Krytis įspūdingas: prieš keturis mėnesius euras kainavo 45 rublius, dabar – jau per 52. Doleris šoktelėjo dar labiau – nuo 33 iki 41 rublio.
Tikros panikos dar nėra, tačiau jos apraiškų jau matyti. Rusijos centrinio banko duomenimis, vien rugpjūtį, palyginti su liepa, dolerių paklausa padidėjo penkis kartus, o eurų – 14 procentų.
Tik nereikia stebėtis: nors dalis Rusijos teritorijos yra Europoje, o Amerika nuo Maskvos labai toli, rusai tradiciškai labiausiai mėgsta kojinėse kaupti būtent dolerius.
O kaupti jie ėmė būtent namuose. Mat kažkodėl tą patį rugpjūtį iš asmeninių banko sąskaitų Rusijos gyventojai pasiėmė net 3,8 mlrd. dolerių – ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus.
Rugsėjį ir spalį užsienio valiutos paklausa toliau augo. Pastarosiomis savaitėmis būtent dolerių perkama apie 50 proc. daugiau nei prieš mėnesį ar pusantro. Ypač Maskvoje.
Savo ruožtu bankuose mažėja indėlių rubliais – vien per rugsėjį Rusijos bankai neteko 52,6 mlrd. rublių (3,46 mlrd. litų).
Skuba ką nors įsigyti
Tiesa, indėlių rubliais mažėja ir dėl kitų priežasčių. Nereikia pamiršti, kad infliacija auga, o realusis darbo užmokestis vien rugsėjį Rusijoje sumažėjo 1 procentu. Todėl žmonės daugiau išleidžia, nei sugeba sukaupti.
Atsikratyti „mediniu“ virstančio rublio ypač skuba tie, kurie turi daugiau pinigų.
Pavyzdžiui, didžiausias Rusijoje mažmeninis bankas „Sberbank“ vien rugsėjį neteko 34 mlrd. rublių fizinių asmenų indėlių.
Anot analitikų, krintant rublio kursui ir esant menkoms palūkanoms būtent stambieji indėlininkai skuba atsiimti pinigus iš bankų.
„Kai taip auga kainos, daugelis stengiasi nebe kaupti rublius, o už juos kuo greičiau įsigyti importinių prekių, kurių pirkimą anksčiau atidėliodavo ateičiai“, – apie gyventojų elgesį pasakojo „Fitch“ analitikas Aleksandras Danilovas.
Turguje viskas brangsta
Vis dėlto toli gražu ne vien importinėms prekėms rusai leidžia pinigus. Šių eilučių autoriui gerai pažįstama buvusi ankstesnio Rusijos premjero Michailo Kasjanovo spaudos sekretorė Jelena Dikun dabar viešai skelbia, kiek išaugo išlaidos maistui.
„Kartą per mėnesį vykstu apsipirkti į Usačiovo turgavietę. Paprastai mano pirkinių krepšelio vertė anksčiau siekdavo 3,5 tūkstančio rublių (dabartiniu kursu 230 litų. – Red). Praėjusį mėnesį sumokėjau jau 5,5 tūkstančio.
Tačiau šiandien ten palikau net 8 tūkstančius“, – pasakojo moteris savo „Facebook“ paskyroje.
Žinoma, J.Dikun tikrai nevargsta, juolab kad jos mėgstamas Usačiovo turgus tikrai nėra pigiausias Rusijos sostinėje.
Tačiau maisto produktai tikrai brangsta visai nebejuokingu pagreičiu.
Ekonominės plėtros ministerija neseniai paskelbė prognozes, kad maistas per šiuos metus Rusijoje vidutiniškai pabrangs 12–14 proc. Metų pradžioje buvo tikimasi ne daugiau kaip 6,5 proc. šuolio.
Taupiausi – maskviečiai
Jau ketvirtadalis Rusijos gyventojų pripažino, kad dėl finansinių sunkumų jų gyvenimo būdas vienaip ar kitaip keičiasi.
Neseniai vykdyto tyrimo metu dešimtadalis apklaustųjų prisipažino pradėję pirkti menkiau žinomų prekės ženklų pigesnius produktus. Tokia pati dalis žmonių sumažino pirkinių skaičių ir ėmėsi rimtai taupyti.
Trys procentai dėl prastos ekonominės padėties jau atsisakė pirkti ką nors stambesnio, tiek pat – vykti atostogų į užsienį.
Beje, taupumu maskviečiai lenkia likusios Rusijos gyventojus: net 13 procentų sostinės žmonių tiesiog ėmė mažiau pirkti.
Pajuto sankcijų įtaką
Kai kilo reali grėsmė nuosavai piniginei, rusai pagaliau praregėjo. Keičiasi jų nuomonė apie sankcijas, kurias šiai valstybei paskelbė JAV ir ES.
Dar gegužę jas rimta grėsme laikė tik trečdalis apklaustųjų. Spalį Nacionalinei finansinių tyrimų tarnybai uždavus klausimą, ar sankcijos gali paveikti Rusijos finansų sistemą ir sukelti finansų suirutę, net 52 procentai apklaustųjų atsakė teigiamai.
Tačiau neverta pamiršti posakio, kad Rusijos protu nesuvoksi. Didžioji dalis apklausos dalyvių (net 59 proc.) įsitikinę, kad Vakarų sankcijos ir atsakomasis Rusijos embargas yra naudinga šios šalies ekonomikai.
„Keisčiausia, kad šių apklaustųjų pajamos per kelis mėnesius sumažėjo ketvirtadaliu – tiek, kiek nuvertėjo rublis. Tačiau vaizdas per televizorių rusams atstoja tikruosius skaičius ir faktus“, – apgailestavo žinoma žurnalistė Julija Latynina.
