal nieko neįvyks, bet tas kartas buvo lemtingas.
Biurokratų daugiau nei proto
Taigi, rusai ir vėl kelia amžiną klausimą: kas kaltas? Ir dažniausiai randa ne esmines priežastis, o iešmininkus.
Populiari rusų žurnalistė Julija Latynina sako, kad įvairių katastrofų Rusijoje, dėl kurių kaltas žmogiškasis veiksnys, mechanizmas toks pat – tų žmonių, kurie valdo sudėtingą techniką, intelektualinis lygis menkesnis, nei reikia tai technikai valdyti. Tai reiškia, kad dėl visko kaltas žmonių degradavimas.
„Taip vyksta todėl, kad šalies režimas daugina biurokratus ir liumpenus.
O veiklūs, rūpestingi, atsakingi darbuotojai, kurie už 30 tūkstančių rublių tikrins iešmus, rinks raketas ir atliks kitus panašius darbus, – tai nykstanti rūšis mūsų ekonominėje sistemoje“, – sako J.Latynina.
