„Pastaraisiais metais jie čia skraido vis dažniau. Yra buvę metų, kai mes neužfiksuodavome nė vieno Estijos oro erdvės pažeidimo. Tačiau praėjusiais metais ir šiemet pažeidimai vėl fiksuojami“, - sakė plk. J.Tarienas televizijos kanalui ETV.
Estijos televizijos pranešimus cituojantys Latvijos kariškiai informuoja, kad plk. J.Tarieno nuomone, rusai dažniausiai „tikrina“, kaip bus reaguojama į pažeidimus.
„Visi Estijos oro erdvės pažeidimai dažniausiai pasitaiko tik vienoje vietoje - ties Vaindlo sala. Nuo šios salos Estijos oro erdvė tęsiasi apie 12 jūrmylių. Šios erdvės pažeidimai užtrunka mažiau nei minutę. Jie įskrenda maždaug kilometrą į Estijos oro erdvę, o tada apsisuka ir pasitraukia“, - teigia Estijos KOP vadas.
Vaindlo sala yra pati šiauriausia Estijai priklausanti sala Suomių įlankoje. Nuo jos iki Rusijos teritorijos - vos 30 km. Tai tiesiog 8,5 metro virš jūros iškilusi uola, kurioje stovi švyturys ir įsikūrę Estijos pasieniečiai. Sala yra uždaryta lankytojams.
Plk. J.Tarienas tvirtina, kad kelis kartus Rusijos orlaiviai į Estijos oro erdvę buvo įskridę dėl to, kad aplenktų audros debesis. Tai buvo suderinta ir su civilinėmis skrydžių valdymo tarnybomis. Tačiau keturi atvejai šiemet traktuojami, kaip pažeidimai.
„Tai kelia nerimą, kadangi paprastai jie nebendrauja su civiliniais skrydžių valdymo kontrolieriais. Jie skrenda virš jūros ten, kur daugybė civilinių lainerių. Jie neatsako į šaukinius ir yra nematomi civiliniams radarams. Dėl to kariškiai dalinasi savo radarų duomenimis su civiliniais skrydžių valdymo specialistais, kad civiliniai orlaiviai galėtų išvengti Rusijos karo lėktuvų“, - sakė Estijos KOP vadas.
Augantis Rusijos kariškių provokacijų skaičius
Nors plk. J.Tarienas tvirtina, kad Estijos oro erdvę rusų kariniai lėktuvai šiemet pažeidė vos keturis kartus (pernai per visus metus - septynis kartus), kitos Baltijos šalys Rusijos kariškių provokacijų fiksuoja žymiai daugiau. Ketvirtadienį „Financial Times“ paskelbė, jog naikintuvai.htm"="">naikintuvai.htm"" target="_blank">NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai šiemet net 68 kartus kilo stebėti prie Lietuvos sienų artėjančių rusų karinių lėktuvų.
Tai didžiausias tokių pakilimų skaičius per 10 metų.
Tuo pat metu Latvija šiemet jau užregistravo 150 incidentų, kuomet buvo pastebėti artėjantis Rusijos lėktuvai.
Nerimo Rusijos karinės oro pajėgos kelia ir skandinavams. Suomiai šiemet jau užfiksavo penkis šalies oro erdvės pažeidimus. Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas teigia, kad praėjusią savaitę įvyko „rimčiausias įsiveržimas į šalies oro erdvę“ per tuos aštuonerius metus, kuriuos jis užima ministro postą.
Tačiau Rusijos karo orlaiviai skraido ne tik aplink Baltijos šalis. Jie taip pat pasirodo ir prie kitų NATO šalių sienų - Kanados, Jungtinių Amerikos Valstijų, Nyderlandų, Rumunijos, Jungtinės Karalystės.
Remiantis oficialiais duomenimis, dėl rusų aktyvumo šiemet Vakarų šalių naikintuvai į orą pagal pavojaus signalą kilo jau daugiau kaip šimtą kartų.
