Radarų ekrane pastebėjęs iš Kaliningrado srities pajudėjusį ir virš Baltijos jūros Lietuvos link pasukusį nedidelį taškelį, karys jį iš karto pradėjo stebėti.
Buvo aišku, kad tai lėktuvas, tačiau niekas nežinojo, nei koks konkrečiai, nei kas sukasi jo įgulos galvose.
Šio orlaivio skrydžio plano niekas nepateikė, kur jis skris, nebuvo žinoma, lėktuvo autoatsakikliai buvo išjungti, į skrydžių valdymo dispečerių užklausas nežinomo orlaivio įgula neatsakinėjo. „Ir vėl rusai...“ – tyliai sau tarė karys ir pakėlė telefono ragelį.
Buvo 14 val. 06 min. Lietuvos laiku.
Baltijos jūros regione šiuo metu tiršta visomis kryptimis įvairiame aukštyje keleivius skraidinančių orlaivių.
Kaip tik Kaliningrado srities teritoriją 11 tūkst. 270 metrų aukštyje baigė perskristi ir prie Lietuvos oro erdvės 987 km/val. greičiu artėjo aviakompanijos „All Nippon Airways“ orlaivis „Boeing 787-8 Dreamliner“. Milžinas reisu NH204 iš Frankfurto į Tokiją gabena 210 keleivių.
Virš Baltijos jūros nuo Kaliningrado srities teritorinių vandenų iki pat Suomijos įlankos tuo pat metu įvairiomis kryptimis skrenda apie porą šimtų kitų keleivinių orlaivių.
Čia jau yra mažiausiai trys bendrovės „Finnair“ lėktuvai, tiek pat bendrovės „Lufthansa“ orlaivių, keli „Flybe Nordic“ lėktuvai, bendrovių „Norwegian“, „Pegasus Airlines“, „Swiss“, „British Airways“, „Blue1“, „Air Berlin“ orlaiviai.
Kaip tik šiuo metu iš Kopenhagos į Palangą reisu SK2746 virš Baltijos jūros skrenda ir bendrovės SAS orlaivis su Lietuvos piliečiais. Akivaizdu, kad laukti nebėra ko. Nežinomas orlaivis kelia grėsmę visiems šiems skrydžiams. Be to, jis sparčiai artėja prie Lietuvos, kartu ir NATO oro erdvės.
Tokie atvejai dar prieš kelerius metus buvo retenybė, o dabar kone kasdienybė. Įbauginti žmonės vis dažniau klausia, ką reiškia toks Rusijos karo aviacijos suaktyvėjimas.
Nejaugi rimtai ruošiamasi karui? Neseniai vien tokia mintis kėlė tik šypseną, o dabar juoktis nebesinori. Tad kaip tuomet reaguoti į šią pasikeitusią saugumo situaciją?
Komanda kilti iš Vokietijos
Pirmoji reakcija – kariškių. O jie įpratę reaguoti šaltai, pagal instrukcijas, kaip išmokyti. Yra grėsmė – yra ir planas, kaip reaguoti.
Bendrajame valdymo ir pranešimų centre Karmėlavoje esantis karys visą spėtą surinkti informaciją apie neatpažintą orlaivį, keliantį grėsmę civiliniams skrydžiams, tiesiogine ryšio linija perdavė į NATO bendrąjį oro operacijų centrą.
Jis įsikūręs 1,5 tūkst. km nuo Karmėlavos, Uedemo miestelyje Vokietijoje, visai greta sienos su Nyderlandais.
Bendrasis oro operacijų centras yra pavaldus NATO Jungtinei oro pajėgų vadavietei Ramšteine (Vokietija).
Uedeme įsikūręs Bendrasis oro operacijų centras yra vienas iš dviejų tokių NATO centrų, prižiūrinčių Aljanso narių oro erdvę. Kitas toks centras įsikūręs Ispanijoje.
Būtent iš Uedemo yra koordinuojamos NATO oro policijos misijos, iš čia joms ir vadovaujama (NATO vykdo dvi oro policijos misijas – Baltijos šalyse ir Islandijoje).
