Respublikonai savo daugumą Atstovų Rūmuose įtvirtino laimėję dar bent 12 vietų, o didžiausiu laimėjimu per antradienį vykusį balsavimą buvo susigrąžinta kontrolė Senate.
Demokratų pozicijoms smarkiai sumenkus, respublikonai dabar faktiškai galės diktuoti Kongreso darbotvarkę, o jų prioritetai tikriausiai bus sutelkti į ekonomiką.
Daugelis ekonomikos skatinimo programų jau yra parengtos patvirtinti – pavyzdžiui, naftotiekio „Keystone XL“ statybos projektas, pagal kurį turėtų būti nutiestas vamzdynas nuo Kanados iki Meksikos įlankos pakrantės, taip pat teisės aktų projektai dėl gamtinių dujų gavybos skatinimo, paramos smulkiajam verslui programos ir vyriausybės reguliuojančiojo vaidmens sumažinimo.
Respublikonai gerai išnaudojo rinkėjų nusivylimą dabartine Vašingtono valdžia ir nepopuliariomis B.Obamos administracijos politikos priemonėmis, leidusį jiems pirmąkart nuo 2006 metų susigrąžinti visišką kontrolę Kongrese.
Naujos sudėties Kongresas darbą pradės sausį.
Bent 12 mandatų padidėjusi naujoji respublikonų dauguma Atstovų Rūmuose yra viena iš didžiausių arba gali tapti pačia didžiausia, įgyta šios partijos po Antrojo pasaulinio karo. 100 vietų Senate jie turimų mandatų skaičius padidės nuo 45 iki bent 52.
„Šis eksperimentas su didele vyriausybe jau pakankamai ilgai tęsėsi. Laikas eiti nauja kryptimi“, – Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellis, savoje Kentukio valstijoje atrėmęs didžiausią iššūkį per pastaruosius 30 metų, pareiškė savo šalininkams, sakydamas pergalės kalbą.
Tačiau jis taip pat užsiminė esantis pasiruošęs leistis į kompromisus: nors ir pripažino, kad retai sutinka su prezidento pozicija, „mes turime pareigą dirbti kartu dėl klausimų, kur galime susitarti“.
Respublikonai nuo 2010 metų kontroliavo 435 vietų Atstovų Rūmus, o antradienį saugiai išlaikė ir netgi sustiprino savo dominuojančią padėtį.
Dar skaudesniu smūgiu demokratams tapo prognozės, rodančios, kad „Didžioji senoji partija“ gali papildomai išsikovoti iki 18 mandatų, o tuomet respublikonai įgytų didžiausią daugumą nuo 1946 metų.
Respublikonai taip pat laimėjo lenktynes dėl kai kurių svarbių gubernatorių postų: jų gubernatoriai buvo perrinkti Floridoje, Viskonsine ir Kanzase, o jų oponentams itin netikėtos buvo respublikonų pergalės renkant gubernatorius demokratų tvirtovėse Merilande ir Masačusetse.
Tačiau B.Obamai turbūt skausmingiausia tapo demokrato gubernatoriaus Pato Quinno pralaimėjimas respublikonui Bruce'ui Rauneriui Ilinojuje – valstijoje, kurioje prezidentas ilgai gyveno ir pradėjo savo politinę karjerą.
Vienas lyderių: švęsti dabar ne metas
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Johnas Boehneris pareiškė, kad jo partija turėtų „kukliai“ priimti numanomą pergalę kadencijos vidurio rinkimuose, sakydamas, kad „dabar ne metas švęsti“.
J.Boehneris savo pranešime nurodė, kad vyriausybei laikas pradėti „įgyvendinti sprendinius mūsų šaliai iškilusiems iššūkiams“. Jis pridūrė, kad pirmasis iš tų iššūkių – „vis dar braškanti ekonomika“.
Atstovų Rūmų pirmininkas nuo sausio tikriausiai vadovaus dar stipresnei respublikonų daugumai, o Senate „Didžioji senoji partija“ įgijo daugumą pirmąkart per pastaruosius aštuonerius metus.
Kentukio senatorius Mitchas McConnellis, kuris gali tapti naujosios daugumos lyderiu, sakė, kad rinkėjai „ištroškę naujos vadovybės“.
Prezidento B.Obamos menkas populiarumas tapo našta demokratams, kai rinkėjų lūkesčius temdo susirūpinimas dėl stiprėjančio džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IV), Ebolos viruso protrūkio ir didėjančio nedarbo.
