Šis inteligentiškas politikas neseniai išgarsėjo drąsiu pareiškimu, kad yra gėjus. Bet tai didelio skandalo nesukėlė, nes skandalai – ne E.Rinkevičiaus sritis.
Rusų istorijos ir filosofijos bakalauro bei politologijos magistro laipsnius turintis Latvijos užsienio reikalų ministras sudaro ramaus, inteligentiško žmogaus įvaizdį.
Jis moka latvių, anglų, rusų ir prancūzų kalbas.
Tačiau rusų kalba transliuojamo kanalo „RTVi“ savininkui, Rusijos režimo kritikui ir nesyk Kremliaus persekiotam trijų šalių pilietybę turinčiam oligarchui Vladimirui Gusinskiui šventųjų nėra. Juo labiau kai kalbama su Latvijos politiku.
Mat nors „RTVi“, anksčiau žinomas kaip paskutinio realaus Rusijos opozicinio kanalo NTV tarptautinė versija, dažnai kritikuoja Kremliaus politiką, rusakalbių teises neva pažeidžiančios Latvijos mitas, atrodo, jau giliai įsišaknijo daug kur. Tiek Maskvoje, tiek Niujorke, tiek iš dalies Tel Avive – iš šių miestų yra transliuojamos kanalo laidos.
Tad „RTVi“ žurnalistas, vos tik pagyręs E.Rinkevičiaus inteligentiškumą, kaipmat ėmė spausti Latvijos diplomatijos vadovą aštriais klausimais. Iš dalies tai neturėtų stebinti.
– Jūs esate inteligentiškas žmogus, ir man nelabai suprantama, kodėl tokia inteligentiška Latvijos vyriausybė nuolat kariauja su rusų kalba? Visą laiką matome spaudoje ir nuolat girdime iš politinių tribūnų kažkokius reikalavimus apriboti rusų kalbą ir toliau puoselėti latvių kalbą. Kaip jūs tai pakomentuotumėte?
– Nenorėčiau sutikti, kad rusų kalba yra puolama.
Mes įtvirtiname latvių kalbos vartojimą pirmiausia valstybės valdymo srityje.
Vis dėlto jeigu panagrinėsime, tarkime, 30 metų senumo mūsų istoriją (o aš dar prisimenu, kaip būdamas paauglys ėjau pas gydytoją tuomet dar nemokėdamas rusų kalbos pakankamai gerai, kad galėčiau laisvai kalbėti, bet gydytojas nekalbėjo su manimi latviškai), pamatysime, kad labai daug oficialių dokumentų buvo rašoma rusų, o ne latvių kalba.
Tai, žinoma, paliko pėdsaką, kurį mes dabar bandome įveikti jau 23–24 metus.
Bet štai ką aš norėčiau pabrėžti – tie žmonės, kurie kalba, tarkime, rusų kalba, turi visas pagrindines teises: pavyzdžiui, atėję pas gydytoją, aiškindamiesi su policininkais jie gali kalbėti ir rusiškai.
Tie žmonės, kurie nori dirbti, tarkime, valstybės valdymo struktūrose, diplomatinėje tarnyboje, policijoje, ten, kur bendraujama ir latvių kalba, jie, žinoma, privalo gerai mokėti latvių kalbą.
Tai, viena vertus, yra valstybinė kalba, kita vertus, negali būti taip, kad valstybės ar, tarkime, savivaldybės tarnautojas negalėtų susišnekėti valstybine kalba.
Manau, kad čia pirmiausia reikia aiškiai pasakyti, jog tai ne rusų kalbos puolimas, tai latvių kalbos įtvirtinimas, ypač oficialaus bendravimo srityse.
Visi šie kai kada propagandiniai kai kurių mūsų kolegų iš Rusijos užsienio reikalų ministerijos prasimanymai yra nepagrįsti.
– Daugelis politikų nuolat kalba, kad reikia mažinti rusų kalba dėstomų dalykų skaičių rusiškose mokyklose ir pereiti prie latvių kalbos. Uždaromi laikraščiai, jų jau ir taip mažai likę, ir 30 proc. gyventojų, kurių gimtoji kalba yra rusų, tai jaučia ir apie tai kalba.
– Pirmiausia, jeigu jau kalbame apie rusiškus laikraščius Latvijoje, jie uždaromi ne valstybės valia, ne vyriausybės sprendimu, jie uždaromi grynai dėl ekonominių priežasčių.
