Separatistų rinkimus stebėję vakariečiai - su neaiškiu šleifu

Nors separatistų vykdytus rinkimus pasmerkė visi išskyrus Rusiją, jų organizatoriai kaip įmanydami stengėsi viską padaryti „pagal taisykles“. Rusijos ir Ukrainos sieną neteisėtai kirto dešimtys rinkimų prižiūrėtojų, tarp kurių – teisėjas iš JAV, nacionalistas iš Bulgarijos, evangelikas iš Rusijos ir dar ne viena marga asmenybė. Donecko ir Luhansko liaudies respublikų prezidento ir parlamento rinkimus jie „prižiūrėjo“ kartu su ginkluotais sargybiniais, skelbia „Vice News“.

E.Stadleris taip pat stebėjo nelegalų referendumą Kryme šių metų pradžioje.<br>RIA Novosti nuotr.
E.Stadleris taip pat stebėjo nelegalų referendumą Kryme šių metų pradžioje.<br>RIA Novosti nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Nov 7, 2014, 4:49 PM, atnaujinta Jan 22, 2018, 1:21 AM

Atstovavo organizaciją, kuri neegzistuoja

Vienas iš nelegaliai sieną kirtusių ir rinkimus „prižiūrėjusių“ asmenų - Ewaldas Stadleris, dešiniųjų pažiūrų politikas, buvęs Europos parlamento narys. Jis paskutinio praėjusios amžiaus dešimtmečio pradžioje prisijungė prie Austrijos Laisvės partijos, o 2008-aisiais tapo Austrijos ateities aljanso nariu. Tačiau dėl aštrios kritikos partijos rinkimų kampanijai šio posto jis neteko 2013-aisiais.

Austrijos laisvės partijos, įkurtos po Antrojo pasaulinio karo, pirmasis lyderis buvo Antonas Reinthalleris. Jis nacių valdžios metu buvo žemės ūkio ministras. Tuo metu, kai E.Stadleris priklausė šiai partijai, ji šalyje buvo laikoma nacionalistine, priešiška imigrantams, islamistams bei euroskeptiška. Austrijai įstojus į Europos Sąjungą, šiai partijai buvo paskelbtos sankcijos. Buvo teigiama, jog jos dalyvavimas valdžioje „įteisino kraštutinių dešiniųjų veikimą Europoje“. 2006-aisiais Austrijos parlamente šis politikas pasakė kritišką kalbą apie imigrantus iš Turkijos, kurioje pasiūlė jiems grįžti atgal į Stambulą.

Separatistų vykdomų rinkimų išvakarėse, spaudos konferencijoje Donecke jis kalbėjo organizacijos „Europos saugumo ir bendradarbiavimo asociacija“ vardu. Tačiau žurnalistams paklausus, kur ši organizacija užregistruota, E.Stadleris pareiškė, kad ji neegzistuoja.

„Oficialiai tokios organizacijos nėra, tačiau esu aš. Aš tikrai egzistuoju, nes esu čia ir prižiūrėsiu rinkimus“, - sakė jis.

Politikas taip pat kritikavo vakarietišką spaudą už tai, kad Ukrainos krizę ji pateikia kaip „fantastišką ir isterišką“. Jis teigė, jog jo atstovaujama organizacija laukia sąjungininkų ir ruošiasi paprieštarauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai. E.Stadleris tvirtino, kad ši organizacija vykdo JAV politiką Europoje ir kritikavo jos sprendimą nesiųsti stebėtojų į Luhansko ir Donetsko liaudies respublikų rinkimus.

E.Stadleris taip pat stebėjo nelegalų referendumą Kryme šių metų pradžioje.

Gina dvasines ukrainiečių vertybes

JAV verslininkas Frankas Abernatis, taip pat dalyvavęs vakarų nepripažintų rinkimų stebėjime, užima tarybos nario pareigas Dvasinės diplomatijos fonde. Šios organizacijos narių tikslas – spręsti tarptautinius bei tautinius konfliktus remiantis žmonių dvasinėmis vertybėmis.

Organizacijos prezidentas Mikhailas Morgulis yra rusų rašytojas, kuris 1982m. iš Sovietų Sąjungos persikėlė į Čikagą. Ten jis leido rusišką religinį leidinį, o vėliau parašė autobiografinę knygą, kur pasakojama apie jo kovą su KGB ir paskutinio SS prezidento Michailo Gorbačiovo išlydėjimą su malda.

