Mitingo dalyviai skandavo: „Karui – ne!“, „Putinai, lauk!“, „Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!“ ir netgi bandė giedoti Ukrainos himną, tačiau per mažai žmonių žinojo žodžius.
„Tikrai maniau, kad susirinks mažiau žmonių. Aišku, nuotaika nebuvo šventinė, greičiau niūri. Režimas, matyt, nemažai iš žmonių „išsiurbė“. Bet ir didelio liūdesio nemačiau. Nežinau, kada bus rengiama kita tokia akcija, bet būtinai į ją eisiu“, - pasakojo LR korespondento Maskvoje sūnus.
Suvienijo žmones
Protesto akcija patiko ir buvusiam Rusijos premjerui Michailui Kasjanovui. „Žmonėms smagu pamatyti, kad jie ne vieni. Žygiuoti petis į petį, alkūnė į alkūnę, kad žmonės jaustų, jog nėra vieni, jog nėra, kad jie nėra kvaili, nes netiki tuo, ką jiems pasakoja valdžia“, - dėstė Rusijos politikas.
„Mano Maskva nenuvylė. Putinas šitą miestą prarado absoliučiai ir žmonės jo nekenčia!”, - kalbėjo poetas ir publicistas Aleksejus Širopajevas. Vis dėlto, šalia optimistiškų nuotaikų buvo nemažai tų, kurie į situaciją žvelgė skeptiškai.
„Visgi Maskvoje gyvena nuo 11 iki 16 milijonų žmonių. Kur visi tie žmonės? Karas Rusijoje veikia visus. O tiems žmonėms nerūpi. Jie galvijai“, - savo tinklaraštyje piktinosi vienas rusų politinio gyvenimo komentatorius.
Rusai nerimauja
Tiesa, yra nemažai palaikančių V.Putiną, bet dar daugiau – susvyravusių. Dar prieš „Taikos maršą“ autoritetingos Rusijos sociologinių tyrimų agentūros „Levada-centr“ vadovas Levas Gudkovas paskelbė tyrimų duomenis. „Viena vertus, rusų, remiančių Krymo prisijungimą prie Rusijos, skaičius padidėjo nuo 64 iki 73 procentų“, - konstatavo jis.
„Kita vertus, auga pavojaus, neramumo jausmas, jaučiama, kad Vakarų sankcijos ir atsakomosios sankcijos pradeda veikti kasdienes rusų išlaidas. 60 procentų rusų pajuto neigiamus pokyčius. Žmonės nenori karo ir nenori už jį mokėti. Tik 5-7 procentai yra pasiruošę nešti tokią finansinę naštą, mažinti pensijas, atlyginimus, išmokas“, - dėstė sociologas.
„Daugelis iš viso mano, kad ne žmonės priėmė šį sprendimą, tai tegul ne jiems ir krinta našta. Tegul už visą šitą situaciją moka politikai“, - sakė L.Gudkovas. V.Putino režimo oponentų bėda – naujų lyderių nebuvimas. „Senųjų partijų laikas praeina. Ypač mūsų sistemoje, kur valdžią galima lengvai įbauginti arba nupirkti, o kartais įbauginti ir nupirkti“, - sakė psichologas Aleksandras Zeličenko.
„Alternatyvi režimui struktūra turi būti statoma kitais principais. Ji turi būti apginta nuo korupcijos, kvailumo ir niekingumo“, - teigė psichologas. Bet tokios struktūros kol kas nėra, kaip nėra ir naujų lyderių ar naujų idėjų.
Daugelį rusų baugina ir galimos represijos. 37 procentai apklaustųjų sakė, kad būtent tai juos skatina pasyviai reaguoti į valdžios veiksmus. Režimas tai puikiai supranta ir simboliškai prieš „Taikos maršą“ pervadino Pamaskvio vidaus reikalų ministerijos diviziją pervadino Felikso Dzeržinskio vardu.
M.Chodorkovskis - naujasis lyderis?
Eitynių nuotaiką ypač nuskaidrino informacija, kad po 10 metų bausmės paleistas buvęs „Jukos“ kompanijos vadovas Michailas Chodorkovskis išreiškė savo ambicijas tapti Rusijos prezidentu. Po jo paleidimo iš kalėjimo žiniasklaida ne kartą skelbė, kad M.Chodorkovskis neketina dalyvauti politiniame gyvenime.
Visgi pats M.Chodorkovskis pabrėžė, kad jo pažadas buvo duotas tik dėl „Jukos“ turto grąžinimo bylos. Nieko daugiau jis teigia nežadėjęs.
„Man nebūtų įdomus Rusijos prezidento postas, jei šalis vystytųsi normaliai, tačiau jei krizės akivaizdoje iškils jos suvaldymo būtinybės klausimas ir bus reikalingos konstitucinės reformos, kurios atskirtų prezidento, parlamento, teismų ir pilietinės visuomenės galias, aš būsiu pasiruošęs padėti“, - teigė buvęs politinis kalinys.
Visgi ir pat M.Chodorkovskis neturi daug optimizmo dėl greitų pokyčių Rusijoje. „Mes negalime pasakyti, kada grius šis režimas. Galbūt po dviejų metų, kai baigsis šis 15 metų politinis ciklas, galbūt po dešimties, kai Putinas nustos būti biurokratijos ateities garantu“, - kalbėjo jis.
„70 metų sulaukęs žmogus jau pradės galvoti apie savo galios palikimą, kas perims jo valdymą po mirties. Ir toks valdžios pasikeitimas gali vykti ir po dvidešimties metų. Stalinas, kaip pamename, mirė 73 metų. Šiuolaikinė medicina gal ir leis Vladimirui Vladimirovičiui pagyventi iki 80-ies, bet toks žmogus jau vargu ar galės valdyti šalį“, - svarstė M.Chodorkovskis.
