Šalies gyventojai sulaikę kvapą laukia vyriausybės sprendimo: kada katalonai galės balsuoti dėl savo ateities?
Ir ar jiems iš viso numatytame referendume lapkričio 9-ąją bus leista pareikšti savo nuomonę dėl Katalonijos ateities?
Kiek teks laukti, kol vyriausybė surengs rinkimus, kurių ašis bus Katalonijos nepriklausomybės klausimas?
Šie klausimai kol kas tarsi pakibę ore – Madridas griežtai priešinasi bet kokioms mintims apie galimybę rengti referendumą, užtvaras skuba statyti teisininkai ir politikai.
Madridas reagavo žaibiškai
Prieš dvi savaites Katalonijos parlamentas išleido referendumo įstatymą. Juo remdamasis Katalonijos vyriausybės – Generaliteto prezidentas Arturas Masas pasirašė dekretą, pagal kurį būtų rengiama visuotinė šio autonominio Ispanijos regiono gyventojų apklausa.
Daugiau nei 800 iš 900 Katalonijos seniūnijų parėmė tokį vyriausybės sprendimą, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
Bet Ispanijos vyriausybė savo žaibiška ir veiksminga reakcija nustebino visuomenę.
Jau pirmadienį rytą Ispanijos premjeras Mariano Rajoy sušaukė neeilinę ministrų tarybą, kuri tučtuojau Konstituciniam teismui nusprendė apskųsti įstatymą ir dekretą.
Iki šiol surašytas katalonams palankus scenarijus baigėsi tos pačios dienos vakarą, kai Ispanijos konstitucinis teismas nusprendė laikinai įšaldyti Katalonijos parlamento išleistą referendumo įstatymą ir lapkričio 9 dieną numatytos apklausos dėl Katalonijos nepriklausomybės dekretą.
Tad katalonai jau turėjo pasiruošti – nuo šiol kiekviena diena Katalonijos nepriklausomybės procese bus staigmena.
Parengė teisines užtvaras
Madrido įsuktas teisinių užtvarų planas suveikė labai greitai. Valstybės advokatė Marta Silvae pirmąkart Ispanijos istorijoje asmeniškai nunešė skundą į Konstitucinio teismo sekretoriatą.
Taip pat pirmą kartą per Ispanijos demokratijos istoriją dvylika Konstitucinio teismo teisėjų sušaukė neeilinį pasitarimą ir jau tą pačią popietę patenkino vyriausybės prašymą priimti skundą, laikinai įšaldyti įstatymą ir konsultacijų nepriklausomybės klausimu dekretą.
Šitokio Konstitucinio teismo sprendimo buvo tikėtasi – Ispanijoje jau seniai kalbama, jog Konstitucinis teismas yra pavaldus Liaudies partijai, mat jo prezidentas Francisco Perezas de los Cobos yra buvęs partijos narys.
Pasak A.Maso, Ispanijoje nekaip padalyta įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia.
„Kokia tai demokratija, kai 12 teisėjų nusprendžia visos liaudies likimą“, – stebėjosi Katalonijos politiniai lyderiai ir pabrėžė tariamą tų teisėjų partinę priklausomybę.
Galingiausias Katalonijos istorijoje nepriklausomybės judėjimas prasidėjo būtent po 2010 metais Konstitucinio teismo sprendimo įšaldyti daugiau autonomijos regionui suteikusį statutą, kurį katalonai buvo patvirtinę referendumu.
Nusivylė, bet nepalūžo
Antradienio rytą Katalonija atsibudo laukdama, kas bus toliau, kaip vyriausybė reaguos į teismo sprendimą, kokių žingsnių imsis Katalonijos vyriausybė, nenorėdama nuvilti jau kelerius metus iš eilės nepriklausomybės gatvėse reikalaujančių milijonų Katalonijos gyventojų?
Viešai atmušti kamuolį teko vyriausybės patarėjui Francesco Homsui.
Konstituciniam teismui skelbiant sprendimą įšaldyti konsultacijas, patarėjui teko nelengva užduotis paskelbti, jog Katalonijos vyriausybė nusprendė laikinai sustabdyti konsultacijų kampaniją.
Katalonijos vyriausybė Konstituciniams teismui jau pateikė atsaką į Ispanijos vyriausybės ieškinį, prašydama tučtuojau nutraukti dekreto įšaldymą ir kuo greičiau šiuo klausimu išleisti teismo nuosprendį.
