Ukrainoje pastarosiomis dienomis plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota žmonių reakcija į Kramatorsko prekybos centre šalies himną giedančią mergaitę – aplinkiniai prisijungia ir užtraukia nacionalinę giesmę „Dar nemirė Ukrainos nei šlovė, nei valia“. Bet tokia Kramatorsko gyventojų reakcija, anot vietinių, neturėtų stebinti, mat dar vasarą separatistų kontroliuotame mieste žmonės ėmė labiau vertinti dalykus, kurie anksčiau menkai terūpėdavo.
Kaip praneša „Novosti Ukrainy“, tai buvo spontaniška akcija viename Kramatorsko prekybos centre. Ukrainos rytuose, netoli fronto ir separatistų kontroliuojamos teritorijos esantis miestas dar vasarą buvo užimtas prorusiškų kovotojų.
Dėl miesto virė įnirtingi mūšiai, kol galiausiai separatistus – daugiausia iš Rusijos atvykusius ginkluotus vyrus – išstūmė sėkmingą puolimą surengusi Ukrainos kariuomenė.
Savaitgalį rinkimų spektaklį surengę separatistai neslepia tikslo atkovoti Kramatorską ir kelis kitus anksčiau užimtus miestus – Slovjanską, Mariupolį.
Kol kas nėra žinoma, ar 8–9 metų mergaitės bei prisijungusių lankytojų himno giedojimo akcija buvo tikrai nuoširdi, ar suorganizuota tyčia, tačiau Kramatorsko gyventojai tikina, kad mitas apie separatistus neva masiškai palaikančius Rytų Ukrainos gyventojus bene geriausiai išsisklaidė būtent Kramatorske.
Antai Kramatorsko gyventojas, prisistatęs Sergejumi S. tikino, kad gyvenimas mieste pasikeitė iš esmės.
„Žmonės kažkodėl vertina tai, ką praranda ir nuoširdžiai džiaugiasi radę, ką pametė“, – teigė Sergejus. Jo teigimu, Viktoro Janukovyčiaus valdymo metais dauguma miesto gyventojų buvo prorusiški ir balsuodavo arba už Regionų partiją arba už komunistus.
„Tačiau trumpas laikotarpis, kai miestą valdė „Donecko liaudies respublika“ parodė tikrąjį „rusišką rojų“ – artilerijos, minosvaidžių apšaudymai išsklaidė visas iliuzijas. Žmonės baiminosi išeiti į gatvę, važiuoti troleibusu, akis badė tuščios parduotuvių lentynos, neveikiantys bankomatai. „Liaudies respublikos“ veikėjų valdymo metu mieste žuvo per 50 žmonių, daugiausia taikių gyventojų, tad nenuostabu, kad daugelis ukrainiečių karius pasitiko su ašaromis“, – tikino Sergejus.
Tiesa, jis pripažino, kad iš pradžių buvo nemažai dvejonių – Rusijos propaganda nuolat plovė smegenis apie „sužvėrėjusius fašistinius banderovcus“, kurie prikala rusakalbių vaikus prie kryžių. O ir Ukrainos pareigūnų polinkis į korupciją, abejingumą buvo gana gerai žinomas.
„Mieste liko „liaudies respublikos“ šalininkų, kurie neslepia noro, kad „žemė degtų po „ukropų“ kojomis“. Taip pat iš pradžių trūko tvarkos, nes iš miesto pasitraukė beveik visi milicininkai, išėję kartu su separatistais.
Tačiau su Ukrainos karių atėjimu pasikeitė ir vietos pareigūnai, kurie atvyko iš vakarinių šalies regionų. O į aukštus postus pateko ir vietos žmonės, pavyzdžiui, vietos milicijos viršininku tapo Vitalijus Kolupajus, kuris nuo separatistų paslėpė ginklus ir jų laikymo vietos neišdavė net kankinamas – jam sulaužė visus pirštus“, – pasakojo Kramatorsko gyventojas.
Jis teigė, kad dabar mieste itin pastebimas anksčiau neegzistavęs bendruomeniškumo jausmas. Mūšių metu Kramatorske nukentėjo vietos verslas, buvo apgriauta nemažai pastatų.
Tačiau dalis jų jau sutvarkyti, o su miesto komunalinėmis tarnybomis sutarę vietos verslininkai padėjo iškuopti griuvėsius bei šiukšles, kurios separatistų valdymo metu tiesiog puvo gatvėse. Nelaukdama pagalbos iš Kijevo, miesto valdžia skyrė pinigų pažeistiems vietinių namams tvarkyti, nors kai kuriuos teks griauti.
„Vis dėlto gyvenimas grįžta į įprastas vėžes: jau nebėra produktų deficito, pradėjo mokėti pensijas, atlyginimus. Be to, kai atvyko kariai, vietos gyventojams itin pravertė humanitarinė pagalba, o dabar vietiniai patys prisideda prie pagalbos kariams – jiems siunčia šiltų drabužių, maisto produktų.
Jei kas gegužę–liepą būtų mums pasakęs, kad savanoriškai rinksime pinigus „ukropams“, nešime šiltą maistą nacionalinės gvardijos kariams ir savanorių batalionams, tikriausiai niekas nebūtų patikėjęs“, – sakė Sergejus.
Anot pašnekovo, vietiniai gyventojai tiesiog keičiasi akyse. Pavyzdžiui, dabar kiekvieną šeštadienį pagrindinėje miesto aikštėje renkasi miesto taryba, kurią rūpimais klausimais kamantinėja vietiniai. Be to, gyvenamųjų namų languose pastebimai atsirado gerokai daugiau Ukrainos simbolikos – daugiausia vėliavų. Netgi miesto centre esantis paminklas Leninui nebuvo nuverstas, kaip planuota, o išpaišytas Ukrainos vėliavos spalvomis.
„Žinoma, Ukrainos valdžia tikrai nėra ideali. Bet po „rusiškojo rojaus“, po Girkino, rusų kazokų valdymo nė neįsivaizduojate, kokia nuostabi yra mūsų šalis“, – tikino Kramatorsko gyventojas.