Greičiau už kiaušinienę
Vos tiktai informacija apie neatpažintą orlaivį iš Karmėlavos pasiekė Uedemą, operacijų centre esančių karių iš skirtingų šalių akys nukrypo į didžiulius ekranus. Čia dideliuose žemėlapiuose realiu laiku jie jau matė neatpažintą lėktuvą, skrendantį šiaurės kryptimi.
Tuo pat metu iš Bendrojo oro operacijų centro į greta Šiaulių įsikūrusią aviacijos bazę Zokniuose, kur dislokuoti NATO oro policijos misiją vykdantys orlaiviai, nuskriejo įsakymas ruošti naikintuvus pakilti – išvilkti iš angarų, pašildyti variklius, patikrinti ginklų, navigacijos, kitas sistemas.
Tokiais atvejais daug galvoti laiko neturi niekas. Naikintuvai į orą turi pakilti per 10–15 minučių.
Dažnai pasitaiko ir greičiau – rekordą yra pasiekę lenkų pilotai, kurių naikintuvai nuo įspėjimo į orą kilo po 7 minučių.
Zokniuose atsidarė naikintuvus slepiančių angarų vartai, suriaumojo NATO oro policijos misiją vykdančių Portugalijos oro pajėgų naikintuvų F-16 varikliai. Vienas – 100 tūkst. arklio galių.
Pilotai pasiruošę atlikti tai, ką prieš 54 metus darė britų pilotai mūšio dėl Britanijos metu. Būtent tada išpopuliarėjo karių žargonu vadinamasis greitasis pakilimas – „scramble“.
Išgirdę „scramble!“ pilotai meta viską, ką darė iki tol, ir lekia į lėktuvus. Žodis „scramble“ anglų kalboje šiais laikais pirmiausia siejamas su plakta kiaušiniene („scrambled eggs“), tad kariškiai išmaniai prisijaukino šį žodį – tikslas yra pakilti greičiau, nei iškeps kiaušinienė.
Kol Zokniuose ūžė naikintuvai, Uedeme dar porą minučių buvo tikslinama iš Karmėlavos gauta informacija.
Galiausiai NATO oro policijos misiją atliekantys portugalų pilotai gavo įsakymą kilti ir perimti grėsmę civiliniams orlaiviams keliantį lėktuvą.
Du riaumojantys naikintuvai F-16 išriedėjo į kilimo taką ir netrukus atsiplėšę nuo žemės pasuko Baltijos jūros link. Ten, kur jau palei Lietuvos pakrantę skrido nežinomas lėktuvas.
Jeigu kas tuo metu būtų kepęs kiaušinienę, ji dar nebūtų buvusi paruošta.
Rusai skraidė ir šnipinėjo
Dar po kelių minučių portugalų naikintuvai sąmyšį sukėlusį lėktuvą pasivijo ir perėmė šiam jau artėjant prie Latvijos sienos.
Patyrusiems NATO pilotams ilgai netruko nustatyti, kad grėsmę civiliniams orlaiviams kėlė Rusijos oro pajėgų elektroninės žvalgybos lėktuvas Il-20 (pagal NATO klasifikaciją – „Coot-A“).
Sovietiniais laikais šis orlaivis buvo viena griežčiausiai saugomų karinių paslapčių.
Nors šis lėktuvas pirmą kartą į orą pakilo dar 1968 m., Vakarų žvalgybos jį identifikuoti sugebėjo tik po dešimtmečio – 1978 m., mat žvalgybinis Il-20 sukurtas keleivinio modelio Il-18 pagrindu.
Pastarųjų orlaivių Sovietų Sąjunga turėjo net kelis šimtus, tai buvo vienas populiaresnių modelių, skraidančių šalies vidaus reisais. Kadangi žvalgybinis orlaivis niekuo labai nesiskyrė nuo keleivinių lėktuvų, sovietai jį irgi pažymėjo Il-18 kodu ir nesukeldami įtarimų naudojo daugybę metų.
Il-20 buvo pirmasis tokio tipo sovietų lėktuvas.
Pagal savo specifiką žvalgybinis orlaivis Il-20 yra skirtas elektroninėms žvalgybinėms užduotims atlikti skrendant išilgai valstybių sienų. Jame įdiegti įvairūs elektroniniai prietaisai, išdėstyti išilgai korpuso ir skirti radijo signalams perimti, žvalgybai, fotografavimui.