Kaip pasielgs valdžia?
„Ir eiliniai, ir valdžios žmonės jau ima suvokti, kad Vakarų sankcijos gali turėti daug skaudesnių pasekmių, nei manyta anksčiau“, – sakė politologas Michailas Vinogradovas. Neaišku tik, kaip dėl to keisis visuomenės ir valdžios santykiai.
Pavyzdžiui, 1998 metų Rusijos finansų krizė šioje šalyje sukrėtė ir visą politinę sistemą. Užtat po dešimtmečio, kai sunkmetis prislėgė visą pasaulį, Kremlius vaizdavo vienintelį žmonių gynėją ir jam tai pavyko.
M.Vinogradovo nuomone, įdomiausia, ant ko visuomenė ims karti šunis dėl prastėjančios ekonominės padėties ir menkstančių pajamų – ar ant valdžios, ar ant „Rusijos priešų“.
Neseniai dėl politinių priežasčių iš šalies emigravęs ekonomikos mokslų daktaras Sergejus Gurijevas apskaičiavo, kad Kremliui už naftą gautų dolerių pakaks net iki 2017-ųjų pabaigos. Tačiau treji metai – ne taip ir daug.
O vėliau Rusijos valdžiai liks dvi išeitys: arba mažinti išlaidas ir pripažinti, kad prezidento Vladimiro Putino pažadų tautai įvykdyti neįmanoma, arba didinti mokesčius ir atbaidyti paskutinius investuotojus bei visiškai įšaldyti bendrojo vidaus produkto augimą.
Beje, panašiai jau elgiamasi. Šį mėnesį nuspręsta Rusijoje įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, kuris gyventojams bus pradėtas skaičiuoti nuo kitų metų, o iki pat 2020-ųjų kasmet bus didinamas penktadaliu.
Tiesa, greičiausiai V.Putinas sugebės įtikinti visuomenę, kad rusai atsidūrė apgultoje tvirtovėje ir žūtbūt turi susispiesti po valstybės vėliava.
Stebint nuolatinius propagandos pliūpsnius tai labai tikėtina.
Bankuose žmonės užsisakinėja seifus
Kilus nepasitikėjimo bankais bei baimės dėl valdžios politikos nenuspėjamumo bangai Rusijos bankų indėlininkai masiškai perkelia pinigus iš depozitinių sąskaitų į seifus.
„Mes nespėjame užsakinėti seifų, ši paslauga dabar turi didžiausią paklausą. Suprantu, kai norima dolerį padėti į seifą, tačiau dabar tendencija kita – rublį paimti iš sąskaitos ir padėti į seifą“, – konstatavo didžiausio Rusijos komercinio banko „Sberbank“ valdytojo pavaduotoja Bela Zlatkis.
„Sberbank“, kuriam tenka beveik pusė šalies bankų indėlių rinkos, pastebėjęs gana spartų gyventojų indėlių sumos mažėjimą, šį mėnesį kilstelėjo depozitų tiek nacionaline, tiek ir užsienio valiuta palūkanas, paskelbė BNS.
„Indėlininkai išsigando, kad pinigai jų sąskaitose gali būti konfiskuoti, įšaldyti ar kitaip apribotas disponavimas jais“, – Valstybės Dūmos komisijos posėdyje kalbėjo B.Zlatkis.
Rublio ir juanio sužieduotuvės atidėtos
Rusijos valdžia jau seniai svaigo apie valiutų sąjungą su Kinija, kad pasaulio rinkose bendromis pastangomis būtų pakirstos dolerio pozicijos. To paties dolerio, kurį rusai be proto įsimylėję.
Prieš metus prezidento V.Putino bičiulis „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas paskelbė idėją, kad būtina sukurti tarptautinį prekybos energetikos ištekliais mechanizmą, kuris jo dalyviams leistų atsiskaityti vietos valiutomis.
Unisonu Pekinas pranešė, kad JAV ūkis yra ant prapulties slenksčio, todėl Kinija turi kaip įmanoma labiau atsiriboti nuo dolerio. Baigiantis 2013-iesiems šios Azijos valstybės centrinis bankas išplatino nurodymą, kad nuo šiol užsienio valiutos kaupimas nebeatitinka nacionalinių interesų.
Šių metų gegužę karo žygis prieš dolerį buvo rimtai įsibėgėjęs. Pradėta mąstyti, kad Sankt Peterburgo biržoje Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių atstovai galėtų žaliavas pirkti ar parduoti ne už dolerius, kaip, pavyzdžiui, Niujorke, o už juanius ar rublius.
Kai kurios Rusijos kompanijos jau pradėjo išmėginti tokius atsiskaitymo būdus. Juolab kad visai neseniai pats V.Putinas pareiškė, jog jo valdoma šalis nusiteikusi atsiskaitinėti nacionalinėmis valiutomis su Kinija bei kitais prekybos partneriais.
Kremliaus nelaimei, to nebepageidauja Pekinas. Praėjusią savaitę buvo išplatintas oficialus pranešimas, kad ekonominė padėtis Rusijoje blogėja, o tai kelia grėsmę ir Kinijos ekonomikai.
Anot kinų, Rusijos centrinis bankas neturi pakankamai valiutos atsargų, kad padengtų užsienio skolas, o tolesnis rublio kurso kritimas gali skaudžiai paveikti ir juanį.
Todėl Pekinas nusprendė, kad valiutų sąjungos ir itin glaudžios ekonominės draugystės idėją su krizės purtoma Rusija kol kas teks atidėti.