Dažniausiai Rusijos karo orlaiviai skrenda išjungė atsakiklius, kad nebūtų įmanoma nustatyti jų identifikavimo kodo, nukrypsta nuo skrydžių planų arba skrenda iš viso be jų. Dėl to rusų kariniai orlaiviai paprastai tampa nematomais civilinių skrydžių oro kontrolės sistemoms.
Tokiems skrydžiams Rusija naudoja įvairiausių tipų ir modelių lėktuvus - nuo mažesnių naikintuvų Su-27 ir viršgarsinių bombonešių Tu-22, iki branduolinį ginklą tūkstančius kilometrų gabenti galinčių gigantiškų strateginių bombonešių Tu-95.
Pentagonas skelbia, kad per pastaruosius du mėnesius Rusijos bombonešiai į JAV ir Kanados ginamą oro erdvę surengė mažiausiai 16 skrydžių. Paskutinieji jų buvo užfiksuoti praėjusią savaitę, kaip tik tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka viešėjo Otavoje ir Vašingtone.
Bombonešių skrydžiai maskuoja silpnumą
Kaip jau skelbė lrytas.lt ypač pavojingas įvykis užfiksuotas rugsėjo pradžioje, kai iš bazės netoli Saratovo miesto pakilę du Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-95 praskrido netoli Islandijos, Grenlandijos ir Kanados krantų. O tada tiesiu taikymu pasuko link JAV rytinės pakrantės.
JAV kariškiai greitai atpažino Šaltojo karo laikais matytą braižą, mat rusų bombonešių tikslas buvo aiškus: „raketų paleidimo dėžutė“.
Taip vadinamas manevras, kai priartėjęs iki tinkamo atstumo bombonešis vienu metu paleidžia visas sparnuotąsias raketas su branduolinėmis galvutėmis į strateginius JAV taikinius – karines bazes bei didžiuosius miestus ir uostus – Niujorką, Vašingtoną, Baltimorę, Norfolką. Paskutinę minutę prieš paleidžiant raketas rusų bombonešiai staigiai pasuko atgal.
Pastarasis Rusijos aviacijos pasirodymas buvo surengtas NATO viršūnių susitikimo Velse metu. Likus kelioms dienoms iki šio susitikimo Rusijos prezidentas lyg niekur nieko buvo užsiminęs, kad jo šalis – branduolinį ginklą turinti valstybė. Diplomatine kalba tai reiškė kone atvirą grasinimą branduoliniu karu.
Tačiau analitikai pažymi, kad Kremliaus bauginimų taktika gali būti gerokai paprastesnė, nei galima įsivaizduoti juodžiausiuose scenarijuose: rusai pučiasi ir baugina ne tik norėdami pasėti abejonių, patikrinti atvirai priešininkais įvardijamų kaimynų reakcijos laikus. Taip rusai elgiasi dėl savo silpnybių. Kelių bombonešių siuntimas visų pirma yra politinis signalas.
Rusija neslepia, kad pagrindinė jų karinė galia, atgrasymo priemonė nuo potencialių ir įsivaizduojamų priešų – branduolinis arsenalas. Tačiau pastarasis sparčiai sensta. Nepaisant visų ambicingų modernizavimo programų, Rusijos strateginės pajėgos sensta.
Trys iš keturių Rusijos strateginio arsenalo sudėtinių dalių – šachtose arba mobiliose platformose laikomų raketų bus nurašytos 2020 metais. Jas pakeis nauji, dar tik kuriami arba bandomi modeliai. Tačiau juos kurti sekasi sunkiai.
Tad kol Rusija neturės pakankamo naujausio modelio arba modernizuotų raketų, bus bandoma sudaryti įspūdį, kad ši šalis vis dar tebėra branduolinė galybė. Iš tikrųjų savo silpnąsias vietas Rusija pastaruoju metu maskuoja raumenų demonstravimu kitomis, labiau matomomis priemonėmis – bombonešių skrydžiais.