Lėktuvas skrido virš neutralių vandenų. Lydimas NATO naikintuvų, jis perskrido išilgai Latvijos ir netrukus pakeitė kursą – pasuko Švedijos link.
Priartėjus prie Švedijos oro erdvės, orlaivį pasitiko šios šalies naikintuvai JAS-39 „Gripen“.
Jie šnipinėjantį lėktuvą, skrendantį Danijos link, lydėjo iki pat to momento, kol jį perėmė Danijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16.
Neilgai trukus rusai apsisuko ir tiesiu taikymu grįžo į bazę Kaliningrado srityje.
Portugalų pilotai, grįžę į Zoknių bazę, sužinojo, kad panašių Rusijos orlaivių vizitų sulaukta netgi prie jų gimtųjų krantų – iš Kolos pusiasalio pakilę Rusijos bombonešiai Tu-95 buvo nuskridę prie Portugalijos teritorinių vandenų.
Sklaidai pasirinko „Twitter“
Dar tą pačią dieną apie NATO orlaivių skrydį, per kurį buvo perimtas grėsmę kėlęs rusų žvalgybinis lėktuvas, sužinojo Latvijos visuomenė.
Apie savo šalių naikintuvų misijas pranešė Švedijos ir Danijos interneto portalai. Tačiau Lietuvos visuomenė liko nežinioje, nes čia tokia informacija oficialiai nėra skelbiama. Kodėl?
Juk lygiai tokių pat incidentų šiemet Baltijos jūros regione jau užfiksuota šimtai. Aplinkinių šalių gyventojai informaciją apie tai gauna operatyviai, dažniausiai dar tą pačią dieną. Latvijos ginkluotosios pajėgos apie tokius incidentus kiekvieną kartą praneša savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.
„Dėl suaktyvėjusios Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiklos Baltijos regione ir dėl besitęsiančio Ukrainos konflikto Latvijos gynybos ministerija nusprendė informuoti visuomenę ir pranešinėti apie Latvijos pasienyje vykstantį Rusijos karinį aktyvumą, – atsakydami į „Lietuvos ryto“ paklausimą teigė Latvijos gynybos ministerijos atstovai. – Norėdami, kad visuomenė žinotų, nusprendėme skelbti informaciją Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų socialinio tinklo paskyroje.“
Ministerijos atstovų teigimu, tinkle „Twitter“ skelbiami pranešimai skirti informuoti būtent apie Latvijos ir jungtinių NATO pajėgų vykdomą veiklą, o ne pabrėžti Rusijos vykdomus karinius veiksmus.
„Visuomenei pranešama informacija yra išimtinai susijusi su Latvijos ar jungtinių pajėgų atliekama veikla ir rezultatais, o ne Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmais, – teigė ministerijos atstovai. – Išskirtinai apie rusų karinius veiksmus turėtų pranešti pačios Rusijos gynybos ministerija ar ginkluotosios pajėgos, o ne Latvija.“
Tačiau kodėl būtent „Twitter“? Galbūt todėl, kad šis socialinis tinklas Latvijoje išties populiarus ir net populiaresnis nei „Facebook“, o „Twitter“ žinutes lengviau aptikti, jos nepasimeta bendrame informacijos sraute.
Beje, Latvijos gynybos ministerija patvirtino, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų lėktuvai ir jūriniai laivai vykdo daug aktyvesnę veiklą šalies pasienyje nei bet kada anksčiau.
„Šįmet netoli Latvijos pasienio ruožo buvo užfiksuota daugiau nei 180 Rusijos orlaivių ir 40 laivų“, – pranešė ministerija.
Žmonės jaučiasi saugesni
Latvijos gynybos ministerija aiškina, kad tokia informacija dalijasi, kai užsienio šalies orlaiviai atlieka skrydžius, nesuderinę jų su nacionaliniais kontrolės centrais.
Latviai pabrėžia, kad tokie rusų karinės aviacijos veiksmai kelia grėsmę žmonių, skrendančių keleiviniais lėktuvais, saugumui.
