Rusijai nesitraukiant iš okupuotų Ukrainos teritorijų ir stiprėjant lenkų baimei, Varšuva pranešė gerokai padidinsianti karines išlaidas ir permesianti papildomų karinių dalinių rytinei sienai saugoti. Popieriuje atrodo įspūdingai: nauji šarvuočiai, tankai, sparnuotosios raketos, raketinė gynyba ir visam tam – dešimtys milijardų zlotų, rašo dienraštis „Lietuvos rytas".
Bet opozicija tokį šalies gynybos stiprinimą kritikuoja.
Galbūt kaip nepagrįstą lėšų eikvojimą? Abejoja milijardinių sandorių skaidrumu ir ragina nekurstyti karo isterijos?
Anaiptol! Opozicijai toks Lenkijos karinės galios stiprinimas vis dar nepakankamas, tad politikai agituoja atkurti visuotinę privalomąją karo tarnybą ir gaivinti Antrojo pasaulinio karo metais veikusią partizanų organizaciją Armiją Krajovą (AK).
Tad gali būti, kad netrukus įvyks rimtų Lenkijos gynybos strategijos pokyčių, mat už kariuomenės stiprinimą ėmė agituoti visos politinės partijos, o sociologinės apklausos liudija, kad to pageidauja ir didžioji visuomenės dalis.
Į partizanus – kas šeštas
Sociologinės tyrimų bendrovės „Maison“ atlikta apklausa paliudijo, kad, kilus karui su Rusija, 42 procentai lenkų remtų gynėjus finansiškai, o 17 procentų, arba 6,5 mln., gyventojų aktyviai įsitrauktų į kovą su priešu.
Kad per ateinančius dešimt metų įvyks karinis konfliktas su Rusija, mano net 38 procentai lenkų. Blogiausia tai, kad net 70 procentų Lenkijos gyventojų mano, kad šalis nėra tinkamai pasiruošusi apsaugoti savo sienas, o du trečdaliai kariuomenės gynybines galias vertina negatyviai.
58 procentai žmonių įsitikinę, kad jų šalis būtų pajėgi prieš Rusiją atsilaikyti vos mėnesį. Karo ekspertai yra nusiteikę dar kritiškiau.
Kiek laiko atsilaikytų?
Oficialiai Lenkijos karinės pajėgos atrodo neblogai: modernizuojama ginkluotė, planuojami nauji pirkiniai, o tūkstančiai šalies karių įgijo kovinės patirties misijose Irake ir Afganistane.
Tačiau dalis vietos karo ekspertų tvirtina, kad Lenkijos kariuomenė užpuolus Rusijai atsilaikytų vos 2 dienas, o visa viltis – skubi kitų NATO šalių pagalba.
Net Nacionalinio saugumo biuro vadas Stanislawas Koziejus pripažino, kad be skubios NATO paramos Lenkija nepajėgi gintis nuo Rusijos.
Tautiečius labiausiai šokiravo buvusio gynybos viceministro Romualdo Szeremietiewo pareiškimas. Politikas teigia, kad tinkamai parengti kariniai daliniai sutilptų viename futbolo stadione, o atsilaikyti prieš Maskvą jie sugebėtų vos kelias valandas. (Lietuvos kariuomenė taip pat sutilptų į vieną stadioną, jei tokį bent jau turėtų. – Red.)
Ne mažiau lenkus pribloškė ir ekspertų nuomonė, kad JAV kariuomenė Lenkijai į pagalbą sugebėtų atskubėti tik per keletą mėnesių, o didžiųjų Europos šalių – per keletą savaičių.
Per tą laiką lenkai esą privalėtų kariauti partizaninį karą, kuriam irgi nepasirengę, nes per pastaruosius penkerius metus nebuvo nė vienų bendrų savanorių pratybų.
1989 metais Lenkijos privalomojoje šauktinių armijoje buvo 250 tūkst. karių, bet ją reformavus į profesionalią kariuomenę joje šiuo metu yra 96,7 tūkst. karių. Buvęs Lenkijos specialiųjų pajėgų vadas generolas Romanas Polko tvirtina, kad net 80 procentų kariuomenės yra „popieriniai valdininkai“, kurių dauguma nesugebėtų ginti tėvynės.