Tikimasi, kad Konstitucinis teismas ir vėl reaguos taip pat žaibiškai, kaip reagavo į Ispanijos vyriausybės paklausimą.
Nors regiono valdžia ir stengiasi tikinti, kad tai ne žingsnis atgal, o laikinos priemonės, norint apginti vyriausybei dirbančius fizinius asmenis, savaitgalį iliuzijose skendusi Katalonijos visuomenė savaitės viduryje labai nusivylė.
Bet nusivylę žmonės nenuleido rankų ir sureagavo. Antradienio vakarą į Katalonijos didmiesčių ir gyvenviečių rotušės aikštes plūdo tūkstančiai žmonių.
„Mes norime balsuoti ir balsuosime – ne Konstitucinis teismas, o mes patys norime spręsti savo likimą“, – sakė manifestacijų organizatorė, Nacionalinės Katalonijos Asamblėjos prezidentė Carme Forcadell.
Tad iš viešųjų pareiškimų galėjo atrodyti, jog katalonai neleis šalies institucijoms pristabdyti įsibėgėjusio nepriklausomybės proceso.
F.Homsas savaitės pradžioje Katalonijos televizijai teigė, jog Ispanija, drausdama konsultacijas, nesunaikins liaudies noro būti nepriklausomai, o tik dar labiau jį sustiprins.
Jokio referendumo nebus?
Vis dėlto vyriausybės sprendimas laikinai sustabdyti konsultacijų kampaniją nepatvirtina tokių jo žodžių. Katalonijos vyriausybė neslepia su Ispanija žaidžianti teisinį žaidimą. Tačiau žaidimo kortas ji slepia.
Pasak kai kurių Katalonijos teisininkų, žurnalistų ir politikos analitikų, pati Katalonijos vyriausybė žino, jog referendumas lapkričio 9 dieną neįvyks.
„A.Masas vaidina fiktyvią realybę“, – taip šeštadieninį dekreto pasirašymą vertino ne vienas katalonas.
Tokios nuomonės šalininkai tvirtina, jog katalonai balsuos ne patariamajame referendume, o tikrame plebiscite – liaudies balsavime dėl teritorinio apsisprendimo.
Pavyzdžiui, Lietuvoje plebiscitas rengtas 1991-ųjų vasarį, kai dauguma pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę valstybę.
Tokius rinkimus Katalonijos vyriausybė neva turėtų surengti ateinančių metų pradžioje.
Bet kol kas viešai Katalonijos vyriausybės nariai tokių ketinimų prielaidas neigia.
Yra penkios išeitys
Nacionalinės Katalonijos pereinamoji taryba, kuri pataria Katalonijos vyriausybei nepriklausomybės klausimais, savaitės pradžioje pristatė visuomenei „Baltąją Katalonijos knygą“, kurioje analizuojami svarbiausi klausimai dėl nepriklausomo regiono ateities.
Apsvarstyti smulkiausi klausimai: kokia Katalonijos ateitis Europos Sąjungoje? Kas laukia Katalonijos ekonomikos? Kaip Katalonijoje bus vartojamos katalonų ir ispanų kalbos? O kokia klubų „Barcelona“ ir „Espanyol“ ateitis atsiskyrus nuo Ispanijos?
Tarybos pirmininkas Carlesas Viveras kalba apie penkias išeitis, kurių galėtų griebtis Katalonija, Konstituciniams teismui uždraudus konsultaciją: sustabdyti procesą, ieškoti tarptautinių derybininkų pagalbos, surengti nelegalų patariamąjį referendumą, tiesiog paskelbti nepriklausomybę arba surengti plebiscitą.
Ar balsuotų ir ispanai?
Klausant Katalonijos vyriausybės prezidento A.Maso ir Ispanijos ministro pirmininko M.Rajoy nuomonių apie Katalonijos nepriklausomybės procesą atrodo, jog kalbama apie dvi visiškai skirtingas realybes.
Tai dvi skirtingos įvykių vizijos, kurios šiuo metu neturi beveik nė vieno sąlyčio taško.
Ispanijos vyriausybė kaltina A.Masą manipuliacija ir teigia, jog jis skaldo Katalonijos visuomenę agituodamas separatistus. Katalonijos nepriklausomybės procesas esą tėra politinė manipuliacija ir išpūstas burbulas.
Ispanijos vyriausybė tvirtina, jog Katalonijos referendumas nepriklausomybės klausimu prieštarauja konstitucijai, ir kaltina katalonus neatsakingumu.