„Mes pranešame apie oro erdvės patrulio pastebėtą neatpažįstamą lėktuvą tik tuomet, kai Rusijos ginkluotųjų pajėgų orlaivis neatitinka tarptautinių reikalavimų: skrydis atliekamas be skrydžio plano, orlaivio įgula neatsako į civilinės oro eismo kontrolės pranešimus arba lėktuve nėra įjungtas automatinis pranešimų atsakiklis, – aiškino Latvijos gynybos ministerijos šaltinis. – Reikia pabrėžti, kad tokie rusų karinės aviacijos veiksmai kelia grėsmę civilinės aviacijos orlaiviams.“
Ministerija tvirtina, kad tokie pranešimai ne tik informuoja, bet ir tarsi nuramina žmones, kad oro erdvė virš jų galvų yra visuomet prižiūrima.
„Tokia informacija skelbiama ir dėl kitos svarbios priežasties.
Tokiu būdu visuomenė sužino apie nuolatinius jungtinių pajėgų patruliuojančio orlaivio veiksmus šalies oro erdvėje. Taip sumažėja žmonių susirūpinimas dėl to, kas vyksta virš jų galvų“, – teigė ministerijos pareigūnai.
Stiprina pasitikėjimą
Latvių manymu, tokios informacijos skelbimas nėra kuo nors neįprastas, nes šalies gyventojai visuomet informuojami apie panašią ginkluotųjų pajėgų veiklą.
Pasak ministerijos atstovų, Latvija visuomet skelbia apie ginkluotųjų pajėgų pratybas, jų dalyvavimą paieškų ir gelbėjimo operacijose, taip pat apie apgyvendintose teritorijose rastus sprogmenis, kurie gali sukelti pavojų civiliams.
Regis, tokios informacijos skelbimas ir žmonių informavimas turi teigiamų pasekmių – latviai labai pasitiki savo šalies ginkluotosiomis pajėgomis.
„Visuomenės informavimas turi aiškiai matomą rezultatą. Daugybės pastaraisiais metais vykdytų visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad Latvijos ginkluotosios pajėgos matomos kaip profesionaliausia ir patikimiausia Latvijos vyriausybinė organizacija“, – džiaugėsi kaimyninės šalies Gynybos ministerija.
Lietuviai praneša rečiau
Skirtingai nuo latvių, Lietuvos kariškiai tokios informacijos apie nedraugiškus skrydžius greta valstybės sienų ar nedraugiškus laivų vizitus neskelbia. Esą laikomasi nuomonės, kad informuoti reikia tuomet, kai iš tiesų pažeidžiama šalies oro erdvė.
Anot Lietuvos krašto apsaugos ministerijos (KAM), Baltijos šalys ir NATO nuolat tarpusavyje koordinuoja įvairius su NATO oro policija Baltijos šalyse susijusius klausimus.
Visuomenės informavimas yra vienas iš jų. Šalys dėl operacijos saugumo yra sutarusios skelbti informaciją tik apie oro erdvės pažeidimus ar kitokius ypatingus atvejus.
Kaip pabrėžė KAM, Latvija šių metų pradžioje nusprendė laikytis išskirtinės pozicijos ir, skirtingai nuo Lietuvos, jau pradėjo teikti informaciją apie kiekvieną orlaivių priartėjimą prie jos oro erdvės.
„Lietuva laikosi pozicijos skelbti informaciją tik apie valstybės oro erdvės pažeidimus, kai pažeidimą įvykdžiusios valstybės ambasadoriui yra įteikiama Lietuvos užsienio reikalų ministerijos nota.
Kitais atvejais komentuojama atsakant į žiniasklaidos užklausas“, – „Lietuvos rytui“ teigė Krašto apsaugos ministerija.
Slapukaudami kelia grėsmę
Pasak KAM atstovų, NATO naikintuvų pakėlimas siekiant atpažinti ir palydėti nežinomą orlaivį, kuris priartėja prie NATO oro erdvės, yra standartinė NATO procedūra.
Ir nors tai nėra oro erdvės pažeidimai, KAM pripažįsta, kad pastarųjų metų reagavimo skrydžių statistika atspindi nerimą keliantį Rusijos karinį aktyvumą prie Baltijos valstybių sienų, ypač nuo 2011 metų.
„Krašto apsaugos ministerija buvo viena pirmųjų viešai pradėjusi kalbėti apie tokį Rusijos karinį aktyvėjimą prie Baltijos valstybių sienų.