Rezervą visi pamiršo
Nacionalinės gynybos akademijos profesorius Jozefas Marczakas pareiškė, kad Lenkija turi bene prasčiausiai parengtą ir mažiausią savanorių rezervą ES.
Į Nacionalinę rezervistų pajėgų (NRP) įskaitą įtraukta vos 20 tūkst. asmenų, o jų karinis rengimas yra visiškai užleistas.
1920 m. per karą su Rusija Lenkija sugebėjo į pagalbą pasitelkti milijoną savanorių, o Antrojo pasaulinio karo metais partizaninėje AK buvo per 200 tūkstančių kovotojų.
Profesorius kaltina gynybos eksministrą Bogdaną Klichą, kuris neatsakingai teigė, kad šalies saugumui niekas nebegresia, ir todėl 2007 metais teritorines gynybos brigadas nurodė išformuoti. Prieš metus J.Marczakas pasiūlė vyriausybei atgaivinti AK formuotes, bet šis pasiūlymas buvo išjuoktas.
Šiuo metu apie galimybę atgaivinti AK diskutuoja ne vien opozicija, bet ir vyriausybė bei Prezidentūra.
Sukruto Lietuvos pasienyje
Kol politikai diskutuoja dėl opozicijos siūlymų pagrįstumo, keliolika visuomeninių organizacijų pačios ėmėsi burti savanoriškas gynybines karines formuotes.
Lietuvos pasienyje esančios Balstogės verslininkai neseniai pranešė finansuosiantys 5 tūkst. narių savanoriškos Gynybos gvardijos formavimą. Palenkės verslininkų klubo atstovas Hubertas Kaczynskis pareiškė, kad verslininkai bijo, kad įsiveržę Rusijos separatistai nepagrobtų gamyklų įrenginių, kaip padarė Rytų Ukrainoje.
Lenkijos darbdavių ir verslininkų sąjungos (LDVS) užsakyta sociologinė apklausa paliudijo, kad tokia Balstogės verslininkų baimė nėra išskirtinė.
Apklausos duomenimis, beveik pusė verslininkų pasiryžę formuoti karinius dalinius Rusijos agresijai atremti.
LDVS pirmininkas Cezary Kazmierczakas tokį verslininkų ryžtą gintis nuo Rusijos motyvuoja ne vien patriotizmu, bet ir supratimu, ką Maskvos agresija reikštų jų įmonėms.
Verslininkų kovingumą galbūt didina pasipiktinimas nuostoliais, patirtais dėl Rusijos paskelbto embargo, bei populiarėjantis visuomenės požiūris į būtinybę ginkluotis ir atremti galimą Maskvos agresiją.
Dalinius steigia savarankiškai
Kaip teigia žurnalo „Newsweek“ lenkiška versija, nors siūloma atgaivinti AK oficialiai yra vadinama regioninės savigynos organizacija, vyriausybė oficialiai kol kas atsiriboja nuo šios partizaninę praeitį turinčios organizacijos gaivinimo.
Vis dėlto, žurnalo teigimu, karui Ukrainoje nesibaigiant tokios diskusijos Seime bei Prezidentūroje tampa vis aktualesnės.
Juolab kad dar gegužės mėnesį visuomeninės organizacijos „Nacionalinė gynyba“ (NG) vadovybė kreipėsi laišku į prezidentą Bronislawą Komorowskį ragindama atkurti AK ir į ją suburti visas mėgėjiškas sukarintas organizacijas.
„Nacionalinės gynybos“ lyderis, vyresnysis seržantas Stanislawas Drosio tvirtina, kad AK galėtų suvienyti kelis šimtus tūkstančių šaudymu bei karyba besidominčių tautiečių.
Taikos metu jie talkintų gyventojams likviduoti stichinių nelaimių padarinius, o kilus karui eitų į frontą.
