Viešoje diskusijoje dalyvavo Palestinos aktyvistas Mohammadas Othmanas, politikos mokslų docentas Kęstutis Girnius ir doktorantė Ieva Koreivaitė, taip pat apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas bei vaizdo konferencijos būdu Izraelio užsienio reikalų ministerijos atstovas Paulas Hirschsonas.
Nepaisant bandymų diskusijoje rasti konflikto sprendimo būdus, išryškėjo dvi oponuojančios pusės, pripažįstančios tam tikras klaidas, tačiau sunkiai randančios bendrą sutarimą.
Tikisi, kad žudynės užsibaigs
Žmogaus teisių aktyvistu prisistatantis palestinietis M.Othmanas kalbos pradžioje pabrėžė, kad yra buvęs politinis kalinys, matęs įvairias konflikto puses. „2700 žmonių, kurių dauguma civiliai, žuvo šio konflikto metu. Prireikė daugybės aukų ir laiko, kad pagaliau būtų susitarta dėl paliaubų. Žuvo abiejų pusių gyventojai“, - sakė palestinietis.
„Žmogaus gyvybė turėtų būti didžiausia vertybė abiem pusėms. Niekas neturėtų turėti teisės spręsti, kam gyventi, o kam mirti“, - pridūrė jis, teigdamas, kad „Hamas“ nereprezentuoja visų palestiniečių, tad Izraelio kariniai veiksmai nepateisinami.
„Ne visi sutinka su tuo, ką daro „Hamas“, daugelis palestiniečių nori taikos, ramaus kasdienio gyvenimo“, - pareiškė M.Othmanas, visgi neatribodamas šios teroristinės organizacijos nuo Palestinos ambicijų tapti nepriklausoma valstybe, aiškindamas, kad „Hamas“ švelnina savo retoriką.
„Palestinos valdžios atstovai vyksta į „Hamas“ kontroliuojamas teritorijas, o šie žada perduoti teritorijų kontrolę nuosaikiems Palestinos valdžios atstovams“, - tikino žmogaus teisių aktyvistas iš Palestinos, pabrėždamas, kad per dešimtis metų derybų ir paliaubų nieko nebuvo pasiekta.
Palestiniečiai nenori taikos?
Izraelio užsienio reikalų ministerijos atstovas P.Hirschsonas sutiko su M.Othmano mintimi, kad konfliktas nėra naudingas nei vienai pusei ir kad labiausiai nuo karinių veiksmų nukenčia civiliai žmonės, tačiau, pasak jo, pasiekti taikai reikalinga komunikacija ir abipusis pasitikėjimas.
„Izraelis buvo dešimčiai mėnesių sustabdęs nausėdijų plėtrą, buvome sutarę kalbėtis, tačiau spėkite, ar išgirdome nors vieną žodį iš palestiniečių? Jie kreipėsi į mus tik pačioje paliaubų pabaigoje, tik tam, kad paprašytų daugiau laiko“, - dėstė Izraelio diplomatas.
„Mes galėjome pasiekti sutarimą, tačiau Palestinos prezidentas Mahmudas Abbasas ir jo kolegos nusprendė kalbėtis su „Hamas“, organizacija, kuri užsiima vaikų grobimu ir žudymu. Suprantate, kad tai apsunkino ir Izraelio vadovybės galimybes derėtis“, - diplomatiškai apibendrino P.Hirschsonas.
„Mes išspręsime skirtumus, rasime bendrą sutarimą. Aš tikiuosi, kad mūsų vaikai galės gyventi taikoje. Tai nebus lengva, reikės susitaikyti su daug dalykų. Susiduriame ne tik su tarpusavio problemomis, bet ir su nerimstančiu konfliktu Sirijoje, kitais pašonėje bręstančiais konfliktais. Tam reikės pastangų“, - sakė P.Hirschsonas.
Neaiškus Kremliaus vaidmuo
Politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas pastebėjo, kad šis konfliktas turi dvi prizmes per kurias žmonės gali vertinti veiksmus – emocionaliąją ir racionaliąją. Pasak jo, abi pusės 50 dienų karo pradžioje reagavo labai emocingai, tačiau reikėtų žiūrėti į konkrečius veiksmus.
