Popiežius Pranciškus – pirmasis amerikietis, tapęs Katalikų Bažnyčios galva. Pirmą savo, kaip popiežiaus, apsilankymą Amerikoje jis planuoja tik kitais metais, kur dalyvaus Pasaulio šeimų susitikime. Milijonai katalikų nekantriai laukia dienos, kai galės pasveikinti ir savo akimis pamatyti popiežių, nebijantį keisti nusistovėjusias bažnyčios normas. Tačiau naujojo popiežiaus planus ir įsitikinimus jau sklando nemažai gandų, kurie neatspindi tikrosios tiesos, skelbia „Washington Post“.
1. Popiežiaus Pranciškaus kritika kapitalizmui yra tik jo asmeninė nuomonė
Bažnyčios vadovas be užuolankų peikia žmonių potraukį pinigams ir ekonomiką, kuri „valdo, o ne tarnauja“. Tačiau tai ne metaforos – jis pradėjo iniciatyvas, kuriomis siekiama sustabdyti šiuolaikinę vergovę ir prekybą žmonėmis. Nemažai žinomų žmonių po tokių pasisakymų peikė popiežių už tai, kad kritikavo kapitalizmą nepakankamai apie jį žinodamas.
Tačiau popiežius Pranciškus yra ne pirmas bažnyčios vadovas, išgarsėjęs tokiais pamokymais. Tokį mokymą skleidė ir Jėzus iš Nazareto. Jis turtinguosius ragino dalintis savo turtu su vargšais, mokė, kad žmogus yra svarbiau už pelną. Popiežiai visais laikais kritikavo kapitalizmą – Leonas XIII,šia tema prakalbo 1981m., o Benediktas XVI mokė, kad svarbiausias turtas, kurį privaloma saugoti bet bet kokia kaina, yra žmogus.
2. Popiežiui Pranciškui svarbiausia sugrąžinti Katalikų bažnyčią į senąsias vėžes
Šių metų „Fortune“ žurnale popiežius Pranciškus pateko į geriausių pasaulio lyderių sąrašą, o Jeffrey Krameso knygoje „12 lyderystės pamokų iš popiežiaus Pranciškaus“ buvo giriamas jo valdymas. Tačiau kai kurie žmonės jį lygina su amerikiečiu verslininku Deanu Metropulous, kuris perima savo populiarumą prarandančias kompanijas ir sugrąžina jas į senas vėžes.
Popiežius Pranciškus yra tvirtas vadovas ir nebijo naujovių. Jo dėka pagerėjo žmonių požiūris į katalikų bažnyčią, imtasi reformų Vatikano banke, o skandalingas vokiečių vyskupas, iš aukų bažnyčiai pasistatęs prabangią rezidenciją, buvo išverstas iš savo posto. Popiežius remia kukliai gyvenančius maldininkus ir pats vengia prašmatnių drabužių bei automobilių.
3. Popiežiui svarbiausia ne taika, o skurdo mažinimas
Popiežius ir Lenkijos, Jonas Paulius II, padėjo užbaigti šaltąjį karą. Šventasis Jonas XXIII padėjo JAV ir Sovietų Sąjungai išspręsti Kubos apginklavimo krizę ir išvengti branduolinio karo. Popiežius Pranciškus dažnai matomas kaip vadovas, siekiantis sumažinti skurdą, o ne atnešti taiką, tačiau iš tikrųjų jo tikslas ne toks.
Popiežiaus Pranciškaus tikslas – sustiprinti visuomenės ir valstybių ryšius, glaudžiau bendrauti su kitų tikėjimų žmonėmis. Jo planas – atkurti taiką per susitaikymą, ryšių atgaivinimą. Jo įsitikinimu, kiekvienas žmogus gali nešti taiką.
4. Popiežius Pranciškus leis moterims perimti Bažnyčios valdžią
Moterys jau vadovauja katalikų bažnyčiai. Būdamas pastoriumi, popiežius Pranciškus puikiai supranta, kad moterys yra religingesnės už vyrus. Jos pirmauja visose srityse – moterys aktyviau dalyvauja religinėse bendruomenėse, dažniau lankosi bažnyčiose ir meldžiasi namuose, užaugina gerai išauklėtus vaikus, išlaiko religines tradicijas šeimose. Jos sėdi aukščiausiuose postuose įvairiose katalikų organizacijose – sveikatos apsaugos tarnybose, mokyklose, universitetuose, parapijose, vyskupijose. Popiežius Pranciškus pabėrė aštrios kritikos „visagaliams“ dvasininkams, bažnyčią laikantiems savo nuosavybe, o moteris paskatino aktyviau dalyvauti bažnyčios reikaluose.
Tačiau Vatikano bažnyčios įstaigose moterų reta. Į kunigus taip pat nėra įšventinta nė viena moteris. Mažėjant naujų kunigų skaičiui, bažnyčia vis daugiau atsakomybės perduoda moterims. Tačiau nepanašu, kad naujasis popiežius šioje srityje pasieks didelių pokyčių. Jo teigimu, moterų įšventinimui į kunigus jo pirmtakai tarė griežtą „ne“, o vyskupai atsisakė iš naujo svarstyti šį klausimą.
5. Popiežius Pranciškus leis katalikams skirtis
Katalikai jau skiriasi, tačiau diskusija šiuo klausimu nesibaigia. Pagal dabartines taisykles, po pirmųjų skyrybų katalikai nebegali antrą kartą tuoktis bažnyčioje, nebent dvasininkai oficialiai anuliuoja nepavykusią santuoką. Prieš anuliavimą kunigai siekia išsiaiškinti, ar santuoka buvo teisėta, t.y. ar sudarant dviejų žmonių sąjungą viskas vyko „pagal taisykles“. Tačiau tokią procedūra neatskiriama nuo įvairių mokesčių ir užtrunka nemažai laiko, tad nedaugelis katalikų jai ryžtasi. Tačiau tie, kurių pirmoji santuoka nebuvo anuliuota, antrųjų vestuvių dieną gali likti nepriėmę šventosios Komunijos.
Neseniai žiniasklaida pranešė, kad popiežius Pranciškus numatė palengvinti katalikų skyrybas. Jo tikslas, pasak žiniasklaidos, buvo palengvinti dalią tiems, kurie yra susituokę, tačiau nepatyrė „teisingos“ santuokos, kuri remiasi bažnyčios sakramentais ir neatriboti išsiskyrusių žmonių nuo katalikų bažnyčios. Popiežius sukūrė specialią komisiją, kurios darbas buvo pakeisti santuokos procedūras ir surengė vyskupų susitikimą, kuriame diskutuojama apie šeimą. Jis vyko prieš mėnesį ir bus pratęstas kitais metais. Visi bažnyčios lyderiai laikosi vieningos nuomonės apie santuokos bei šeimos svarbą, tačiau vis dar ieškoma geriausio būdo parodyti žmonėms bažnyčios palaikymą.
