Konferencijose plinta propagandinio karo migla

Propagandinis karas dėl įvykių Ukrainoje vertinimo verda visu pajėgumu ir visais frontais. Tai rodo ir tarptautiniai renginiai, kuriuose savo įvykių versijas aršiai ir net įžūliai gina konflikto pusės.

Rusijai dirbę žurnalistai P.Slier, kuri džiūgavo separatistams apšaudant ukrainiečių karius, ir A.Steninas kritikuojami kaip propagandininkai.<br>„RIA novosti“ / „Scanpix“ nuotr.
Rusijai dirbę žurnalistai P.Slier, kuri džiūgavo separatistams apšaudant ukrainiečių karius, ir A.Steninas kritikuojami kaip propagandininkai.<br>„RIA novosti“ / „Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eldoradas BUTRIMAS

Sep 30, 2014, 10:56 AM, atnaujinta Jan 29, 2018, 4:52 AM

Praėjusį pirmadienį Varšuvoje prasidėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) konferencija, skirta aptarti, kaip vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai žmoniškumui.

Dešimt dienų vykstančią konferenciją, kurioje dalyvauja pasiuntiniai beveik iš šimto šalių, rengia ESBO įkurtas Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras.

Jau konferencijos atidarymo dieną per pirmą oficialų posėdį paaiškėjo, kad viena pagrindinių diskusijų temų bus įvykiai Ukrainoje, tad nenuostabu, jog įsižiebė karštos diskusijos.

Kaltino vieni kitus

Vakarų šalių atstovai gėdijo Rusiją, kad ji, puldama Ukrainą, pamina vieną pamatinių taikaus egzistavimo principų – šalių suverenumo ir integralumo neliečiamumą.

Rusijos atstovai lyg niekur nieko ignoravo šiuos priekaištus ir atkirto, kad Vakarai elgiasi dviveidiškai, nutylėdami Ukrainos kariuomenės žiaurumus žudant taikius Donbaso gyventojus.

Rusijos atstovai JAV kaltino organizavus įvykius Kijevo Maidane ir priekaištavo ESBO neatliekant objektyvaus Malaizijos lėktuvo katastrofos ir civilių aukų žudynių Donbase tyrimo.

Propaganda iš Maskvos

Antrą konferencijos dieną šie ginčai labiausiai įsiplieskė specialiame posėdyje, skirtame spaudos laisvės ir objektyvumo problemoms Ukrainos konflikto kontekste aptarti. Viena šio posėdžio organizatorių kartu su JAV, Kanada, Švedija ir nevyriausybine organizacija „Freedom House“ buvo ir Lietuva.

Maskvos Levados sociologinių tyrimų instituto atstovas šokiravo klausytojus faktais, kad daugiau kaip 90 proc. Rusijos gyventojų žinių semiasi vien iš valstybinės televizijos, o ją neobjektyvia laiko tik penki procentai žiūrovų.

Maskva dabar esą skleidžia propagandą, panašią į tą, kuri buvo skleidžiama Antrojo pasaulinio karo metais. Rusijoje dominuojanti valstybinė žiniasklaida specialiai naudojasi karo laikų stereotipais – pavyzdžiui, ukrainiečius vadina fašistais, kad žadintų patriotinius jausmus ir sukeltų nepasitikėjimą alternatyvia informacija.

Kas labiau meluoja?

Nors internete žinių semiasi mažiau kaip 15 proc. rusų, Maskva blokuoja ją kritikuojančius Ukrainos tinklalapius.

Tai patvirtino Maskvos propagandinio karo melą demaskuojančio Ukrainos tinklalapio „StopFake“ atstovas.

Jis pateikė įrodymų, kad Rusijos žiniasklaida melui apie karą Ukrainoje pateisinti naudojasi liudininkais persirengiančiais aktoriais, nuotraukomis iš konfliktų kituose pasaulio regionuose, neegzistuojančių organizacijų tvirtinimais, klastoja faktus ir pareiškimus.

Prieš dvi savaites iš Krymo į Kijevą pabėgusi žurnalistė Valentyna Samar papasakojo, kad Kryme nebeliko profesionalių nepriklausomų žurnalistų.

Krymą okupavusi Rusija ne tik nutraukė visų Ukrainos televizijos kanalų transliaciją, bet ir pradėjo represijas prieš nepriklausomą spaudą.

Iš redakcijų atimama technika, žurnalistai sumušami, tardomi, tad korespondentams liko dvi galimybės – tapti Rusijos melo propagandininkais arba ieškotis kito darbo.

Su tokiais tvirtinimais nesutiko „Russia Today“ – Kremliaus remiamo televizijos kanalo anglų kalba – korespondentė.

Ji aiškino, kad labiau meluoja Vakarų žiniasklaida, nutylinti Ukrainos kariuomenės nusikaltimus ir žiaurumus. Žurnalistės teigimu, penki rusų korespondentai Donbase žuvo, nes Ukrainos kariai tyčia į juos šaudė.

Šie teiginiai įsiutino tiek žurnalistę iš Krymo, tiek Kijevo visuomenės informavimo priemonių instituto direktorę Oksaną Romaniuk.

Krymo atstovė priminė, kad ukrainiečių žurnalistų žuvo gerokai daugiau, vien kovo mėnesį Kryme buvo sužeista šimtas žurnalistų, o per karą nukentėjo iš viso trys šimtai Ukrainos žiniasklaidos atstovų.

O.Romaniuk klausė, ar galima žurnalistais vadinti tuos, kurie pozuoja prie pabūklų, šaudančių iš Rusijos teritorijos į Ukrainą, – būtent taip elgėsi viena „Russia Today“ žurnalistė. Arba kaip galima filmuoti ir klausinėti separatistų tardomus ukrainiečių karius, ant kurių kūnų matyti akivaizdžių kankinimo žymių.

Supykdė ir paroda

Ukrainos delegaciją labai supykdė Varšuvos viešbutyje „Victoria“ priešais konferencijų salę Rusijos ambasados surengta fotoparoda.

Joje demonstruojamos vieno Donbase žuvusio rusų fotokorespondento nuotraukos su baisumų aprašymais, kuriuose kaltė dėl visko verčiama Ukrainos kariams ir savanorių būriams.

Ukrainos delegacija pareikalavo parodą uždaryti, bet viešbučio vadovybė pareiškė, kad negali nutraukti komercinės patalpų nuomos sutarties.

Tad parodą apžiūrintys konferencijos atstovai pabrėžė, kad savo propagandai Maskva negaili lėšų ir nesivaržo jokių gudrybių. Juk sukelti abejonių, emocijų ir pūsti miglą labai nesunku.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.