Pasak M.Rajoy, lapkričio 9-ą dieną numatyta visuotinė apklausa prieštarauja ispanų teisėms. Premjeras teigia, jog šiuo klausimu turi teisę pasisakyti ne tik katalonai, bet ir visos Ispanijos gyventojai.
Katalonija savo ruožtu atsako klausimais: nuo kada balsuoti yra nedemokratiška, ar konstitucija gali nutildyti liaudies balsą?
Katalonijos deputatai Ispanijos senate kaltina M.Rajoy, kad jis atsuka nugarą Katalonijos liaudžiai, taip tik dar labiau atitolindamas abi šalis.
Lyg Dovydas ir Galijotas
Katalonų vyriausybės aštrią poziciją galima suprasti – išrinktuosius spaudžia gyventojų mobilizacija – žmonės gatvėse nuolat masiškai reikalauja teisės balsuoti už nepriklausomybę.
Katalonijos parlamento išleistas konsultacijų įstatymas suteiktų liaudžiai galimybę išsakyti savo nuomonę nepriklausomybės klausimu, tačiau, kaip pabrėžia Katalonijos vyriausybė, tai nebūtų tradicinis referendumas.
Panašių visuomenės apklausų jau buvo ne viena, bet jos nieko neįpareigojo. Naujausia apklausa, kuri, nepaisant A.Maso nenoro ją įvardyti kaip referendumą, kitaip ir nevadinama, būtų dar vienas žingsnis į priekį nepriklausomybės link.
„Su atsakymu rankose mes galėtume priimti vieną arba kitą sprendimą.
Ispanai neleidžia mums balsuoti, nes bijo išgirsti mūsų liaudies atsakymą. Tačiau jokie įstatymai negali riboti taikios ir civilizuotos liaudies valios“, – kalbėjo Katalonijos vyriausybės prezidentas A.Masas.
Pasak A.Maso, Katalonija ir Ispanija yra kaip Dovydas ir Galijotas – mažas ir didelis priešininkas, kurių jėgos labai skirtingos.
„Tačiau Dovydas Galijotą nugalėjo gudrumu ir atkaklumu“, – metaforomis tryško A.Masas.
Vienybė jau braška
Dabar Katalonijai itin svarbūs du dalykai – liaudies judėjimas, toliau reikalaujantis teisės balsuoti lapkričio 9 dieną, ir politinė vienybė.
Katalonijos nepriklausomybę remiančios politinės partijos – nuo nacionalistų iki kairiųjų – iki šiol vieningai priėmė Katalonijos nepriklausomybės procesą lemiančius sprendimus.
Bet ar ir toliau bus ši vienybė?
Jau dabar Katalonijos kairiųjų respublikonų partijos lyderis Oriolas Junqueresas ir radikaliųjų kairiųjų partijos CIP vadovas Davidas Fernandezas paskelbė, jog jie, priešingai nei vyriausybė, ir tęs referendumo kampaniją.
Trečiadienį Katalonijos parlamente vyko viena karščiausių parlamento sesijų. Parlamentas, nekreipdamas dėmesio į Konstitucinio teismo sprendimą įšaldyti konsultacijos dekretą, paskyrė konsultacijos kontrolės komisiją. Referendumui prieštaraujanti Katalonijos liaudies partija pažadėjo į teismą paduoti visus už tokį sprendimą balsavusius deputatus.
Trečiadienio popietę A.Masas asmeniškai susitiko su konsultaciją remiančių partijų lyderiais, nepatenkintais dėl vienpusio vyriausybės sprendimo sustabdyti kampaniją.
„Mes susitarėme dirbti taip, jog lapkričio 9 dieną katalonai galėtų balsuoti. Nesame numatę kitų veiksmų. Jau laikas mažiau kalbėti ir daugiau dirbti“, – tik tiek po susitikimo su A.Masu pareiškė O.Junqueresas.
„Visi žino – ir katalonai, ir ispanai, ir pats M.Rajoy – anksčiau ar vėliau mes balsuosime“, – rašė dienraštis „Ara“. Ispanijos valdžios atstovai esą parodė esantys politiniai bailiai.
„Negi jie mano, jog Katalonijoje vykusius protestus sustabdys Konstitucinio teismo sprendimu?“ – klausė katalonai.
Galvą pakels radikalai?
Tačiau dabar jų laukia tikrasis išbandymų metas – juk daugiatūkstantinės protesto akcijos, regis, visiškai nepadarė įspūdžio Madridui.