Iš rinkimų naudos išpeš ir Lietuva
Jei vidurio kadencijos rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) bus sėkmingi respublikonams, galime sulaukti griežtesnės politikos Rusijos atžvilgiu, postūmio JAV ir Europos prekybiniuose santykiuose bei energetinių išteklių eksporto srityje, sako Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis. Kaip tik respublikonų triumfą žadėjo tiek JAV, tiek Lietuvos ekspertai.
„Ekspertų bendruomenė teigia, kad šį kartą simpatijos yra respublikonų pusėje. Paprastai taip jau būna, kad vidurio kadencijos rinkimų metu yra balsuojama lyg ir prieš prezidentą, daugiau už opozicijoje esančias partijas. Kalbama, kad respublikonai galėtų laimėti apie 9 ar 10 vietų, bet rezultatų, žinoma, reikia palaukti“, – lrt.lt dar prieš paaiškėjant rinkimų rezultatams tvirtino Ž.Pavilionis.
Respublikonams, turintiems daugumą Atstovų rūmuose, kaip pažymi Valdymo studijų Brukingo institute direktorius Darrellas Westas, tereikia laimėti šešias vietas, kad įgytų persvarą Senate.
Blogos žinios Rusijai, geros – Europai
Pasak Ž.Pavilionio, didžiulių pokyčių JAV politikoje, respublikonams įgijus daugumą Senate, tikėtis neverta, nes JAV yra prezidentinė valstybė ir užsienio, saugumo politika visų pirma yra prezidento rankose. Anot lrt.lt pašnekovo, po tokios rinkimų baigties gali padaugėti vidinių įtampų, kurių ir taip netrūksta, tačiau tikėtinas ir susitarimų kelias bei Amerikos lyderystės sustiprėjimas.
„Kalbant apie mums svarbius klausimus, daugelis mano, kad, jei vis dėlto respublikonai paims daugumą ir Senate, prekybos klausimai turėtų būti sprendžiami kiek sklandžiau, nes tradiciškai respublikonai pasisako už laisvesnę prekybą. Tikėtinas postūmis kuriant geriausią ir demokratiškiausią prekybos bloką tarp JAV ir ES“, – kalba Ž.Pavilionis.
Jo teigimu, manoma, kad tęsis, o galbūt dar labiau paspartės ir prasidėjęs procesas leisti vis daugiau terminalų, įmonių iš Amerikos eksportuoti suskystintas dujas, naftą. „Kaip žinome, kitais metais Amerika turbūt taps naftos išgavimo lydere ir, jei ji panaikintų net 50 metų galiojantį draudimą eksportuoti naftą, tai, be abejonės, padarytų didžiulę įtaką jau ir taip krentančiai naftos kainai. Kas, tikėkimės, labai atsilieptų mūsų kaimynų biudžetui ir galėtų gerokai apraminti jų karines ambicijas“, – sako diplomatas.
Anot Lietuvos ambasadoriaus JAV, tikėtina šiek tiek griežtesnė politika Rusijos atžvilgiu. Ž.Pavilionis neatmeta galimybės, kad sankcijos Rusijai ir toliau bus gilinamos, kadangi ši nerodo jokio noro vykdyti pačios sukurtus susitarimus. „Tikėtina, kad sankcijos Rusijai bus gilinamos, nes jos agresija didėja – ginklai, specialiosios pajėgos ir toliau siunčiamos į Ukrainą, vykdomi rinkimai, kurie niekaip nebuvo aptarti ir yra sukurti pačios Rusijos“, – svarsto Ž.Pavilionis.
Ukrainos viltys galėtų būti pateisintos
Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas, kalbėdamas apie galimą rinkimų JAV baigtį, pabrėžia, kad ši yra labai svarbi Ukrainai. JAV Senate, kaip primena RESC analitikas, buvo parengta rezoliucija, pavadinta Ukrainos pagalbos aktu. Joje numatyta 350 mln. JAV dolerių vertės karinė parama Ukrainai, taip pat sąjungininkų statusas Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai. Rezoliucijoje ypatingas dėmesys teikiamas amerikietiškų žiniasklaidos priemonių stiprinimui mūsų regione.
