Donecke dabar kasdien matyti būriai šaltyje stoviniuojančių žmonių – visi jie laukia eilėse prie bankomatų.
Žinoma, ir iki šiol į juos pinigų būdavo atvežama retai – aplink šią prorusiškų separatistų tvirtovę kiekvieną dieną griaudėja artilerija, o sprogimų pasitaiko ir pačiame mieste.
Tačiau nuo šiol bankomatuose pinigų nebus apskritai. Ukrainos centrinis bankas anksčiau šį mėnesį pranešė, kad sukilėlių, o ne vadovybės Kijeve valdomose teritorijose nebeteiks bankininkystės paslaugų.
Tokį žingsnį galima vertinti dvejopai – arba Ukrainos valdžia iš esmės pripažįsta, kad Donecko ir Luhansko regionai nebėra šalies teritorija, arba taip bandoma nuteikti vietos gyventojus prieš separatistų vadovybę.
Donbaso laukia sunki žiema
Oficialiai Kijevas, išjungdamas bankomatus, didina spaudimą separatistams.
Beveik visi bankomatai jau nebeveikia, o tie keli, kurie dar burzgia, grynuosius nustos siūlyti per artimiausias dvi savaites.
Planas – matant, kad daug kainuojanti karinė operacija rezultatų neduoda, uždusinti sukilėlius prieš šaltą ukrainietišką žiemą.
Pareigūnai taip pat jau anksčiau pranešė, kad separatistų kontroliuojamose teritorijose nebeteiks valstybinių paslaugų. Tiesa, ligoninių ir mokyklų darbuotojai, bent jau Donecke, teigia, kad pinigų iš Kijevo nematė jau seniai.
Donecke dirbantys žurnalistai dar mato kasdien prie bankų nusidriekiančias eiles, bet čia jau pradedama suvokti, kad pinigų nebebus. Be to, blokuojamos ir bankų kortelės, kuriomis per pastaruosius metus čia buvo priprasta atsiskaityti.
Nepaisant nesiliaujančių susirėmimų, didžiuosiuose prekybos centruose situacija iki šiol nebuvo tokia bloga. Produktai čia atkeliaudavo iš kitų Ukrainos regionų, taip pat – kartu su ginkluote – iš Rusijos.
Tad akivaizdu, kad žiema Rytų Ukrainoje bus sunki. Donbase ne tik kasdien žūva žmonės, bet ir visiškai sustojusi pramonė.
Nori tokių pat teisių
„Dabar net „Oščadbank“ (Ukrainos valstybinis taupomasis bankas. – Red.) neturi pinigų. Blogiausia, kad negaliu gauti man priklausančių socialinių išmokų.
Neįmanoma pasiimti ir pinigų, kuriuos uždirbai, – savo atlyginimo“, – skundėsi doneckietis Serhijus Smotovskis.
Separatistai dabar turi spręsti sudėtingą galvosūkį. Vadinamosios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos anksčiau paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos ir laukė, kad jas, kaip ir Krymą, į savo glėbį priims Rusija.
Tačiau Maskva jokio susidomėjimo šiomis chaotiškomis teritorijomis nerodo. O tai reiškia, jog sukilėlių vadovybė net neturi ko prašyti pinigų pašalpoms, pensijoms ir algoms, kad galėtų toliau vaidinti valstybingumą.
Dabar supratę, kad Kijevas nusiteikęs rimtai, separatistai jau šneka visiškai kitaip nei prieš kelis mėnesius, kai šaipėsi iš centrinės Ukrainos valdžios.
„Iš esmės konfiskuojamos pensijos ir pašalpos mūsų karo veteranams, pensininkams, neįgaliesiems ir motinoms. Taip siekiama atimti iš Donbaso civilizuotą gyvenimą.
Manome, kad nėra teisinio pagrindo nebeskirti išmokų iš biudžeto Donecko ir Luhansko žmonėms. Šiose teritorijose gyvenantys žmonės turi tokias pat teises kaip ir kiti Ukrainos piliečiai“, – pranešime paskelbė Donecko liaudies respublika.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau aiškino, jog Maskva net per abu karus Čečėnijoje nenustojo mokėti pensijų ir pašalpų paprastiems čečėnams.
Vis tiek kaltina Kijevą
Atrodo, kad Rusijos propaganda veikia. Nemažai doneckiečių dėl to, kad nebegauna pinigų, kaltina Ukrainą ir jos prezidentą Petro Porošenką.
„Atrodo, kad P.Porošenka mums sako, jog mes – nebe ukrainiečiai. Negausime pensijų, o karas baigsis, kai nusikapanosime.
Tačiau aš nenoriu važiuoti į Ukrainą ir maldauti pasigailėjimo“, – piktinosi Donecko pensininkas Georgijus Šarovas.
Tiesa, išalkę, pinigų nebeturintys žmonės jau kelis mėnesius spiečiasi prie pastatų, kuriuose įsikūrusi separatistų vadovybė. Sukilėliai aktyvesnius protestuotojus iškart apšaukia provokatoriais.
Vis dėlto akivaizdu – pas separatistus einama todėl, kad Ukrainos rytuose tiesiog nebėra centrinės valdžios atstovų.
„Ukraina sako, kad Doneckas yra ukrainiečių, bet čia jie atvyksta tankais, o ne su pensijomis. Aš – neįgalus karo veteranas, bet pensijos negaunu jau trečias mėnuo“, – teigė Anatolijus Vyslis.
Kiti Rytų Ukrainos pensininkai gudresni – jie įsiregistravo Kijevui pavaldžiuose miestuose, pavyzdžiui, Mariupolyje.
Tik kažin ar laisvai keliauti tarp šio uostamiesčio ir separatistų teritorijų ilgai bus įmanoma.
Pirmasis naujojo parlamento posėdis
Ukrainos Aukščiausioji Rada vakar surengė savo pirmąjį posėdį po triuškinamos provakarietiškų partijų pergalės rinkimuose. Deputatai patys pripažįsta, kad jų laukia didžiulis darbas – atitraukti karo draskomą šalį nuo ekonominio žlugimo slenksčio.
Iš esmės pasikeitusio parlamento nariai sugiedojo nacionalinį himną ir tylos minute pagerbė per protestus Kijeve ir konfliktą Rytų Ukrainoje žuvusius žmones. Tada unisonu prisiekė tarnauti Ukrainos žmonėms.
Penkios provakarietiškos partijos, kurios sutarė suformuoti valdančiąją koaliciją, Aukščiausiojoje Radoje užima 288 vietas iš 421.
Tiesa, derybos dėl naujojo ministrų kabineto suformavimo iki šiol stringa, o dėl to Kijevas vis garsiau kritikuojamas partnerių Vakaruose.
Analitikų teigimu, gali būti, jog vyriausybė niekaip nesudaroma dėl to, kad vis ryškėja nesutarimai tarp prezidento P.Porošenkos ir premjero Arsenijaus Jaceniuko.