Ir M.Morgulis, ir F.Abernatis ne kartą matėsi su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka. Savo tinklaraštyje M.Morgulis Baltarusijos vadovą apibūdino kaip šviesų ir iškalbingą žmogų. Jis taip pat tvirtina kalbėjęs ir net meldęsis kartu su Izraelio ministru pirmininku Aroeliu Sharonu.

Ukrainietiškasis „Voice of America“ neseniai paskelbė, kad M.Morgulis 2013-ųjų liepą sumokėjo 11,5 tūkst. JAV dolerių už straipsnį „Washington Times“. Jame buvo detaliai aprašytas prorusiško prezidento Viktoro Janukovičiaus susitikimą su Ukrainos amerikiečiais. Straipsnio nuotraukose matoma, kad M.Morgulis taip pat dalyvavo susitikime. „Voice of America“ rašė, jog šiuo straipsniu M.Morgulis stengėsi pasipriešinti neigiamam vakarų požiūriui į Ukrainą.

Prorusišką lyderį V.Janukovičių M.Morgulis apibūdino kaip „geros širdies“, o jo įkalintą Juliją Timošenko pavadino „nusidėjėle“. Remiantis F.Albernačio „LinkedIn“ paskyra, jis studijavo politiką Browno universitete, o po to baigė Columbijos teisęs mokyklą. Nuo 2007-ųjų jam priklausė kompanija „EFS Iinvestment Partners LLC“, valdanti privačius fondus ir nekilnojamą turtą.

Skatina imti pavyzdį iš Rusijos

Dar vienas nelegalių rinkimų stebėtojas - Frankas Creyelmanas. Jis buvo flamandų (Belgija) parlamento ir senato narys nuo 1995-ųjų. Nacionalistinių pažiūrų politikas taip pat priklausė dešiniųjų partijai Vlaams Blok (VB). Tačiau 2004m. teismas ją panaikino už rasizmo ir ksenofobijos skatinimą. Buvo atskleista, kad partijos nariai „užsieniečius matė kaip nusikaltėlius ir grėsmę savo žmonėms“.

Tačiau neilgai trukus VB partijos valdyba paskelbė, kad pakeis savo vardą, tačiau ne savo požiūrį. Buvo sukurta nauja partija Vlaams Belang. Kurioje buvo dauguma Vlaams Blok narių.

Sekmadienį įvykę rinkimai buvo ne pirmieji prieštaringi rinkimai, kuriuose teko dalyvauti F.Creyelmanui. Kovą belgų politikas prižiūrėjo referendumą Kryme. „Channel 4“ pranešime buvo rašoma, jog referendumo išvakarėse alkoholį vartojęs F.Creyelmanas vos pastovėjo ant kojų, tačiau dieną po referendumo jis pranešė, jog rinkimai pavyko, buvo skaidrūs ir atitiko visus europietiškus standartus.

„Noriu pabrėžti, kad Belgija iš Rusijos turėtų daug ko išmokti“, - sakė jis.

Bendras stebėtojų bruožas – priešiškumas imigrantams

Jean-Lucas Šafhauzeris – dešiniųjų politikas iš Prancūzijos. Jis priklauso Blue Marine Rally partijai. Jis pareiškė norą nutraukti valstybinį finansavimą imigrantus iš Alžyro, Kamerūno ir Maroko remiančioms organizacijoms. Taip pat politikas išreiškė savo prieštaravimą gėjų santuokoms ir šventyklų statybai.

„Šiuos projektus remia teroristų valstybės – Turkija, Kataras ir Saudo Arabija. Kai kalbama apie Koraną, kuris liepia žudyti krikščionis, negaliu to priimti. Mes, kaip ir jie, turime teisę gyventi“, - pareiškė jis.

Šis prancūzų politikas anksčiau gyveno Rusijoje ir Lenkijoje, o 2014-aisiais pralaimėjo rinkimus į Strasbūro mero postą, tačiau buvo išrinktas į Europos parlamentą. Prancūzų laikraštis „Le Monde“ paskelbė, jog J.L.Šafhauzeris gegužę Vienoje dalyvavo itin slaptame susitikime su Rusijos oligarchu Konstantinu Melofejevu ir Ukrainos separatistų lyderiu Andrejumi Purginu.

