Pagal 2011 metų susitarimą, kurį su Maskva sudarė buvusio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy administracija, pirmasis iš dviejų laivų „Mistral“ Rusiją turi pasiekti spalio pabaigoje, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis „Foreign Policy“ ir „Reuters“ informacija.
Tiesa, rugsėjį jau kitas Eliziejaus rūmų šeimininkas François Hollande’as pareiškė, jog sandorio užbaigti kol kas neįmanoma dėl įtemptos situacijos Ukrainoje.
Todėl sandorio pristabdymas logiškas – kaip galima perduoti karo laivą agresiją Europoje sėjančiai šaliai? Ir nors sutartis dar gali būti įvykdyta, buvęs NATO pajėgų Europoje vadas admirolas Jamesas Stavridis neabejoja, jog yra geresnė išeitis.
Sandoriai pakenkė partneriams
„Parduoti ginklus ar ginklų sistemas šaliai, kuri vieną dieną gali juos panaudoti prieš jus pačius ar jūsų sąjungininkus, rizikinga“, – teigia JAV admirolas J.Stavridis.
Pavyzdžiui, per 1982 metų Folklando karą vieną britų laivą argentiniečiai paskandino paleisdami raketą „Exocet“ iš naikintuvo „Mirage“.
Ir raketa, ir orlaivis – prancūziški, nors Paryžius – tradicinis Londono sąjungininkas.
O kai 1986-aisiais amerikiečiai subombardavo Muammaro Gaddafi valdomą Libiją, vieną JAV bombonešį numušė Prancūzijoje pagaminta priešlėktuvinė raketa „Crotale“.
Abu incidentai tikrai nepagerino Prancūzijos bendradarbiavimo su Jungtine Karalyste ir JAV – NATO sąjungininkėmis.
Ir galbūt būtent šiuos du atvejus turėjo omenyje F.Hollande’as, kai rugsėjį prieš pat NATO viršūnių susitikimą Velse paskelbė, kad dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje jis įšaldo pirmojo „Mistral“ klasės laivo „Vladivostok“ perdavimą Maskvai, numatytą spalio pabaigoje.
Pagal 2011-ųjų sutartį, vertinamą 1,2 mlrd. eurų (4,14 mlrd. litų), antrasis laivas – „Sevastopol“ Rusiją turėjo pasiekti 2016 metų pabaigoje.
Politikai reaguoja skirtingai
N.Sarkozy sutartį aiškino kaip būdą galutinai užbaigti šaltąjį karą. 2010 metais, atsakydamas į JAV ir kitų ES valstybių pareigūnų kritiką, jis rėžė: „Negalime tikėtis, kad Rusija elgsis kaip mūsų partnerė, jeigu jos tokia nelaikysime.“
F.Hollande’as ne toks tiesus, bet ir bando sukti uodegą. Jis rugsėjį leido suprasti, kad sandorio likimas priklausys nuo Rusijos pastangų išlaikyti paliaubas Ukrainoje.
Žinoma, akivaizdu, kad paliaubų nėra, nes prie Donecko vyksta įnirtingi mūšiai.
Bet Prancūzijoje kalbama, kad spalio pabaigoje, per tarptautinę karinės jūrų technikos ir ginkluotės parodą „Euronaval“ Paryžiuje, prezidentas atskleis, kad sutartis su Rusija bus vykdoma.
Prancūzijos politikai „Mistral“ klausimu yra susiskaldę.
Vieni baiminasi, kad nutraukus sutartį gali nukentėti visa šalies ginklų eksporto pramonė, kuri šiuo metu tiesiog klesti.
Kiti norėtų, kad F.Hollande’as atšauktų sandorį su Maskva.
„Kaip galima pateisinti NATO narės siekį apginkluoti agresorių, kai Vakaruose diskutuojama, ar nereikėtų apginkluoti ukrainiečių?
Sutartis dėl „Mistral“ buvo ir yra šiurkšti klaida“, – neseniai rašė „Le Monde“ apžvalgininkė Sylvie Kauffmann.
Virstų humanitariniu ginklu
Pasak JAV admirolo, iš keblios padėties Prancūzija galėtų išsisukti atsigręždama į partnerius – net ne NATO, o Europos Sąjungoje. Beje, tokią mintį J.Stavridis pasiskolino iš Lietuvos europarlamentaro Gabrieliaus Landsbergio.
Bendrijai esą galėtų būti pasiūlyta išperkamosios nuomos sutartis, pagal kurią abu „Mistral“ laivai atsidurtų ES žinioje.
Blokui galiausiai bendrai išpirkus laivus, juos kartu kontroliuotų visos 28 ES šalys.
Strateginių priežasčių tokiai gana drąsiai iniciatyvai yra. ES nuo 1999 metų aktyviai stengiasi vykdyti vadinamąsias Petersbergo užduotis, pagal kurias blokas turi karinio įsikišimo teisę valdant krizes humanitariniais, taikos sudarymo ir palaikymo tikslais.
Tiesa, Bendrijos pasirodymai tarptautinėje arenoje dažnai nuvilia, bet ES lyderiai ir toliau pasiryžę bent jau bandyti prisidėti prie pasaulinio saugumo – blokas turi ir pinigų, ir patyrusių diplomatų.
„Mistral“ laivai tokioms Bendrijoms pastangoms padėtų vien tuo, kad jie – puikus humanitarinis ginklas.
Kadangi 44 procentai žmonių pasaulyje gyvena ne toliau nei 150 kilometrų nuo jūrų ar vandenynų, Europos Sąjunga galėtų tapti pagrindine humanitarinės pagalbos ir gelbėjimo darbų stichinių nelaimių atvejais koordinatore.
Be to, Bendrija laivais „Mistral“ galėtų vykdyti ne kovines, o evakuacijos operacijas.
Verti saugesnio uosto
Pirmiausia greičiausiai reikėtų susitarti Prancūzijos vyriausybei ir Europos gynybos agentūrai (EGA) dėl „Mistral“ nuomos pirkimo.
Laivuose iš pradžių dirbtų apie 160 prancūzų įgula.
Bet ateityje ES galėtų visiškai perimti laivų kontrolę ir juose dirbtų internacionalinės pajėgos – visai kaip Europos Komisijoje ar Europos Parlamente. Panašiai dabar bendradarbiauja NATO narės, valdydamos Perspėjimo ir valdymo sistemos (AWACS) lėktuvus.
O juk būtent Paryžius yra bene aktyviausias EGA veiklos ir Petersbergo užduočių vykdymo rėmėjas. Aišku, Prancūzija ilgai vargtų, kol įtikintų Europos Sąjungą padengti nuostolius, kuriuos patirtų nutraukdama sandorį su Rusija.
