Naujų kaltinimų niekaip neatsigina ir pati „Nacionalinio fronto“ lyderė M.Le Pen.
Politikė šią savaitę pripažino, kad jos vadovaujama partija gavo 9 mln. eurų paskolą Pirmajame Čekijos ir Rusijos banke.
Bet „Mediapart“ pranešė, kad tai buvo tik „ledkalnio viršūnė“ – esą 9 mln. eurų buvo tik pirmoji paskolos dalis.
Visa kredito suma – net 40 mln. eurų.
Pirmasis Čekijos ir Rusijos bankas priklauso Rusijos oligarchui Romanui Popovui, kuris yra siejamas su Kremliumi.
„Nacionalinio fronto“ iždininkas Wallerand’as de Saint-Justas lyg tyčia yra sakęs, jog 2017 metų rinkimams partijai reikėtų 35–40 milijonų eurų.
„Šis pranešimas yra iš pasakų srities, tai kliedesiai. „Mediapart“ visiškai pametė galvą. Gavome 9 milijonus eurų. Taškas“, – „Twitter“ piktinosi pati M.Le Pen.
Bet „Mediapart“ tikina, kad solidžią rusišką paskolą „Nacionalinio fronto“ lyderė užsitikrino per slaptą kelionę į Maskvą šių metų vasarį.
Esą prancūzams susitarti su Pirmuoju Čekijos ir Rusijos banku padėjo Rusijos Valstybės Dūmos narys Aleksandras Babakovas. Pastarajam Rusijos parlamentarui, pritarusiam Krymo aneksijai, taikomos ES sankcijos.
Be to, atrodo, kad panašių išvykų į Rusiją nevengia ir daugiau radikaliomis laikomų ES šalių partijų.
Antai Vienoje jau abejojama kraštutinių dešiniųjų Austrijos laisvės partijos ir jos lyderio Heinzo Christiano Strache finansine nepriklausomybe.
H.Ch.Strache savo paskyroje pats įdėjo nuotraukas iš vienos konferencijos Maskvoje, prie kurių prirašė: „NATO ir ES vykdomo ekonominio karo ir sankcijų Rusijai pabaiga. Mums nereikia jokių naujų sienų Europoje!“
Konferencijai „Būdai įveikti pasitikėjimo krizę Europoje“ pirmininkavo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Joje taip pat dalyvavo Rusijos ambasadorius ES Vladimiras Čižovas ir buvęs Vokietijos diplomatas Wolfgangas Ischingeris, garsėjantis prorusiškomis pažiūromis.
Dar prieš austrus audrą sukėlė ir vokiečiai. „Bild“ apkaltino euroskeptišką partiją „Alternatyva Vokietijai“ priimant pinigus iš Rusijos. Tokią informaciją leidiniui esą suteikė šaltiniai Vokietijos žvalgyboje.
„Bild“ taip pat pranešė, kad vienas Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtinių, šalies geležinkelių baronas Vladimiras Jakuninas praėjusį savaitgalį Berlyno viešbutyje „Hotel Maritim“ surengė „Rusijos draugų susitikimą“. Į Berlyną esą atvyko ne tik vienas „Alternatyvos Vokietijai“ įkūrėjų Alexanderis Gaulandas, bet ir du neonaciai iš Vokietijos nacionaldemokratų partijos – Frankas Franzas ir Sebastianas Schmidtke.
Ryšiais su Kremliumi Vengrijoje įtariama kraštutinių dešiniųjų partija „Jobbik“, Bulgarijoje – partija „Ataka“, o Latvijoje – Latvijos rusų sąjunga.
Šios partijos atstovė europarlamentarė Tatjana Ždanoka šiemet vyko į Krymą stebėti „referendumo“ dėl prisijungimo prie Rusijos. Latvijos prokurorai siekia oficialiai ištirti T.Ždanokos veiklą ir galimus finansinius saitus su Maskva.
