Tokie oro erdvės pažeidimai vienodai pavojingi tiek Baltijos šalims – Lietuvai, Latvijai ir Estijai, tiek Suomijai bei Švedijai.
JAV veikiančio Strateginių ir tarptautinių studijų centro profesorius Andrew Michta mano, jog Rusija aktyvesne ir agresyvesne karine veikla Šiaurės Europoje siekia atgrasinti sąjungininkus nuo kolektyvinės gynybos sistemos kūrimo.
Esą šiuo metu svarbiausias Maskvos tikslas – nutildyti bet kokias Švedijos ir Suomijos pareigūnų diskusijas dėl galimo stojimo į NATO.
„Rusijos veiksmai, pavyzdžiui,povandeninio laivo atsiuntimas prie Stokholmo krantų, yra psichologiniai išpuoliai, kuriais siekiama įbauginti švedus, suomius ir Baltijos šalis“, – rašo A.Michta.
Kadangi pastaruoju metu Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslas tapo atkurti interesų zonas, NATO gynybos planams Švedija ir Suomija, kurios nėra Aljanso narės, yra vis svarbesnės.
Pavyzdžiui, agresijos prieš Baltijos šalis atveju Švedija ir Suomija NATO vadovybei tampa kritine jungtimi planuojant būsimas gynybos operacijas.
„Todėl šių šalių žingsniai galimos narystės NATO link gerokai sustiprintų saugumą visame Baltijos jūros regione.
Ir atvirkščiai – jei Rusija savo veiksmais atgrasintų Švediją ir Suomiją nuo narystės Aljanse, bet kokios diskusijos, kad NATO sutarties 5-asis straipsnis apgintų Baltijos šalis, taptų tik teorinės“, – svarsto A.Michta.
Pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį Aljansui priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO narių užpuolimas bus laikomas visų jų užpuolimu.
A.Michta mano, jog Maskva didinti spaudimą skandinavams pradėjo jau prieš kelerius metus, kai apie Krymo atplėšimą nuo Ukrainos dar nė nebuvo galima pagalvoti.
NATO taip pat nesnaudžia. Per viršūnių susitikimą Velse rugsėjo pradžioje Švedija ir Suomija, taip pat Australija ir Jordanija, įgijo specialiojo NATO partnerio ir svarbaus sąjungininko statusą.
Nors toks žingsnis kol kas labiau simbolinis, jis vis tiek reiškia, kad Stokholmas ir Helsinkis įsileis Aljanso operacijas į savo oro erdvę ir teritorinius vandenis, jei jų prireiktų.
„Rusijos tikslas – užtikrinti, kad krizės atveju švedai ir suomiai imtų muistytis. Tai neleistų Aljansui greitai sureaguoti į ataką.
Skandinavams leidžiama suprasti, kad jų teritorija irgi taps taikiniu, jei bus vykdomos operacijos prieš Baltijos šalis. O pastarosios turėtų pradėti dvejoti NATO sutarties 5-ojo straipsnio garantijomis“, – teigia A.Michta.
Po „rinkimų“ vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose, daugelio apžvalgininkų teigimu, jau galima suplėšyti Minske pasiektus susitarimus dėl paliaubų.
V.Putinas, savaitgalį duodamas interviu Vokietijos televizijai ARD, leido suprasti, kad toliau rems Donbaso separatistus. O Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, jog šalis rengiasi „totaliniam karui“.
„Tad šiauriečiai jau greitai turės apsispręsti, ar rimtai vertina Rusijos grėsmę ir ar nori prisijungti prie NATO.
Švedai apie tai jau kalbasi, suomiai kol kas šios temos vengia. Bet atsibusti jau laikas“, – pabrėžia A.Michta.