2013 m. NATO iš viso užfiksavo 3 pažeidimus, tiek pat jų užfiksuota ir šiais metais (iki lapkričio 1 d.), iš kurių vienas jų nustatytas Rusijos žvalgybiniam lėktuvui įskridus į Estijos oro erdvę. Šiemet nei Lietuvos, nei Latvijos oro erdvė nebuvo nė karto pažeista.
Kalbant apie bendrą Rusijos karo orlaivių skrydžių skaičių aplink Baltijos šalių oro erdvę, yra stebimas jų didėjimas.
Skirtingai, negu to reikalauja tarptautinės skrydžių valdymo taisyklės (angl. ICAO), Rusijos orlaiviai palei Baltijos valstybių oro erdvę dažnai skrenda nepateikę skrydžio plano, neįsijungę tarptautinių skrydžių valdymo taisyklių reikalavimus atitinkančių atsakiklių ar neatsako į civilinės oro eismo kontrolės pranešimus. Taip keliamas pavojus ir civilinei orlaivių navigacijai. Tokiais atvejais NATO naikintuvai yra keliami atpažinti ar nukreipti neatpažintų orlaivių“, – teigė KAM atstovai.
Šiais metais NATO naikintuvai Baltijos valstybėse buvo keliami per 100 kartų atpažinti ar perimti orlaivius.
Šis skaičius kasmet vis didėja ir yra daugiau nei du kartus didesnis negu 2013 metais.
Absoliuti dauguma NATO naikintuvų kilo identifikuoti Rusijos karinių orlaivių, skraidančių tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros – koridoriumi tarp Kaliningrado srities ir žemyninės Rusijos Federacijos.
Tokios suaktyvėjusios Rusijos karo aviacijos pratybos, anot ekspertų, gali reikšti tiek Kremliaus norą parodyti savo galybę, įbauginti kaimynus, tiek atnaujinti pamirštus pilotų įgūdžius. Tiesa, kai kurie apžvalgininkai neslepia ir niūresnių prognozių.
Pavyzdžiui, politologas Andrejus Piontkovskis dar prieš karą Ukrainoje jau ne sykį perspėjo, kad Rusija gali ten sukelti karinį konfliktą, taip pat tikino, kad Kremliuje jau netgi nesibaiminama galimo karinio konflikto su NATO. Esą Aljanso šalys tiesiog atsisako patikėti neįmanomu dalyku – kad Rusija pasiryžtų karinei avantiūrai, kuriai dabar intensyviai ruošiasi.
Incidentai jūroje
KAM taip pat informavo, kad Rusijos karo laivų priartėjimo prie Lietuvos teritorinių vandenų zonos Baltijos jūroje (12 jūrmylių nuo kranto) ir šios zonos pažeidimų kol kas neužfiksuota. Tačiau nerimą keliti gali Rusijos karo laivų veiksmai Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) Baltijos jūroje, t.y. toliau nei 12 jūrmylių nuo kranto.
Tarptautinė jūrų konvencija nedraudžia užsienio karo laivams pro šią zoną praplaukti ar joje būti, jei jie nevykdo įtartinos ar kenksmingos valstybei, kurios IEZ plaukioja, veiklos. Pavyzdžiui, rugsėjį Rusijos išskirtinėje ekonominėje zonoje plaukiojęs ir įtarimą dėl nelegalios žvejybos sukėlęs Lietuvos laivas „Jūrų vilkas“ buvo sulaikytas.
„Deja, pasinaudodami tuo, kad Rusijos jūrinis poligonas, kuriame vyksta šaudymai, yra netoli Lietuvos IEZ, Rusijos karo laivai, motyvuodami saugumo sumetimais, kartais pradeda nurodinėti kitiems civiliniams laivams, teisėtai esantiems Lietuvos IEZ, pakeisti kursą.
Šiemet tokių atvejų buvo užfiksuota trys: balandžio 11 d., gegužės 26 ir gegužės 30 d., kai dėl Rusijos IEZ vykdytų raketinio šaudymo pratybų jūroje Rusijos karo laivai nurodinėjo keisti kursą Lietuvos IEZ esantiems civiliniams laivams“, – teigė KAM.