„Po trijų paauglių nužudymo Izraelis suėmė šešis asmenis, prasidėjo tyrimas, viskas vyko teisinio proceso būdu. Palestina gi linkusi slėpti nusikaltimus atlikusius asmenis“, - pabrėžė R.Bogdanas, pridurdamas, kad teisinėmis priemonėmis Izraelio teisėsauga reaguoja ir į keršto nusikaltimus Izraelio pusėje.
Apžvalgininko teigimu, tam tikri sutapimai leidžia spėti, kad šis 50 dienų trukęs konfliktas buvo išprovokuotas ir įvyko neatsitiktinai. „Ilgą laiką buvo kalbama, kad Izraelis – vienintelė vieta regione, kur nėra vertingų gamtinių išteklių, tačiau atrasti dujų telkiniai prie Sirijos ir Izraelio jūrinės sienos tai paneigia“, - teigė R.Bogdanas.
„Viena aktyviausių Sirijos partnerių, Rusija, suskubo reaguoti ir praėjusiais metais buvo pasirašyta sutartis su kompanija „Soyuzneftegaz“ dėl gręžybos darbų, suteikiančių teisę rusų kompanijai tyrinėti milžiniškus pakrantės plotus“, - pabrėžė apžvalgininkas.
„Kita keista detalė – prieš pat karinį konfliktą „Hamas“ lyderis Khaledas Mashaalas lankėsi Maskvoje, susitiko su Kremliaus atstovais. Jam ten lankantis raketos pradėjo skrieti į Izraelio pusę ir prasidėjo karas. Tada Kh.Mashaalas grįžo. Aš nesu žmogus, kuris tiki atsitiktinumais“, - mįslingai nutęsė mintį R.Bogdanas.
Lygino su Lietuvos okupacija
Politologas Kęstutis Girnius savo kalbos pradžioje leido palyginti Izraelio ir Palestinos konfliktą su Sovietų Sąjungos okupaciniu periodu Lietuvoje. „Izraelis okupavęs Palestiną jau maždaug 47 metus, tiek truko ir Lietuvos okupacija“, - rėžė K.Girnius.
Jo teigimu, konflikto sprendimą apsunkina tai, kad neatsiranda nešališko tarpininko. „Izraelis žino, kad bet kokią prieš jį nukreiptą rezoliuciją Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje vetuos JAV, todėl leidžia sau elgtis nešvariai“, - kalbėjo kritiškai Izraelio atžvilgiu nusiteikęs politologas.
„Aš smerkiu „Hamas“ veiksmus, tačiau mes turėtume dar labiau smerkti Izraelio veiksmus karo metu. Daugiau nei du tūkstančiai aukų, kurių apie 70 procentų tapo civiliai. 18 tūkstančių namų buvo sunaikinta. Tokio masto naikinimų pasaulis nėra matęs“, - sakė jis.
„Pamename, kaip tarptautinė bendruomenė pasmerkė Rusijos bombardavimus Čečėnijoje. Rusai buvo priversti atstatinėti Grozno miestą, aš manau, kad niekas neįtikins ir neprivers Izraelio atstatyti subombarduotus namus Gazos ruože“, - aiškino K.Girnius.
Vadino „laisvės kovotojais“
I.Korevaitė pabrėžė, kad abi pusės naudoja propagandą, tačiau pabrėžė, kad Izraelis naudojasi dviem pamatinėm tezėm, kuriomis grindžia visus veiksmus. Viena jų – Izraelis turi teisė į gynybą, kuri, pasak jos, netinkama, nes Gazos ruožas laikomas Izraelio okupuota teritorija.
„Reikėtų kalbėti ne apie gynybą, o apie bandymą užgniaužti pasipriešinimą“, - iškeldama idėją, kad „Hamas“ nėra tik teroristinė organizacija, kad pastebimas jos perėjimas į nuosaikesnę retoriką, įsijungimas į Palestinos politinį gyvenimą.
Į anksčiau išsakytą politikos apžvalgininko R.Bogdano pastebėjimą, kad „Hamas“ kovotojų veiksmai labai primena Rytų Ukrainos separatistų veiksmus Donecko ir Luhansko atakų metu, I.Koreivaitė atsakė, kad palestiniečiai kaunasi ne kaip grobianti jėga, o kaip „laisvės kovotojai“.
„Keista, kad Lietuvos visuomenėje, kuri palaikė Čečėnijos laisvės judėjimą, netgi pavadino jo lyderio Džocharo Dudajevo vardu skverą, neatsiranda daug lygiagrečiai palaikančių Palestinos laisvę“, - stebėjosi politikos mokslų doktorantė.
