Derybos su Iranu: pažangos pasiekta, tačiau per mažai

Nepaisant intensyvių diplomatinių pastangų, Austrijos sostinėje susirinkusiems Irano, Jungtinių Valstijų, Rusijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrams nepavyko įveikti rimtų nuomonių skirtumų.

Tačiau JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, kuris kalbėjo Vienoje, ir Irano prezidentas Hassanas Rouhani, kalbėjęs Teherane, pabrėžė, kad derybose buvo pasiekta realios pažangos, ir išreiškė viltį, kad susitarimas galiausiai bus sudarytas.

„Šiuo derybų keliu bus prieita prie galutinio susitarimo, - sakė H.Rouhani per valstybinę televiziją. - Dauguma atotrūkių buvo įveikti“.

Penkios nuolatinės Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narės – Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija, JAV – ir Vokietija, vadinamoji grupė P5+1, ir Iranas, šiais metais jau antrą kartą pratęsusios galutinį terminą rasti išeitį iš aklavietės, sieks iki kovo parengti branduolinės sutarties metmenis, o visą techninį susitarimą baigti rengti iki liepos 1 dienos, informavo pareigūnai.

„Šios derybos staiga netaps lengvesnės tik todėl, kad jas pratęsėme“, - sakė J.Kerry pirmadienį, kai jam ir kitiems pareigūnams teko pripažinti, jog susitarimo iki vidurnakčio, kai baigiasi nustatytas terminas, nepavyks sudaryti.

„Jos sunkios. Jos buvo sunkios ir toliau bus sunkios“, - sakė valstybės sekretorius žurnalistams, susirinkusiems palapinėje prie XIX amžiaus rūmų, kur vyko derybos.

„Tačiau per kelias pastarąsias dienas Vienoje mes padarėme realią ir didelę pažangą, taip pat išgirdome naujų idėjų“, - aiškino J.Kerry.

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas kiek vėliau žurnalistams pateikė panašų optimistinį vertinimą.

„Mes visi tvirtiname, kad mums nereikia septynių mėnesių“ susitarimui pasiekti, nes derybininkai nedelsiant imsis darbo, sakė M.J.Zarifas.

Atsivėrus geriausiai per daugelį metų galimybei išspręsti užsitęsusį ginčą dėl Irano branduolinės programos, P5+1 grupė su šiitiška respublika kelis mėnesius vedė intensyvias derybas, siekdamos, kad Ženevoje sudarytas laikinas susitarimas virstų ilgalaike sutartimi.

Ši sutartis turėtų galiausiai išsklaidyti nuogąstavimus, kad Iranas, prisidengdamas savo civiline veikla, pasigamins branduolinių ginklų, nors Teheranas griežtai neigia turintis tokių ambicijų.

Ją pasirašius, Iranas turėtų išsivaduoti nuo skausmingų tarptautinių sankcijų, nutiltų kalbos apie karą, o tarp Vašingtono ir Teherano, vadinančių vienas kitą „blogio ašimi“ ir Didžiuoju šėtonu“, galėtų prasidėti nauja bendradarbiavimo era.

Tačiau pastarosiomis dienomis Vienoje vykęs lemiamas derybų etapas, kuriame dalyvavo J.Kerry ir kitų šalių užsienio reikalų ministrai, nepadėjo įveikti likusių nuomonių skirtumų.

Per šį etapą nuo antradienio J.Kerry net aštuonis kartus buvo susitikęs su Irano diplomatijos vadovu, taip pat surengta daugybė kitų derybose dalyvaujančių šalių aukštų pareigūnų susitikimų.

Diplomatai sakė, kad nepaisant pasiektos pažangos, abi pusės vis dar nesutaria dėl dviejų esminių klausimų: urano sodrinimo ir sankcijų atšaukimo.