Nelaukdama prezidento atsakymo, NG rugsėjo pabaigoje surengė spaudos konferenciją ir pranešė Ukrainos pasienyje esančiame Svidniko mieste įsteigusi pirmąjį AK padalinį.
Į būrį stoti kviečiami tiek vyrai, tiek moterys, norintys išmokti valdyti ginklą ir ruoštis civilinei gynybai bei karui.
Neseniai panašus partizaninis savigynos būrys buvo įsteigtas ir Ščecine.
Tiek NG, tiek kitos sukarintos visuomeninės organizacijos „Šaulių būriai“ neslepia simpatijų opozicinei Teisės ir teisingumo partijai (TTP), kaltinančiai vyriausybę nepakankamu dėmesiu šalies gynybai.
TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad tapęs premjeru padvigubintų karių skaičių ir sustiprintų kariuomenės finansavimą.
Vis dėlto opoziciją palaikančių NG bei „Šaulių būrių“ parengti AK gaivinimo projektai turi gerokai mažiau galimybių būti įgyvendinti negu Nacionalinės karo akademijos vadovo, divizijos generolo Boguslawo Paceko pasiūlymas.
Kariškis neseniai gynybos ministrui įteikė savo ir dar dešimties aukšto rango kolegų parengtą 43 puslapių dokumentą „Nacionalinių rezervistų pajėgų reformavimas. Armijos Krajovos įkūrimas“.
Siūlo lygiuotis į Šveicariją
Divizijos generolas B.Pacekas žurnalui „Newsweek“ pareiškė, jog AK atkūrimą skatina tai, kad oficialios Nacionalinėse rezervistų pajėgos (NRP) skirtos tik 20 tūkstančių žmonių suvienyti.
Tačiau šalyje yra keliolika ar net keliasdešimt kartų daugiau asmenų, mėgstančių pašaudyti ir besidominčių karine veikla.
Visus tuos žmones subūrus į AK struktūras ir užsiėmus jų apmokymais, šalies kariuomenė ginkluoto konflikto metu esą įgytų didžiulę paramą.
Pirmąjį AK būrį įkūręs S.Drosio agituoja už tai, kad Lenkija imtų pavyzdį iš Šveicarijos ir įvestų ne tik visuotinę privalomą karinę tarnybą, bet ir kas keletą metų rengtų karinius apmokymus civiliams.
S.Drosio agituoja ir už ginklų įsigijimo palengvinimą, nes šiuo metu šautuvą turi vos vienas gyventojas iš šimto, kai Rusijoje jį turi kas devintas.
Rinkos bei visuomenės tyrimų instituto duomenimis, 64 procentai lenkų nori, kad kiekviename rajone įsikurtų teritorinės savigynos būriai, o 65 procentai tautiečių pageidauja, kad būtų įvestas privalomasis karinis rengimas visiems suaugusiesiems.
Įmonės pasiruošusios padėti
Dienraštis „Puls Biznesu“ atskleidė, kad Gynybos ministerija sudarė slaptas sutartis su 177 įmonėmis, kad jos būtų pasirengusios padėti kariuomenei karo metu.
Vyriausybė sumokėjo minėtoms įmonėms 680 mln. zlotų (556 mln. litų), kad jos įvykdytų specialius reikalavimus.
Dalis įmonių yra valstybinės, tačiau apie pusę jų privačios.
Tai metalurgijos, energetikos, telekomunikacijos, statybos, farmacijos ir net žiniasklaidos įmonės. Sutartys yra slaptos, todėl jokia įmonė įsipareigojimų neviešina.
Sprendimą dėl tokių sutarčių būtinybės Gynybos ministerija priėmė prieš šešerius metus, tačiau tik šiemet buvo pereita prie plataus jų įgyvendinimo.
Paaiškėjo, kad šalyje tebegalioja ir 1967 m. priimtas įstatymas, kad asmeninius bei įmonių krovininius automobilius karo ar apmokymų metu kariuomenė turi teisę panaudoti savo reikmėms. Krovininių automobilių savininkai neseniai vėl ėmė gauti tokius priminimus, tiesa, su prierašu, kad už mašinų naudojimą ar sugadinimą bus atlyginama.
