Nors sukilėlių lyderiai tikisi, kad pirmieji rinkimai jų paskelbtose „liaudies respublikose“ pademonstruos visuomenės palaikymą, Ukraina ir Vakarai baiminasi, jog tuo balsavimu siekiama rytinį pramonės regioną, kuriame gyvena daugiausiai rusakalbiai, pastūmėti toliau nuo provakarietiškos Kijevo vyriausybės.
„Rinkimai leis mums sukurti teisėtą vyriausybę“, – sakė sukilėlių vadas Aleksandras Zacharčenka, pasiskelbęs separatistinės „Donecko liaudies respublikos“ premjeru.
Kaip ir jo kolega kaimyninėje Luhansko srityje Igoris Plotnickis, A.Zacharčenka laikomas favoritu laimėti rinkimus teritorijose, kurias kontroliuoja jo ginkluoti kovotojai.
Nuo pat prorusiškų jėgų sukilimo pradžios balandį Donecko ir Luhansko sritis, kuriose išvystyta akmens anglių kasybos ir metalurgijos pramonė, krečia kruvinas konfliktas, per kurį Kijevo ir separatistų pajėgų kovos nusinešė jau per 3,7 tūkst. žmonių gyvybių.
Planuojami rinkimai dar giliau įvarys pleištą tarp Rusijos ir Kijevo bei jį palaikančių Vakarų šalių, kaltinančių Maskvą, kad ji kurstė šį konfliktą ir siuntė pajėgas į kaimyninę šalį.
Rusijos vyriausybė tikisi, kad „rinkimai vyks kaip sutarta“, o Maskva „žinoma, pripažins rezultatus“, šią savaitę sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Tas pareiškimas išprovokavo aštrų tarptautinės bendruomenės atsaką.
Jungtinės Tautos (JT), Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos pasmerkė planuojamus separatistų rinkimus, o Ukrainos prezidentas Petro Porošenka perspėjo, kad jie „kelia grėsmę visam taikos procesui“.
Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai penktadienį dar kartą paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nepripažinti šio balsavimo.
„Ukraina, Vokietija ir Prancūzija išreiškė bendrą ir aiškią poziciją, kad jie nepripažins rinkimų, kuriuos planuoja separatistai ... ir paragino Rusiją nepripažinti šių rinkimų“, - sakoma Ukrainos prezidentūros pranešime, išplatintame po keturšalio pokalbio telefonu tarp V.Putino, P.Porošenkos, Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel.
Savo ruožtu Jungtinės Valstijos penktadienį pareiškė nepripažinsiančios prorusiškų sukilėlių Rytų Ukrainoje sekmadienį planuojamų surengti rinkimų.
„Smerkiame separatistų ketinimus dalyje Rytų Ukrainos sekmadienį surengti neteisėtus vadinamuosius vietos rinkimus“, – sakoma penktadienį paskelbtame Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovės Bernadette Meehan pranešime.
Tačiau Jungtinės Valstijos nurodė pripažinsiančios gruodžio 7 dieną planuojamus surengti rinkimus, kuriuos organizuoja Kijevo vyriausybė ir palaiko tarptautinė bendruomenė.
B.Meehan perspėjo Rusiją nepasinaudoti sekmadienio balsavimu „kaip pretekstu pasiųsti papildomų karių ir karinės įrangos į Ukrainą, ypač pasirodžius naujausių ženklų, jog Rusijos kariuomenė grąžina pajėgas prie sienos palei separatistų kontroliuojamas teritorijas rytų Ukrainoje“.
Rinkimų kampanija menkai pastebima
Sukilėlių rinkimų kampanija buvo menkai pastebima, o konkurencija dėl postų – minimali.
Donecke matėsi tik keli A.Zacharčenkos plakatai, o kituose miestuose nebuvo beveik jokių ženklų, kad artėja balsavimas.
Įvairius kandidatus, pretenduojančius į vadovybės ir vietos parlamentų rinkimus, vienija bendras tikslas – visiška nepriklausomybė nuo Kijevo ir integracija su Rusija.
Nors sukilėlių vadovybė paskyrė rinkimų komitetą ir netgi organizavo išankstinį balsavimą internetu žmonėms, kurie išvyko iš to regiono, bendras rinkėjų skaičius nėra aiškus.
Teoriškai prieš krizę ten gyveno apie 5 mln. rinkėjų, bet šimtai tūkstančių žmonių dėl karo veiksmų paliko savo namus.
Siekdami geresnės statistikos, sukilėliai paskelbė, kad balsuoti galės rinkėjai nuo 16 metų amžiaus.
Balsavimas vyks neprižiūrint tarptautiniams stebėtojams, nors Rusija paskelbė, kad tą procesą norėtų stebėti kai kurie jos parlamentarai.
Kai kuriems gyventojams karo nuniokotoje sukilėlių tvirtovėje šis balsavimas yra galimybė būti išgirstiems.
„Balsuosiu, kad nebebūtų bombardavimų mano rajone“, – sakė 62 metų Oksana Vasiljevna, gyvenanti netoli Donecko oro uosto, kuriame tebevyksta įnirtingos kautynės.
Tačiau kiti nusiteikę labiau skeptiškai.
„Neturime nei elektros, nei vandens. Neįmanoma žiūrėti televizijos ir sužinoti naujienas. Ką turėčiau jums papasakoti apie tuos rinkimus ir kandidatus?“ – klausė 68 metų vyras, vardu Nikolajus.
