Portalo lrytas.lt žurnalistas pasikalbėjo su vienu iš karių, dalyvavusių mūšiuose ginant Donecko oro uostą. Paklaustas, kaip būtų galima jį pristatyti, karys šypsojosi: „Sakykite tiesiog vienas... – ir po nedidelės pauzės pridūrė – tankistas.“
Pusmetį – jokių galimybių išvykti
Susitikimas vyko viename iš postų - sugriautame pastate - kuriame budi ir ilsisi kariai. Pamatę filmavimo kamerą, kariai iš karto klausė, kas ir kodėl filmuoja, ir tik vienas iš kelių poste buvusių vyrų sutiko pasikalbėti.
Paklaustas, kaip seniai yra Donecke, vyras atsakė, kad nuo birželio pabaigos, o paprašytas patikslinti, ar per tą laiką jam nors kartą teko išvykti į Kijevą ar pailsėti, karys iš pradžių nesuprato klausimo, tačiau patikslinus, ar buvo nors kartą pakeistas tarnybos draugų ir išleistas pailsėti, pašnekovas pateikia labai konkretų atsakymą: „Žinoma, kad ne.“
Netrukus pašnekovas priduria – jis ir jo kolegos yra iš karinio sektoriaus. Jie – ne nuolatinės tarnybos, o mobilizuotųjų pajėgų kariai. Žvilgtelėjęs į šalia vakarieniaujantį bendražygį juokauja: „Turime čia tokią ne visai vykusią sutartį.“
Oro uosto raktai – prie širdies
Tuojau pat surimtėjęs karys ramiu balsu paaiškino, kad vietoje, kurioje jie įsikūrę, yra tik kariškiai, o, štai, medikų ar kito personalo nuolat nebūna, jie atvyksta tik esant reikalui.
Į klausimą, kokią misiją atlieka, karys atsako eilėmis: „prie savo teisingos širdies jis laikantis oro uosto raktus“ ir beda pirštu į draugą: „Taip, Vadimai? Pas jį ir yra raktų saugykla. Taip jau išėjo...“
Ar jų misija yra oro uosto saugojimas? Karys atsako klausimu: „O jūs oro uoste buvote? Ne? Na, ten dabar patekti galima tik per mus.“
Oro uosto „kyborgai“
Apie tai, ar būtent šio dalinio karius už sugebėjimą atlaikyti itin nuožmų oro uosto puolimą praminė kyborgais (Antžmogiais. – Red.), karys kalba nenoriai.
Kyborgais yra vadinama 93-oji brigada, specialiosios pajėgos ir dalis Dešiniojo sektoriaus kovotojų, kurie oro uoste išbuvo iki rugsėjo pabaigos. Visi kiti – jaunieji kyborgai, dabar atvykstantys į oro uostą.
„Palyginti su anuo metu, dabar čia tikros atostogos. Pastarąsias tris savaites net rimtų mūšių nebuvo, dabar tiesiog madinga vadintis oro uosto „kyborgu“ ir taip darytis reklamą. Vaikinai, kurie buvo čia anksčiau, tikrai nedarė iš savęs herojų“, – kalbėjo karys.
Pasak jo, vadinti didvyriais tuos, kurie šiuo metu saugo oro uostą, yra nekorektiška vien dėl to, kad jų negalima lyginti su iki rugsėjo 20-osios toje teritorijoje buvusias kariais, kurie buvo stipriai sužeisti, praliejo kraują ar žuvo mūšiuose.
Kaip pavyko išlaikyti oro uostą?
Kaip jiems pavyksta taip ilgai išsilaikyti?
„Viskas labai paprasta. Pirma, sakoma, kad mūsų nėra kuo pakeisti, antra – už šį oro uostą kovėsi mūsų vaikinai. Mes visi puikiai supratome įsakymą kas nutiks, jei oro uosto nepavyks išlaikyti. Tai - komandinis darbas ir oro uostas iki šiol mūsų“, – kalbėjo karys.
Dabar ginti oro uosto atvyko daugiau karių, tad padėtis neabejotinai palengvėjo ir kariams atsirado laiko pailsėti.
„Dabar lengviau, o iki šiol palaikė tik vidinis nusiteikimas. Negi mesi viską ir išvažiuosi? O kas toliau? Kas liks kovoti? Visi čia labai tikisi vieną dieną sulaukti rotacijos (galimybės išvykti – Red.), bet būsime čia tol, kol kas nors atvyks mūsų pakeisti“, – kalbėjo pašnekovas.
Egzistuoja tunelių sistema
Žiniasklaidoje buvo šmėstelėjusi informacija, kad kovotojai naudojasi puikiai išplėtota tunelių sistema, tačiau iki šiol tokia sistema nėra patvirtinta.
„Tokia sistema yra. Su šachtomis, vėdinimo sistemomis, vandentiekiu ir kanalizacija. Neklauskite, kas šia sistema naudojasi.
Mūsiškiai ten lankėsi tik žvalgybos tikslais. Kiekvienas turi vykdyti savo užduotį“, – pasakojo karys, o paklaustas apie tarnybos šiame poste laikotarpį pripažino, kad per pusę metų neteko dviejų draugų, kurie žuvo tarnybos metu.
Trūksta drabužių, maisto ir vandens
Nemažai kritikos pašnekovas pažėrė armijos vadams, kurie esą patys nebūdami mūšio lauke nežino, kokios bėdos kamuoja eilinius karius. „Žinoma, mūsų armijos generolai siekia gerai apsirūpinti. Pavyzdžiui, aš čia nemačiau nė vieno generolo, generalinio štabo pulkininkas buvo atvykęs du kartus. Jis – vienintelis žmogus, kuris čia buvo, o likusi komanda net nosies neparodė.“
Kalbėdamas apie tai, kokių nepriteklių kamuojama Ukrainos kariuomenė, karys buvo atviras. Net ir už aprūpinimą šiltais drabužiais reikia dėkoti savanoriams.
„Viskas, ką vilki vaikinai, yra savanorių parama. Nėra nieko, ką būtų davusi pati armija. Mūsų neaprūpina normaliu maistu ir net vandeniu. Automobilis, kuris gabena mums vandenį, atvyksta kartą per tris dienas. Kartą be vandens teko praleisti savaitę, prausėmės mineraliniu vandeniu. Žinoma, tai nieko blogo, bet juk jis ne tam skirtas. Ir, žinoma, svarbūs finansiniai dalykai – pagalba žuvusiųjų šeimoms.“
Plačiau apie Donecko oro uosto gynėjus ir padėtį rytų Ukrainoje skaitykite dienraščio „Lietuvos ryto“ priede „Rytai-Vakarai“.