Pareikalavo pripažinti neteisėtus rinkimus

2012-aisiais dešiniųjų pažiūrų politikas vengras Martonas Gyongosis sulaukė kritikos išreiškęs savo pritarimą nacių laikmečio politikai. Tuomet jis pasiūlė parlamentui sudaryti sąrašą žydų, kurie jo teigimu „kėlė pavojų valstybei“. Šalyje, kurioje nacių valdymo metu į Aušvico koncentracijos stovyklą buvo išvežti 430 tūkst. žydų, toks politiko pasisakymas sulaukė didžiulės kritikos. Tačiau M.Gyongosis teisinosi, jog taip jis atsakė į Vengrijos poziciją Izraelio ir Palestinos konflikte.

Nuo 2006m. šis politikas priklauso Jobbik partijai, kuri, nepaisant homofobiškų ir antisemitinių pažiūrų atsisako būti siejama su nacių politika. Euroskeptikai, palaikantys šią partiją, kartą pasirodė vaizdo įraše, kur jie sveikinasi šūkiu „Sieg Heil“. 2010-aisiais M.Gyongosis tapo parlamento nariu, o šiemet jis tapo partijos parlamento frakcijos lyderiu. Tautos palaikymas jo partijai Jobbik nuo 2002-ųjų iki šių metų išaugo nuo 2.2 proc. iki 20.3 proc.

„Mes ypatingi ne tik tuo, kad esame antisemitinė tauta, bet ir todėl, kad išlaikome tokį požiūrį net tuomet, kai visa Europa guli po jų kojomis“, sakė jis Budapešte vykusiame proteste prieš Pasaulio žydų kongresą.

35-erių M.Gyongosis yra diplomato sūnus, užaugęs vidurio rytuose ir Azijoje – Egipte, Irake, Afganistane ir Indijoje. Jis aktyviai reiškia savo palaikymą palestiniečiams ir dažnai viešumoje pasirodo vilkėdamas jų tradicinį galvos apdangalą.

Pokalbyje su Rusijos centrine vyriausybės naujienų agentūra TASS, M.Gyongosis tvirtino, kad Donetsko Liaudies respublikoje vykę rinkimai buvo gerai organizuoti ir atitiko tarptautinius standartus.

„Kijevas pažeidė pagrindines demokratijos taisykles pradėdamas karą su savo šalies žmonėmis. Tačiau Rusijos mažumų reikalavimas išsirinkti sau valdžią turi būti pripažintas teisėtu“, - buvo rašoma jo pranešime, išleistame po rinkimų.

Magdalena Taševa – Bulgarijos ultranacionalistų partijos narė ir partijos laikraščio „Vestnik Ataka“ redaktorė. Jos dėka leidinyje buvo išspausdinta daugybė straipsnių, kuriuose Bulgarijoje gyvenantys pabėgėliai iš musulmoniškų šalių – daugiausia iš Sirijos – vadinami „kanibalais“ ir „Islamo fundamentalistais“.

Dešiniųjų pažiūrų politikė priklauso partijai, žinomai dėl rasistinių ir ksenofobiškų pažiūrų. Partijos atstovai pavadino Europos Sąjungą antibulgariška, apkaltino Turkijos vyriausybę už bandymus iš naujo kolonizuoti Balkanus ir reikalauja Serbijos atiduoti Bulgarijai regionus, kur gyvena bulgarų tautinės mažumos – Dimitrovgradą ir Bosilegradą.

M.Taševa taip pat kalbėjo savo partijos televizijos kanalo laidoje „Audros akyje“ („In the Eye of the Storm“), kurį partija vadina „tiesos televizija“. Savo kalboje imigrantus ji pavadino „teroristų padugnėmis“, o pabėgėlius prilygino laukiniams ir beždžionėms.

M.Taševos partija palaiko stiprius ryšius su Bulgarų ortodoksų bažnyčia ir nuolat reiškia savo palaikymą Rusijai. Interviu su „BBC“ žurnalistais ji apkaltino Briuselį rusofobija ir gyrė Rusijos vadovą Vladimirą Putiną už rusų savigarbos atkūrimą. Ataka partijos lyderis asmeniškai įteikė V.Putinui partijos ženklelį ir savo parašytos knygos kopiją jo šešiasdešimtojo gimtadienio proga.

Parengė Emilija Riaukaitė 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.