Nobelio taikos premija, kurią skiria Norvegijos komitetas, yra prestižinė, bet kartu sukelia ir daugiausia nepasitenkinimo. Kodėl ji skirta tam ar anam? Ir taip kasmet.
Dažnai laureatais tampa tie, kurių nuopelnus taikai sunku suprasti net ir labai akylai stebint ir subtiliai vertinant pasaulio įvykius.
Amerikiečių politinės satyros meistras Patrickas Jake’as O’Rourke’as prieš skelbiant šių metų laureatus netgi pasišaipė, kad pats metas būtų pervadinti Taikos premiją karo vardu, mat jos laureatų sąraše yra kur kas daugiau tų, kurie sėkmingai kėlė konfliktus ir juose dalyvavo.
Tarsi atsižvelgdami į aršių kritikų pastabas Norvegijos komiteto nariai šiemet nusprendė palikti politiką nuošalyje ir Taikos premiją skyrė pakistanietei mergaitei Malalai Yousafzai, kovojusiai už mergaičių galimybę mokytis net talibų valdymo metu, ir vaikų teises ginančiam indui Kailashui Satyarthi.
Nobelio literatūros premija buvo prognozuojama politinio režimo Kenijoje kalintam rašytojui Ngugi wa Thiong’o, tačiau ir čia komitetas nustebino – laureatu tapo daugiausia prancūziškai kalbančiose šalyse žinomas rašytojas Patrickas Modiano.
Tačiau kalbėdami apie politinius Švedijos ir Norvegijos Nobelio komitetų pasirinkimus keliose kategorijose daugelis pamiršta kitas sritis, kurių nuopelnai keičiant pasaulį ir jo supratimą dažnai būna gerokai svarbesni nei konkrečių asmenybių įvaizdis ir jų išrinkimas.
Vis dar laukia pritaikymo
Šių metų medicinos premijos laureatais tapo amerikietis profesorius Johnas O’Keefe’as ir norvegų mokslininkų pora iš Trondheimo – May Britt ir Edvardas Moseriai.
Norvegai, naudodamiesi amerikiečio prieš 34 metus aptiktomis nervų ląstelėmis, atrado kito tipo neuronų, smegenyse sukuriančių koordinačių sistemą, leidžiančią tiksliai pasirinkti kelią.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vadovas profesorius Valmantas Budrys teigė, kad šių metų Nobelio medicinos premijos laureatų atradimas – revoliucinis, tačiau jis dar laukia konkretaus medicininio pritaikymo.
„Smegenų struktūra be galo sudėtinga. Nėra taip, kaip daugelis įsivaizduoja, – keletas centrų, ir viskas. Žmogaus erdvinė orientacija keičiasi su amžiumi, ją paveikia tokios ligos kaip Alzheimerio sindromas. Šie atradimai gali padėti suprasti mechanizmą, kuris silpnina ir naikina erdvinę atmintį“, – teigė profesorius V.Budrys.
„Nuo teorinių atradimų iki konkretaus pritaikymo praeina nemažai laiko. Ši naujovė leidžia mums suprasti veikimą, praplečia žinias, bet ar įmanoma atradimą pritaikyti praktiškai, parodys laikas.
Suprantama, dėl to tokie atradimai netampa mažiau svarbūs, juk sužinome naujų dalykų, galime kelti naujus klausimus“, – sakė pašnekovas.
Ląstelių, atsakingų už orientavimosi erdvėje mechanizmą smegenyse, atradimas išsprendė ir šimtmečius filosofus kankinusią žmogaus atminties problemą.
Pasirodė, kad mąstytojus žavėjusi žmogaus savybė, kuriai paaiškinti buvo pasitelkiamos įvairiausios prielaidos, yra konkrečių ląstelių veiklos rezultatas.
Fizikai sutaupys milijardus
Nobelio fizikos premijos laureatais tapę japonai mokslininkai Isamu Akasaki ir Hiroshi Amano bei Kalifornijos universiteto profesorius Shuji Nakamura neabejotinai padarė revoliuciją apšvietimo technologijų srityje. Dėl jų atradimo vertės nekilo ginčų net ir dažnai susiskaldžiusioje akademinėje bendruomenėje.
Pasak Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesoriaus Artūro Žukausko, mėlynųjų LED šviestukų atradimo rezultatais mes jau džiaugiamės ir kasdienybėje.
„Kiekvienas turite telefoną, žiūrite į televizoriaus ekraną ar gatvėje stebite šviesoforo šviesas.
Ilgą laiką pasaulis naudojo menko našumo kaitriąsias lemputes, o dabar galime naudotis šviestukais, kurių našumas – šimtaprocentis. Pamažu šie šviestukai keičia ir miestų bendrojo apšvietimo sistemas, jais apšviečiami milžiniški stadionai, jie naudojami stabdžių signaluose“, – aiškino profesorius A.Žukauskas.
„Žmonėms turbūt svarbiausia, kad šių šviestukų efektyvumas leidžia sutaupyti maždaug 10 procentų elektros energijos visame pasaulyje. Pavertus į pinigų sumą tai sudarytų šimtus milijardų dolerių. Turbūt net nereikia aiškinti, kokia mums visiems iš to nauda ir kokių galimybių šis atradimas atvėrė“, – dėstė jis.
Šios mokslininkų komandos išrasti mėlynieji šviestukai naudojami ne tik apšvietimui, skirtingoms spalvoms išgauti (derinant žalią, raudoną ir mėlyną), bet ir duomenims perduoti nuotoliniu būdu („Li-Fi“), taip pat optinio duomenų saugojimo srityje, ultravioletinė šviesa gali sterilizuoti vandenį.
