Panaikinti seniausią šalies žmogaus teisių gynimo organizaciją „Memorial“ užsimojo Rusijos teisingumo ministerija, pateikusi ieškinį dėl jos likvidavimo.
Svarstymas paskirtas lapkričio 13 dieną. Tiesa, „Memorial“ tikisi atremti ministerijos pretenzijas.
„Teisingumo ministerijos pretenzijos yra veikiau biurokratinio pobūdžio. Bėda, kad ministerijos nekomercinių organizacijų skyrius mano, jog mes turime duoti ataskaitą valdininkams, o ne priešingai“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino „Memorial“ valdybos narys Janas Ročinskis.
Koją kiša naujas įstatymas
Visuomeninė organizacija „Memorial“ buvo sukurta 1989 metais – masinėms represijoms Sovietų Sąjungoje ištirti ir jų atminimui išsaugoti. Organizacija suvienijo žmogaus teisių gynėjus, istorikus, disidentus, lagerių kalinius.
Pirmuoju jos pirmininku tapo Nobelio premijos laureatas akademikas Andrejus Sacharovas. Po dvejų metų organizacijos pagrindu sukurtas žmogaus teisių gynimo centras „Memorial“.
Dabar „Memorial“ – tai tarptautinė asociacija, kurią sudaro 62 Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Kazachstano, Latvijos ir Ukrainos nevyriausybinės organizacijos.
Jos užsiima tiriamuoju darbu, žmogaus teisių gynimo veikla ir šviečiamaisiais projektais.
„Memorial“ niekada nesinaudojo valdžios palankumu – kaip ir visos nepriklausomos žmogaus teisių gynimo organizacijos.
Bet prieš dvejus metus Rusijoje įsigaliojo nekomercinių organizacijų įstatymas, kuriuo Teisingumo ministerija gavo įgaliojimus nekomercines ir iš užsienio finansuojamas organizacijas privalomai įtraukti į užsienio agentų registrą.
O į jį pateko ir „Memorial“.
Praėjusiais metais prokuratūra ir Teisingumo ministerija jau pradėjo nekomercinių organizacijų veiklos patikrą.
Organizacija tikisi išlikti
„Memorial“ buvo liepta užsiregistruoti kaip užsienio agentą, nes organizacija finansuojama iš JAV, vykdo politinę veiklą ir mėgina daryti įtaką visuomenės nuomonei Rusijoje.
Organizacija – nenuostabu – atsisakė registruotis ir nusiuntė skundą į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre.
Bet Teisingumo ministerija rado kitą kelią užsispyrusiems žmogaus teisių gynėjams tramdyti. Organizacijai pareikštos pretenzijos, kurios, kaip „Lietuvos rytui“ teigė J.Ročinskis, yra formalios ir nepagrįstos įstatymu.
Pavyzdžiui, teigiama, jog „Memorial“ neturi visoje Rusijoje veikiančios organizacijos statuso, dokumentais nepatvirtinta įstatuose numatyta veikla, taip pat neva apskritai nesilaiko savo nuostatų.
Teisingumo ministerija taip pat mano, jog organizacija neturi pakankamo regioninių skyrių skaičiaus. Ir apskritai, šios žinybos požiūriu, „Memorial“ susikūrė netinkamai.
„Mūsų judėjimas iš pradžių buvo kuriamas horizontalios struktūros. O ministerijos pozicija yra tokia, kad visuomeninės organizacijos turi būti sukurtos vertikaliai – pagal karišką struktūrą.
Tai nėra pagrįsta įstatymu. Be to, jau prieš 20 metų, kai buvo įregistruotas rusų „Memorial“, jį sudarė tokie pat padaliniai kaip ir dabar.
Galbūt jie buvo kiek pakeisti, bet pagrindinė dalis išliko tokia pat. Teisingumo ministerija organizacijos registravimo metu neturėjo jokių priekaištų dėl rusų „Memorial“ struktūros“, – aiškino organizacijos valdybos narys J.Ročinskis.
Bet jis tikisi, kad Teisingumo ministerija „iš viršaus“ negavo jokios tiesioginės komandos būtinai uždaryti seniausią šalies žmogaus teisių gynimo organizaciją.
„Šiuo atveju nėra pikto kėslo – veikiau nekompetentingumas ir valdininkų uolumas, siekis „pavairuoti“ organizaciją“, – vylėsi J.Ročinskis.
Tiesa, Sankt Peterburge jau oficialiai uždaryta organizacijai „Memorial“ artima žmogaus teisių gynimo organizacija, kuri atsisakė pripažinti save kaip užsienio agentą.
Tačiau organizacija darbo nenutraukė – veikia neturėdama juridinio asmens statuso.
Įspėja dėl žalos įvaizdžiui
Kuo visa tai baigsis, neaišku. Žmogaus teisių gynėjus jau aršiai užsipuolė Kremliui artimas televizijos kanalas NTV, apkaltinęs „Memoral“ ekstremistų ir teroristų palaikymu.
Žmogaus teisių prezidento tarybos vadovas Michailas Fedotovas mano, jog jei „Memorial“ bus uždaryta, Rusijos valdžios įvaizdžiui bus padaryta didžiulė žala.
„Politinių represijų aukų atminimui įamžinti skirta programa, kurią žmogaus teisių prezidento taryba vykdo nuo 2011 metų vasario, parengta būtent organizacijos „Memorial“ pastangomis.
Jei dabar bus priimtas sprendimas uždaryti „Memorial“, programa bus nutraukta, o mūsų šalies, jos vadovybės įvaizdžiui bus suduotas didžiulis smūgis“, – pabrėžė M.Fedotovas.
V.Putinui svarbi pozicija dėl Ukrainos
Ruošdamasis į Australijoje vyksiantį G20 šalių susitikimą praėjusį antradienį Kremliuje Rusijos prezidentas V.Putinas surengė susitikimą su žmogaus teisių gynėjais, per kurį buvo svarstomi visuomenės ir valdžios sąveikos klausimai.
V.Putinas labai kritiškai atsiliepė apie tarptautinių žmogaus teisių gynimo organizacijų, kurios „užmerkia akis prieš tai, kas vyksta Ukrainoje, veidmainiškai nusisuka nuo įvykių“, veiklą.
Tuo pat metu V.Putinas padėkojo žmogaus teisių gynėjams už sąžiningą poziciją, jų keliones į Ukrainą, pagalbą tiems žmonėms, kurie pateko į sudėtingą, kartais beviltišką situaciją.
Vis dėlto per susitikimą prezidentas nė sykio neužsiminė apie miglotą organizacijos „Memorial“ ateitį.