„Jei respublikonai perims daugumą Senate, labai tikėtina, kad tada jie perims strategiškai labai svarbią komitetų kontrolę. Yra toks Karinis komitetas, teigiama, kad jam galėtų vadovauti Johnas McCainas. J.McCainas priskiriamas „vanagiškai“ geopolitinei linijai, ypač Rusijos atžvilgiu. Būtent jis ir kalba, kad reikia apginkluoti ukrainiečius. O ukrainiečiai jau ne kartą ir Petro Porošenkos lūpomis kalbėjo Kongrese apie tai, kad jiems neužtenka antklodžių, neperšaunamų liemenių, jiems reikia ginklų“, – kalba L.Kasčiūnas.
Savo ruožtu Ž.Pavilionis pažymi, kad dar prieš rinkimus Senato Užsienio reikalų komitetas vienbalsiai tiek dešiniųjų, tiek kairiųjų balsais pritarė karinės pagalbos Ukrainai teikimui. Tačiau šiuo klausimu dar turi būti balsuojama Senato plenariniame posėdyje, taip pat svarbi ir Baracko Obamos reakcija į balsavimo rezultatus.
Dėl Ukrainos linkę vienytis
Lrt.lt pašnekovai pastebi, kad dėl karinės pagalbos Ukrainai bei griežtesnės laikysenos Rusijos atžvilgiu yra linkę sutarti tiek JAV Kongreso kairieji, tiek dešinieji.
„B.Obama savo Vest Pointo kalboje šį pavasarį yra aiškiai paskęs, kad NATO sąjungininkės bus ginamos visomis išgalėmis, tačiau už NATO ribų esančios šalys gali tikėtis politinės, diplomatinės paramos, sankcijų skriaudikams, bet nieko daugiau. Mano požiūriu, respublikonai to jo pasakymo savo veiklos gairėmis nelaikys. Manau, ir demokratų pusėje atsiras sąjungininkų, kurie parems griežtesnę respublikonų laikyseną, kadangi net ir demokratai, ypač konservatyvesni, abejoja neveiksnia B.Obamos pozicija. Jie seniai suvokė, kad B. Obama Ukrainoje nenori nieko imtis“, – tikina L.Kasčiūnas.
Tuo metu Ž.Pavilionis pažymi, jog Amerikoje itin gaji samprata, kad laisvė nėra duotybė, ją reikia ginti ir už ją kovoti.
„Kartais pas mus ar kitose šalyse laisvė priimama kaip kažkieno dovana ir vis reikalaujama tas dovanas didinti, patiems jų neapginant. Tačiau laisvė, kaip vertybė, už kurią reikia kovoti, yra normali Amerikos pozicija, ir ji, aš manau, Ukrainos atžvilgiu gali tik sustiprėti“, – kalba diplomatas. Ž.Pavilionis atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymo aktą dėl karinės pagalbos Ukrainai paruošė būtent vienas iš kairiosios daugumos Senate lyderių – senatorius Robertas Menendezas.
„Kadangi jis yra emigrantų iš Kubos vaikas, matyt, prisimena, ką reiškia komunistinė diktatūra Kuboje ir supranta, kad su tokiais autokratiniais ar totalitariniais režimais reikia tiesiog kovoti nuo pat pradžių, o ne bandyti jiems nuolaidžiauti“, – sako Ž.Pavilionis.
B.Obama vidaus politikoje bus sukaustytas
Respublikonams perėmus JAV Senato kontrolę, demokrato prezidento B.Obamos galios vidaus politikoje bus sukaustytos, tačiau jis ir toliau spręs pagrindinius užsienio politikos klausimus, teigia politikos ekspertas.
„B.Obama vidaus politikoje bus gana sukaustytas. Užsienio politikoje prezidento galios yra ypatingos, todėl nepaisant pokyčių Kongrese užsienio politikoje didelių permainų nebus“, - trečiadienį BNS sakė Vilniaus universtiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius.
Anot K.Girniaus, B.Obama praktiškai neturės galimybių sėkmingai teikti naujas vidaus politikos iniciatyvas, o jo galios bus sutelktos ties veto teise respublikonų pasiūlymams.
Pasak politikos eksperto, JAV politika artimiausius dvejus metus priklausys nuo to, kokią poziciją pasirinks respublikonai - ar įkvėpti pergalės laikysis griežtai, ar rengdamiesi 2016 metų prezidento rinkimams bus pasiryžę kompromisams, kad įtikintų nuo politinių nesutarimų Vašingtone pavargusius rinkėjus.