Kad ir kiek žmonių išeitų į Barselonos gatves, tai, regis, nieko nekeistų. O tada kyla klausimas – ką gali padaryti pikta minia, kurios niekas nenori klausytis?
Kas lieka, kai išsemiamos visos demokratinės priemonės? Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – nuo kruvinų Arabų pavasario revoliucijų iki audringų įvykių Kijevo Maidane.
Visi jie parodė, kad kai neišeina susikalbėti gražiuoju, pirmu smuiku ima griežti ne teisinėmis vingrybėmis pusiausvyrą išlaikyti bandantys politikai, o tie, kurie reikalauja ryžtingų veiksmų.
Pati Ispanija puikiai žino, ką reiškia susipriešinimas – 1936–1939 m. vykusio pilietinio karo žaizdos dar ne visai užgijusios, o juk būtent Katalonija buvo vienas pasipriešinimo židinių.
Tad teisiniu kamščiu katalonų laisvės siekį užkimšęs Madridas rizikuoja sulaukti radikalaus proveržio ir potvynio.
Ekonomikai būtų tik į naudą?
Kokia būtų Katalonijos ateitis, jei ji taptų nepriklausoma? Į šį klausimą bando atsakyti gausybė šalies ekonomistų ir teisininkų.
Pasak ekspertų, nepriklausomos Katalonijos ekonominė ir politinė ateitis labai priklauso nuo to, kokiu būdu ji taptų nepriklausoma.
Jei su Ispanija būtų susitarta gražiuoju, įstojimas į Europos Sąjungą ir kitas tarptautines organizacijas neturėtų sukelti daug problemų. Bet Ispanijos pritarimas turtingo šalies regiono atsiskyrimui sunkiai tikėtinas, tad Katalonijai savarankiškai paskelbus nepriklausomybę šis kelias būtų ilgesnis.
Atsiskyrusi Katalonija Ispanijai siūlytų sudaryti Iberijos tarybą, kuriai priklausytų Katalonija, Andora, Ispanija ir Portugalija.
Ši taryba sektų Šiaurės tarybos modeliu – tai būtų koordinacijos organas tarp šalių parlamentų ir vyriausybių, padedantis šalims kartu dirbti Europos kontekste.
Ko labiausiai turėtų bijoti nuo Ispanijos atsiskyrusi Katalonija? Pačios Ispanijos. Blogiausias scenarijus, pasak ekonomistų, būtų Ispanijos paskelbtas produktų iš Katalonijos boikotas. Bet, pasak jų, net ir tokiu atveju Katalonija prarastų tik 9 proc. bendrojo vidaus produkto.
Ekonominiu požiūriu ekspertai pranašauja gerovę. Atsiskyrusi nuo Ispanijos Katalonija atsikratytų fiskalinio deficito, kuris reikštų daugiau įplaukų per metus nei būnant Ispanijos dalimi.
Pasak ekspertų, švietimas, infrastruktūra ir teisėtvarka nepriklausomoje Katalonijoje taip pat patobulėtų.
Pasak žymaus Katalonijos ekonomisto Xaviero SalosiMartino, balsuojant už Katalonijos nepriklausomybę dėl ekonomikos jaudintis neverta, nes ekonominė gerovė bus užtikrinta.
Pasak ekonomisto, pensijos naujoje Katalonijos valstybėje ne tik nebūtų pavojuje, bet ir pakiltų 10 procentų.
„Katalonijoje, palyginti su Ispanija, yra kur kas daugiau jaunų dirbančių žmonių nei pensininkų. Jų atlyginimai taip pat didesni. Todėl iš mokesčių pensijoms būtų surenkama daugiau“, – sakė X.SalaiMartinas.
Pasak ekonomisto, nuo XIX amžiaus iki mūsų dienų pasaulyje susikūrė 180 naujų valstybių ir 22 atsiskyrė būtent nuo Ispanijos. „Kol kas dar nė viena neprašė grįžti atgal. Vadinasi, atsiskyrus geriau“, – teigė ekonomistas.
„Jei ES priėmė Slovėniją, kuri atsiskyrė nuo Jugoslavijos, paskelbdama nepriklausomybę, ir Kroatiją, kuri pasiekė nepriklausomybę karu, kodėl nenori priimti Katalonijos, kurios nepriklausomybė bus balsavimo pasekmė?“ – klausė katalonas.
Pasak jo, Ispaniją turėtų dominti Katalonijos įstojimas į ES, nes visas Ispanijos eksportas į ES turėtų kirsti Katalonijos teritoriją.