Sodrintas uranas gali būti naudojamas kaip branduolinis kuras atominių jėgainių reaktoriuose, o itin smarkiai prisodrintas – kaip branduolinių užtaisų skilioji medžiaga

Teheranas nori gerokai padidinti turimų sodrinimo centrifugų skaičių, nes, kaip pats tvirtina, jam reikės urano būsimiems reaktoriams. Tuo tarpu Vakarai reikalauja, kad šiitiška respublika pasiliktų tik kelis šimtus veikiančių centrifugų, kurių šiuo metu turi 19 tūkstančių.

Sodrinimo veiklos apribojimas ir griežtesnės Jungtinių Tautų inspekcijos turėtų garantuoti, kad Iranas niekada nepasigamins atominės bombos.

Iranas taip pat siekia, kad būtų atšauktos skausmingos JT ir Vakarų sankcijos jo ekonomikai gyvybiškai svarbiam naftos sektoriui. Tuo tarpu pasaulio galios laikosi nuomonės, jog sankcijos turėtų būti švelninamos palaipsniui, per ilgesnį laikotarpį, kad būtų įsitikinta, jog Iranas tikrai vykdo susitarimo sąlygas.

Pernai lapkritį parengtame laikinajame susitarime išdėstytos sąlygos galios iki liepos, įskaitant kai kurių ginčijamų Irano branduolinės veiklos elementų įšaldymą.

Mainais Iranas kas mėnesį toliau gaus apie 700 mln. JAV dolerių, kurie skiriami iš užblokuotų lėšų, informavo Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas.

Tai reiškia, kad Iranas, nuo sausio jau gavęs apie 7 mlrd. dolerių, iki liepos gaus dar 4,9 mln. dolerių.

Laikinajame susitarime buvo numatyta, kad galutinė sutartis turi būti parengta iki liepos 20-osios, tačiau derybininkams to nepavyko padaryti, todėl terminas buvo pratęstas keturiais mėnesiais, iki lapkričio 24 dienos.

Vėl atidėjus šį terminą, kyla įvairių grėsmių, įskaitant pavojų, kad JAV gali imtis naujų sankcijų prieš Iraną, o tai savo ruožtu gali paskatinti jį apskritai pasitraukti iš derybų.

Kongrese jau parengtas svarstyti teisės aktas, kuris vietoje sankcijų atšaukimo numato įvesti Iranui dar griežtesnes baudžiamąsias priemones.

„Teisės aktai dėl naujų sankcijų Iranui, parengti daugiau nei kelių Kongreso narių, sužlugdytų galimybes pasiekti visapusį susitarimą, kuris apsaugotų mus nuo branduolinį ginklą galinčio įgyti Irano“, - naujienų agentūrai AFP sakė analitikė Kelsey Davenport iš Ginklų kontrolės asociacijos.

„Naujų sankcijų įvedimas, beveik neabejotina, paskatintų Iraną imtis eskalacinių priemonių, kurios galėtų sukelti didesnio masto krizę Artimuosiuose Rytuose“, - pažymėjo ji.

J.Kerry pirmadienį kreipėsi į Kongresą, kurio abejus rūmus nuo sausio kontroliuos respublikonai, ragindamas įstatymų leidėjus nepriimti teisės aktų dėl naujų sankcijų Iranui.

„Dabar tikrai nėra tinkamas metas atsistoti ir nueiti... Mums reikia jūsų paramos (Kongrese) šiam pratęsimui“, - sakė valstybės sekretorius.

Atstovų Rūmų ir Senato nariai santūriai reagavo į žinią apie derybų pratęsimą, o skeptiškai nusiteikę įstatymų leidėjai pareikalavo, kad Kongresas naujomis sankcijomis „padidintų ekonominį spaudimą“ Teheranui.

Europos Sąjunga veikiausiai pratęs kai kurių Iranui įvestų sankcijų įšaldymą, nurodė vienas diplomatinis šaltinis Briuselyje.

Tokiam žingsniui 28-ios ES valstybės gali pritarti jau antradienį. Tai galios virtinei sankcijų, kurių taikymas buvo sustabdytas sausį.