Rusų dvasininkas ragina skubiai uždrausti spartųjį internetą

Dievo tarnai Rusijoje gali mėgautis geriausiais laikais. Dauguma rusų save įvardija kaip tikinčius ortodoksus – tai didelis pasikeitimas po sovietų laikų. Pastaraisiais metais vyko sparti maldos namų rekonstrukcija. O dar svarbiau, kad tikru ortodoksų globėju tapo šalies lyderis Vladimiras Putinas.

V.Putinas mėgaujasi Ortodoksų bažnyčios lyderių kompanija.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
V.Putinas mėgaujasi Ortodoksų bažnyčios lyderių kompanija.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Nov 30, 2014, 11:10 PM, atnaujinta Jan 20, 2018, 6:47 AM

V.Putinas mėgsta apsupti savo įtakingais žmonėmis ir dažnai į kalbas įtraukia religines temas. Nenuostabu, kad viešuose renginiuose aplink jį dažnai matome besisukančius ortodoksų šventikus. Tiesa, šis bažnyčios ir valstybės flirtas neliko be pasekmių, rašoma slate.com.

Kovos dėl įtakos, globėjiškos V.Putino meilės, finansavimo, o galiausiai konfliktas Ukrainoje gerokai suskaldė tūkstanmečius skaičiuojančią Ortodoksų bažnyčią. Kai 2009 metais bažnyčios vadovu tapo liberalo reputaciją patriarchas Kirilas, atrodė, kad reikalai pasuks kita linkme.

Bandė kritikuoti

Manyta, kad bažnyčia gali netgi tapti oficialios Kremliaus politikos kritike. Iliuzijos išsisklaidė, kai po ketverių metų pertraukos į postą grįžo V.Putinas. Reguliariai pamaldose pačiose pirmose gretose stoviniuojantis Rusijos lyderis pasistengė atkurti tvirtus ir artimus saitus su bažnyčios atstovais.

Kai kurie rusai netgi juokavo, kad V.Putinas pusnuogis laksto ne dėl to, kad demonstruotų savo raumenis, bet kad išryškintų ant kaklo kabantį auksinį kryželį. Be to, jis ne kartą rodė simpatijas carui Nikolajui I, kurio devizas buvo: „Ortodoksija, autokratija, nacionalizmas“.

Vėlyvais 2011 metais ir ankstyvais 2013 metais Maskvą sukrėtė Kremliaus sprendimais nusivylusių gyventojų protestai. Tuo metu bažnyčios atstovai vengė užimti bet kokią poziciją ir laukė, kas nutiks toliau. Patriarchas Kirilas išdrįso pasakyti, kad „valstybė turėtų leisti žmonėms pasisakyti“.

Bažnyčios vadovo tuojau pat laukė atsakas. Kremliaus valdomoje žiniasklaidoje pasirodė staripsniai apie prabangius Kirilo apartamentus Maskvoje ir jo pomėgį auksiniams laikrodžiams. To užteko. Patriarchas suprato žinią ir nuo tol tapo ištikimu valdžios sprendimų gynėju.

Ištikimai gina sprendimus

Numalšinus protestus bažnyčia tapo viena ištikimiausių V.Putino režimo sąjungininkių, aršiai pasisakydavusių apie visur tykančią „gėjų propagandą“ ar kontracepcijos pavojus. V.Putino nuodėmklausys tėvas Tichonas ir fanatiškai religingas oligarchas Konstantinas Malofejevas tapo vienais įtakingiausių žmonių Kremliuje.

Įvykiai Ukrainoje įtraukė ortodoksų bažnyčios šventikus į ypač keblią poziciją. Teoriškai, patriarchas Kirilas yra visų pasaulio ortodoksų vadovas, tačiau Ukraina turi net tris atskiras ortodoksų bažnyčias, kurių viena yra paklusni Maskvai, bet net ir jos atstovai su retomis išimtimis palaikė Kijevo vyriausybę.

Kirilui teko laviruoti tarp paklusnumo Kremliui ir nenoro prarasti savo įtaką Ukrainoje. „Ukraina yra ortodoksų žemė, paveldimumu sujungts us Šventąja Rusia“, - skelbė jis, tuoj pat atsargiai pridurdamas, kad gerbia Ukrainos suverenumą.

Ne paslaptis, kad kai kurie promaskvietiški Ukrainos šventikai rėmė ir remia prorusiškus sukilėlius. Manoma, kad daliai jų tenka vykdyti įsakus būtent iš Kremliaus. „Rusiškojo pasaulio“ koncepcija, kurią taip dažnai Ukrainos konflikto metu naudojo V.Putinas – taip pat skolinys iš religinių sąvokų laiko. Patriarchas Kirilas šią sąvoka naudojo dar 2009 metais savo kalbose.

Tiesa, nors 68 procentai rusų ir laiko save ortodoksais (kai 1989 metais jų buvo tik 17 procentų), tik kas 25 jų kiekvieną savaitę aplanko maldos namus. 35 procentai niekada neina į bažnyčią, o 62 nėra priėmę Komunijos sakramento.

Greitis - blogio simbolis

„Bažnyčia yra tarp patikimiausių institucijų, bet tai tik dėl jos simbolizmo, o ne dėl žmonių noro praktikuoti. Žmonėms nepatiktų, jei ji kištųsi į kasdienius reikalus“, - aiškino Levados sociologinių tyrimų centro vadovas Denisas Volkovas.

Bažnyčios atstovai su tuo nesutinka. Štai Kalugos ir Borovsko metropolitas Klimentijus nori uždrausti spartųjį internetą, teigdamas, kad jis veda rusus į nuodėmės kelią. „Pagrindinė interneto bėda, kad jis greitas, o greitis suteikia laisvę sklisti blogiems dalykams“, - Rusijos televizijai „Russia Today“ dėstė šventikas.

„Kad kurtum blogus dalykus nereikia daug minčių, - pridūrė jis.  - Kad darytum kažką gero, talentingo ir gilaus, net ir naudojant modernias technologijas, reikia laiko, pastangų ir dvasingo nusiteikimo“.

Toks Klimentijaus pareiškimas sulaukė greito Rusijos internautų atsako. Vienas komentatorius rašė: „Norėčiau priminti garbingajam šventikui, kad geri, talentingi ir gilūs dalykai sklinda greitai to paties interneto dėka“.

Dalis rusų, kurie tikėjosi, kad bažnyčia taps kultūriškai atgaivinančia ir vienijančia institucija, jau spėjo nusivilti jos kalbomis ir darbais. Būti ortodoksu šiuo metu yra politinio ir verslo elito mada, tačiau, kai tik bažnyčia taps nenaudingu sąjungininku Kremliui, ši mada baigsis greičiau nei galime įsivaizduoti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.