Tai klausimas laikraščių leidėjams. O diskusija dėl mokyklose dėstomų dalykų nebaigta, sprendimai kol kas nepriimti.
Aš esu tokių sprendimų, kurie būtų apgalvoti ir labai skausmingai neatsilieptų mokymo lygiui, šalininkas.
Norėčiau, kad daugiau dėmesio skirtume latvių kalbos mokymui visuose vaikų darželiuose, o po to jau mažiau kalbėtume apie mokyklas.
Bet diskusija tebevyksta, mes ieškome teisingo kelio, norime padaryti taip, kad mokymas tautinių mažumų kalba (jeigu neklystu, pas mus dabar 8 tautinių mažumų mokyklos) ir toliau būtų tęsiamas, kad visos tos kalbos ir toliau liktų.
– Tai ar galime pasakyti, kad rusų kalba Latvijoje nepuolama?
– Aš nematau, kad būtų puolamos rusiškos mokyklos Latvijoje. O dėl leidimų apsigyventi Latvijoje, tai šalyje jau keletą metų veikia programa – investicijos į Latvijos ekonomiką mainais už leidimą laikinai apsigyventi šalyje, kuris Latvijoje išduodamas piliečiams, investuojantiems į ekonomiką.
Tokiomis investicijomis paprastai laikomas nekilnojamojo turto pirkimas. Ir dabar Saeima balsavo už tai, kad būtų visiškai nutrauktas tokių leidimų išdavimas Rusijos piliečiams.
Paaiškinkite, ar čia yra koks nors ypatingas nacionalinis reikalavimas?
Manau, kad ta diskusija vyko ne be pagrindo. Pirmiausia tai, žinoma, įvykiai Ukrainoje ir saugumo klausimai. Laikausi nuomonės, kad reikia suteikti galimybę tokius klausimus spręsti vyriausybei remiantis ypatinguoju įstatymo mandatu.
Taip pat manau, kad jeigu mes svarstome dėl leidimo apsigyventi vienos ar kitos šalies piliečiui, turime sukurti tokią sistemą, kuri leistų patikrinti kiekvieną žmogų.
Žinau, kad mūsų saugumo policijai, kuri taip pat kiekvieną kartą tikrina prieš priimdama sprendimą dėl leidimo apsigyventi išdavimo, reikia papildomų lėšų.
– Bet daug kas kalba, ir tose kalbose yra dalis tiesos, kad Latvija paprasčiausiai bijo rusų.
– Tikrai nemanau, kad Latvija bijo rusų. Mes labai ilgai gyvenome kartu su rusų bendruomene, dar nuo XVI–XVII a.
Kaip parodė ir įvykiai Ukrainoje, Krymo aneksija, tiek Latvijos visuomenė, tiek rusų bendruomenė į tai reagavo deramai ir atsakingai. Pas mus buvo atvykę labai daug žurnalistų iš įtakingų televizijos kompanijų ir laikraščių, ieškojo, kur čia bus antrasis Krymas.
Jie buvo atvažiavę pavasarį, ieškojo kokių nors patvirtinimų. To neįvyko.
Vis dėlto norėčiau, jog mūsų politika dėl laikino leidimo apsigyventi būtų ne tokia, kad sumokėjai ir nusipirkai. Norėčiau, kad mes Latvijoje priimtume aukštos kvalifikacijos žmones – inžinierius, gydytojus, profesoriaus laipsnį įgijusius asmenis.
Turime rasti ne tiktai tokius sprendimus, kai sumoki, tarkime, pusę milijono ir nusiperki nekilnojamojo turto Rygoje ar Jūrmaloje. Norėčiau, kad mūsų politika būtų nukreipta į tuos, kurie šiuo metu galbūt neranda vietos Rusijoje, bet norėtų kur nors dirbti ir duotų naudos Latvijai.
Beje, iš esmės tai įmanoma jau dabar, jeigu žmogus gauna kvietimą dirbti. Kai kurie kolegos iš Rusijos žiniasklaidos čia jau dirba. Jeigu yra gerų gydytojų, gerų dėstytojų, kurie gali greitai išmokti latvių kalbą, tai, žinoma, svarbu.
– Ar jūs pasirengę iki to laiko išduoti leidimus apsigyventi?
– Šis procesas lėtai, bet jau vyksta. Gal tai nėra masinis reiškinys – masiškumo čia niekada nebus. Bet manau, kad tų, kurie panorės ir matys galimybes, ir tų, kurie pasirengę juos priimti, prašymai bus svarstomi individualiai. („RTVi“, LR)
