JAV ilgai gyvenęs, o dabar Švedijoje apsistojęs buvęs Irano šacho Mohammado Rezos Pahlavi, nuversto 1979 metais, patarėjas S.Ahy pažymi, kad pasaulyje kyla nauja jėga – vadinamasis Nacionalistų internacionalas, kovojantis prieš liberalių ir demokratinių idėjų sklaidą.
„Atsimenu, kaip kažkada teko kalbėtis su viena ponia iš Rusijos, artima prezidento Vladimiro Putino patarėja. Ji visai neprieštaravo tokios „kietosios galios“ atstovų koalicijos iškilimui“, – kalbėjo Sh.Ahy.
Tokia sąjunga išties akivaizdi – autokratinė Rusija draugauja su tokiais pat Kinija, Iranu, o Kremliaus pinigai, kaip jau atvirai skelbiama, maitina ES šalių nacionalistų partijas.
„Man ir partijos „Švedijos demokratai“ nariai sakė: „Kodėl ne?“ Jungtinėje Karalystėje vis populiaresnė Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP).
Vis dėlto jie nesupranta, kad nacionalizmas tik privestų prie konfliktų vadinamosiose fronto šalyse. Tad iš esmės dabar turime dviejų pasaulių sistemą. Atviros visuomenės ir uždaros – jos priešų“, – aiškino Sh.Ahy.
Iraniečio teigimu, Lietuva – šio konflikto epicentre: „Laikau jūsų šalį sėkmingos demokratinės valstybės pavyzdžiu, tačiau reikia atsiminti, kad jūs vieninteliai visoje Europoje turite vakarinę sieną su Rusija.“
„Kad pasaulis pasikeitė, parodė nedviprasmiška britų premjero Davido Camerono kalba per NATO viršūnių susitikimą Velse šių metų rugsėjį. Ir, deja, tenka konstatuoti, kad laisvojo pasaulio atstovai pralaimi informacinį karą.
Rusija išleidžia daugybę pinigų informacinėms atakoms, o Vakarai nesugeba efektyviai transliuoti savo žinios apie žodžio laisvę ir demokratiją, nors akivaizdu, kad šios vertybės yra universalios.
Laisvojo pasaulio priešai, atvirkščiai, sėkmingai skleidžia informaciją apie savo tikslus ir savo tarptautinės pusiausvyros viziją“, – dėstė Sh.Ahy.
Kaip kovoti su priešininkais tokiame informaciniame kare? Aktyvistas, nors ir teigiantis, kad vos 15 proc. žmonių pasaulyje gyvena demokratinėje valstybėje, turi tik aptakių idėjų.
„Svarbiausia – sudominti auditoriją, o Vakarų vyriausybės visada dosniai finansuodavo viešąją diplomatiją. Tai reiškia, kad pinigai keliaudavo į ambasadas, kurių darbas uždarose visuomenėse neretai netiksliai suvokiamas“, – sakė iranietis.
Kita vertus, akivaizdu, kad tokioje kovoje labai svarbi žiniasklaida, kuri laisvuose Vakaruose yra nepriklausoma ir valdoma verslininkų, o uždarose Rusijos, Kinijos ar Irano sistemose – valstybės.
Todėl demokratiškam pasauliui, turinčiam sveiko chaotiškumo ir konkurencijos, organizuotai atsakyti į iš valdžios viršūnių Maskvoje ar Pekine organizuojamas informacines kampanijas sunkiai įmanoma.
