Bulgarai neatsikrato sovietų palikimo

Rusijos agresija Ukrainoje privertė ne tik griebtis NATO strategijos persvarstymo, bet ir atšaldė kadaise šiltus Kremliaus ir Bulgarijos santykius, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis BBC informacija.

Palaikydami Ukrainą bulgarai terliojo sovietinius paminklus ir kitaip pykdė Rusiją.<br>AFP nuotr.
Palaikydami Ukrainą bulgarai terliojo sovietinius paminklus ir kitaip pykdė Rusiją.<br>AFP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Oct 15, 2014, 8:01 AM, atnaujinta Jan 27, 2018, 7:55 AM

Bulgarijos gynybos ministras Velizaras Šalamanovas įspėjo, kad jo šalies „laukia katastrofiški padariniai, jei nebus skubiai atsikratyta priklausomybės nuo sovietinės karinės technikos, kurios atnaujinimas priklauso nuo Rusijos malonės.“

Šis pareiškimas ir kalbos apie tai, kad Bulgarija dar rugpjūtį pasidavė ES ir JAV spaudimui ir įšaldė Rusijai strategiškai svarbų dujų linijos projektą, įžiebė tikrą žodžių karą tarp buvusių artimų partnerių.

„Rusija yra nacionalistinė ir agresyvi valstybė“, – rėžė Bulgarijos prezidentas Rosenas Plevnelijevas komentuodamas Rusijos vaidmenį krizės Ukrainoje akivaizdoje. O iš posto besitraukiantis gynybos ministras V.Šalamanovas pareiškė, kad bulgarai ketina pirkti naikintuvus nebe iš Rusijos, kaip buvo įprasta anksčiau, o iš ES valstybių.

„Planuojame įsigyti naikintuvų F-16 iš Italijos, Graikijos ar Portugalijos“, – teigė jis. Toks sprendimas įsiutino Rusijos vyriausybės vadovo pavaduotoją Dmitrijų Rogoziną.

„Naujienos iš Bulgarijos: kažkoks Šalamanovas įtikino premjerą Bliznaškį dar kartą išduoti Rusiją dėl kažkokių antrarūšių erelių“, – Bulgarijos pasirinkimą nebepirkti senos rusiškos karinės technikos kritikavo agresyvius pareiškimus mėgstantis D.Rogozinas.

V.Šalamanovas teigė, kad Bulgarijos karinės galios susaistymas su Rusijos parduodama atgyvenusia technika jau kurį laiką silpnina valstybės gynybinį pajėgumą. Pasak jo, buvusios valdžios dėka Bulgarija 10–15 metų davė naudą Rusijai supirkdama viską, ką tik siūlė Kremlius.

„Ypač kritiška padėtis oro gynyboje. Visi radarai, raketinės sistemos „žemė–oras“, visi turimi naikintuvai gaminti dar sovietiniais laikais. Jų taisymas, naujų detalių pirkimas visiškai priklauso nuo Rusijos“, – perspėjo pareigas paliekantis gynybos ministras.

Bulgarija gynybos reikmėms šiuo metu išleidžia tik 1,3 procento valstybės biudžeto, nors NATO narėms nustatyta mažiausiai 2 procentų riba. Bulgarijos ginkluotųjų pajėgų narių skaičius per pastaruosius metus smuko drastiškai – nuo 110 tūkstančių 1999 metais iki 30 tūkstančių.

Tiesa, pastangos atgaivinti Bulgarijos gynybinę galią patinka ne visiems. Štai prorusiškos „Ataka“ partijos lyderis Volenas Siderovas savo šalies gynybos ministrą pavadino amerikiečių agentu ir pabrėžė, kad Bulgarijos interesas turi būti geri santykiai su Rusija.

„Įvykių Ukrainoje akivaizdoje net kelios valdančiosios partijos pademonstravo prioritetą geriems santykiams su Rusija ir Eurazijos sąjungos narėmis, o ne integracijai į ES ir NATO gerinti“, – įspėjo V.Šalamanovas ir pridūrė, kad tokia situacija kelia sumaištį ir įtampą ne tik valstybėje, bet ir kariuomenės viduje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.