Atradimas visų nesužavėjo
Nobelio premija už atradimus chemijos srityje sukėlė šiokią tokią sumaištį.
Apie amerikiečių Erico Betzigo ir Williamo Moernerio bei vokiečio Stefano Hellio nuopelnus nenoriai į kalbas leidosi ir Lietuvos chemikai, teigdami, kad šis atradimas naudingesnis molekulinės biologijos atstovams.
Itin didelės raiškos fluorescencinės mikroskopijos metodą atradusiems mokslininkams, kurių dėka bus galima įžvelgti net dešimt kartų mažesnes, nei buvome pratę, molekulių struktūras, neskuba dėkoti ir laboratorine įranga prekiaujančios įmonės „Expertus Vilnensis“ atstovai.
„Šis atradimas naudingas ląstelių mikroskopijai.
Anksčiau optinio mikroskopo riba buvo 200 nanometrų, dabar ji dešimt kartų sumažėjo, leisdama įžvelgti nanomatmenų lygmenį“, – kalbėjo „Expertus Vilnensis“ atstovas Mindaugas Dailidė.
Tiesa, jis pabrėžė, kad net ir jį nustebino šių metų Nobelio komiteto pasirinkimas.
„Manau, kad buvo kur kas didesnio svorio darbų, bet, aišku, ne man vertinti tokius dalykus. Taip, šis atradimas turės nemažą praktinę vertę konkrečios srities mokslininkams, bet visuomenės jis nesužavės“, – teigė M.Dailidė.
„Apie šiuos technologinius pokyčius teko girdėti jau visus metus, skaitėme mokslinius straipsnius, bet pastebime, kad susidomėjimas naujos technologijos mikroskopija gana vidutiniškas.
Gali būti, kad mokslininkai dar ir patys nežino visų teikiamų galimybių“, – pasakojo analitine įranga fizikams ir chemikams prekiaujančios įmonės atstovas.
Užkirto kelią antpelniui
Prancūzų ekonomistas Jeanas Tirole’is šių metų Nobelio ekonomikos premiją gavo už rinkos kainų ir didžiųjų įmonių veiklos reguliavimo analizę. Jis – vienas žymiausių mokslininkų, kritikavusių aklą pasitikėjimą rinkos mechanizmu ir idealia jo veikla.
Kol J.Tirole’is nebuvo paskelbęs savo tyrimų rezultatų, politikai siūlydavo paprastas priemones, tokias kaip monopolijų taikomų kainų ribojimas arba draudimas rinkos konkurentams bendradarbiauti. Prancūzas parodė, kad kai kada tokie suvaržymai duoda daugiau žalos negu naudos.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio tvirtinimu, J.Tirole’io analizė padėjo sukurti teisingesnės konkurencijos sąlygas.
„Jis nagrinėjo sąlygas, kuriomis atsiranda kelios ar viena stambi įmonė, užimanti visą rinką ir gaunanti antpelnį. Analizės tikslas – sukurti kliūtis tokiam įsigalėjimui, užtikrinti konkurenciją“, – teigė ekspertas.
Anot N.Mačiulio, prancūzų mokslininko tyrimų išvados pasiekė daugelio valstybių vadovų ausis.
„Taikymo sritis plati ir aktuali. Štai mes Lietuvoje turime Kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą – jų tikslus puikiai apibrėžia J.Tirole’io analizė“, – pasakojo N.Mačiulis.
Šis apdovanojimas simboliškai įteiktas tokiu metu, kai pasaulyje vis labiau įsigali rinkos milžinai, kurių veiklą valstybėms riboti darosi vis sunkiau.
Manoma, kad tai netiesioginis Švedijos Nobelio komiteto dūris tokioms bendrovėms kaip „Google“ ar „Amazon“, vejančioms konkurentus iš rinkos ir užimančioms vis didesnę jos dalį.
Premija džiaugėsi ir lietuvių fizikų pora
Nobelio medicinos premija įteikta amerikiečiui J.O’Keefe’ui, kurie komandoje dirba ir trisdešimtmečiai lietuviai fizikai J.Krupič ir M.Bauža (nuotr.).
„Pasirinkau sritį, susijusią su smegenimis, – apie studijas pasakojo J.Krupič. – Ir tada per vieną paskaitą išgirdau apie J.O’Keefe’o darbą. Jis dar 1971 metais parodė, kad gyvūnų smegenyse yra savotiški žemėlapiai. Man tai buvo pats įstabiausias dalykas, kokį buvau girdėjusi.“
„Žinojau, ko noriu, norėjau būti jo grupėje“, – sakė Julija, nuo 2007 iki 2013 metų buvusi J.O’Keefe’o studentė, o dabar jau kaip savarankiška mokslininkė dirbanti jo komandoje Londono universitetiniame koledže.
J.O’Keefe’o svajonių komandą sudaro tik šeši mokslininkai, iš jų du – lietuviai. Antrasis – po doktorantūros mokslus tęsiantis M.Bauža. Jis paskui J.Krupič atvyko ir į Angliją, kur studijavo nanotechnologijas, vėliau pateko ir į tą pačią mokslininkų komandą.
„Johno komandos visada buvo nedidelės – jis pasitiki mažomis grupėmis, nemėgsta imperijų“, – pasakojo Julija.
Kaip vadovas J.O’Keefe’as, pasak lietuvės, yra seno sukirpimo profesorius – savo studentams ir pavaldiniams duoda visišką laisvę. Atmosfera laboratorijoje labai draugiška ir šilta, visuomet galima kreiptis į vadovą pagalbos, ir jis mielai padeda.
