Tokie pareiškimai keistai skamba Lietuvos kontekste. Pastarųjų rinkimų istorija sako, kad galime džiaugtis, jei bent pusė registruotų rinkėjų ateina išreikšti savo valios prie balsadėžių. Palyginę pastarųjų trejų parlamento rinkimų Baltijos šalyse aktyvumą pamatysime, kad mus nuo Latvijos ir Estijos skiria bent 10 procentų.
2012 metais į Lietuvos parlamento rinkimus atėjo 52,86 proc. rinkėjų, o tuo metu prieš metus Latvijoje vykusiuose rinkimuose dalyvavo 59,49 proc. registruotų piliečių. Estija per pastaruosius dvejus parlamento rinkimus sugebėjo peržengti 60 proc. rinkėjų aktyvumo ribą.
Estijoje rinkėjų aktyvumą dar labiau žadina ir galimybė balsuoti internetu, tačiau, ekspertų nuomone, skirtumą lemia ne tik didesnės technologinės galimybės, bet ir sisteminiai bei rinkėjų mentaliteto skirtumai. Be to, Lietuvos rinkimuose dažniausiai nėra sprendžiami valstybingumo klausimai.
Didžiausias smūgis – emigracija
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovo Zenono Vaigausko teigimu, didžiausią smūgį Lietuvos rinkėjų aktyvumo rezultatams sudavė emigracijos banga. „Emigravusių žmonių, kurie nurodė, kad gyvena Lietuvoje, tačiau iš tiesų uždarbiauja užsienyje, procentas Lietuvoje didžiausias“, – teigė jis.
Pasak VRK vadovo, pagrindinis techninis Lietuvos ir Latvijos rinkimų organizavimo principas – registracija rinkimų dieną. „Latviai naudojasi registravimo principu, bet sąrašų nesudarinėja. Rinkėjai ateina rinkimų dieną, pateikia pasą, gauna antspaudą, kad balsavo, ir tik tada sudaromas sąrašas“, – pasakojo ilgametis VRK vadovas.
„Lietuvoje yra 100 tūkstančių, kurie gyvena, galima sakyti, neturėdami adreso. Jų aktyvumo pokyčius lėmė tai, kad per Europos Parlamento rinkimus buvo galima balsuoti bet kurioje savivaldybėje, nesvarbu, kokia registracijos vieta“, – pasakojo Z.Vaigauskas.
Tiesa, rinkėjų aktyvumo nuosmukiu, kurio rezultatai vis tiek turėtų kelti pavydą Lietuvai, nepatenkintas Latvijos prezidentas taip pat kaltino emigraciją. „Pagrindinė priežastis – daugelis Latvijos gyventojų gyvena už Latvijos ribų“, – per spaudos konferenciją pareiškė A.Bėrzinis.
Įžvelgia mentaliteto skirtumus
Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas teigė, jog mažą Lietuvos piliečių aktyvumą rinkimuose lemia ir mentaliteto skirtumai. „Galima sakyti, kad esame Baltijos italai. Mūsų rinkėjas – labai pietietiško būdo“, – šmaikštaudamas padėtį vertino Z.Vaigauskas.
„Pas mus prieš kiekvienus rinkimus auga rinkėjų nusivylimas politika, būtinai atsiranda kokia nauja partija, kuri žada visus išgelbėti ir paversti valstybę rojumi. Tarkime, estai tokių gelbėtojų partijų neturi. Latviai taip pat mažiau ūmūs ir greitai nusiviliantys“, – pabrėžė VRK vadovas.
Pasak Z.Vaigausko, Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos valstybių rinkėjų papirkinėjimo atvejais. „Pas mus papirkinėjimų procentas vėlgi didžiausias. Latvijoje pasitaiko tokių atvejų, bet nebūna tokių skandalų, kokių būna pas mus. Estija apskritai turi tokią gerą politinę praktiką, kad skundžiasi, jog skirti sąnaudų papirkinėjimams stabdyti net neapsimoka“, – aiškino jis.
Tiesa, su tokiu rinkėjų mentaliteto vertinimu linkę nesutikti Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politikos mokslų daktaras politologas Mažvydas Jastramskis. Jo teigimu, aktyvumo skirtumą lemia ne mentalitetas ar rinkėjų nusivylimas, o konkretūs politiniai klausimai.
Rinkimuose gina valstybingumą
M.Jastramskis teigė, kad sociologiniai tyrimai kaip tik rodo labai panašų Lietuvos ir Latvijos rinkėjų pasitikėjimą partijomis. „Estijoje pasitikėjimas partijomis – apie 20 procentų. Lietuvoje ir Latvijoje kinta, tačiau išlieka ties 10 procentų riba“, – teigė jis.
„Mažesnį rinkėjų aktyvumą Lietuvoje lemia tai, kad per mūsų rinkimus nebūna aštresnių valstybingumo klausimų. Estijoje, o ypač Latvijoje, visada atsiranda Rusijos veiksnys. Natūralu, kad ten ir partijų konkurencija didesnė“, – darė išvadą politologas.
„Lietuvoje prieš rinkimus dažniausiai svarstomi ekonominiai dalykai. Latvijos partijų konkurenciją lemia etninis susiskaldymas. „Santarvės centras“ konsoliduoja nemažą būrį prorusiškų rinkėjų, tai verčia pasitempti ir Latvijos dešiniuosius. Aišku, iškyla ir reikšmingų klausimų tokių kaip rusų kalbos pavertimas antra valstybine. Tai išjudina rinkėjus“, – aiškino M.Jastramskis.
Ženklus Lietuvos rinkėjų aktyvumo skirtumas nuo kitų Baltijos šalių iš dalies nulemtas ne tokių sudėtingų valstybingumo klausimų. Galime džiaugtis stabilesne situacija šalies viduje, tačiau tuo pat metu nuogąstauti, ar iššūkių trūkumas nenaikina ir mūsų pilietiškumo ir noro aktyviai dalyvauti valstybės valdymo procese.
