Vis dėlto visa Turkija nustebusi žvelgė į visiškai pasikeitusį šalies lyderį, prabangiuose Ak Saray rūmuose Ankaroje sutinkantį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Nebuvo nei ženklo to griežto ir agresyvaus R.T.Erdogano.
Tiesa, ir pats V.Putinas neturėjo to nuobodžiaujančio ir „kieto“ vyruko įvaizdžio, kokį pabrėžtinai demonstruodavo susitikimų su JAV prezidentu B,Obama metu. Ištaigingų Ak Saray rūmų prieangyje abu lyderiai išsišiepę spaudė vienas kitam ranką ir žygiavo kalbėtis apie viską, išskyrus esminius Turkijos ir Rusijos užsienio politiko skirtumus.
Prieš daugiau nei tris metus prasidėjęs pilietinis karas Sirijoje išryškino Rusijos palaikymą diktatoriui Basharui al-Assadui, kuriam R.T.Erdoganas jaučia asmeninę antipatiją, pabrėždamas, jog Sirijos vadovas turi būti išspirtas iš savo posto.
Dar sudetingesnis klausimas – Ukraina. Turkija pasmerkė Krymo aneksiją ir išreiškė gilų susirūpinimą dėl totorių padėties šiame regione. Krymo totorių lyderis ne kartą pabrėžė, kad Rusijos atėjimas sukūrė tokią prastą situaciją, kokios totorių mažuma nematė net sovietų laikais.
„Krymo totorių padėtis dabar baisesnė nei sovietų laikais. Mes dedame dideles viltis į Turkiją“, - laikraščiui „Daily Sabah“ kalbėjo iš Krymo pasitraukęs totorių lyderis Mustafa Qirimoglu.
Dideles viltis su Turkija sieja ir NATO. Naujasis organizacijos vadovas Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad JAV ir ES tikisi, jog Turkija solidariai prisijungs prie Vakarų partnerių sankcijų agresiją Ukrainoje demonstruojančiai Rusijai.
Atsisakė „Pietų srauto“
Nepaisant šių raginimų, susitikimo metu dominavo ekonominės temos. Turkija ir Rusija – stambios prekybos partnerės. Šio susitikimo metu nutarta 33 milijardų dolerių (27 mlrd. eurų) prekybos apimtis padidinti iki 100 mlrd. dolerių (81,5 mlrd. eurų).
Turkijos statybos, mažmeninės prekybos ir gamybos įmonės vis sėkmingiau veržiasi į Rusijos rinką, o kasmet beveik keturi milijonai rusų atostogauja Turkijoje. Be to, Rusija – didžiausia Turkijos dujų tiekėja, kuri tik didins dujų tiekimo apimtis nuo 26,7 mlrd. kubinių metrų iki 30 mlrd.
Tame pačiame susitikime Ankaroje V.Putinas paskelbė ir apie stabdomą „Pietų srauto“ projektą, turėjusį užtikrinti dujų tiekimą Europai, aplenkiant Ukrainą. „Jei Europa nenori, kad projektas būtų tęsiamas, mes ir netęsime“, - rėžė Turkijoje V.Putinas.
„Mes nukreipsime savo energijos resursus į kitus regionus, o Europa nebegaus tokių pačių sąlygų, kokios buvo siūlytos“, - grasino Rusijos prezidentas, tuo pat metu pridurdamas, kad Turkijos vartotojams nuo naujų metų dujų kaina mažės 6 procentais.
Turkija priklausoma nuo Rusijos
Dviejų lyderių, kurie į prezidento postą žengė tuo pačiu keliu, veikdami kaip stiprūs premjerai, susidūrimas baigėsi V.Putino pergale. „Kasimpasos vyras“ turėjo nusileisti ir pripažinti, kad net ir smunkant naftos kainai ir rubliui prarandant savo vertę, Rusijos-Turkijos santykiuose Maskva yra tikrasis bosas.
„Turkija priklausoma nuo Rusijos daugiau nei Rusija nuo Turkijos. Turkai didžiąją dalį savo energijos importuoja iš Rusijos. Todėl, kai Erdoganas priima Vladimirą Putiną savo ištaiginguose rūmuose, jis puikiai žino, kad negali tapti priešu su tuo, kuris išlaiko rūmus šviesius“, - ironizuodamas kalbėjo prancūzų politikos apžvalgininkas Cyrilas Vanier.
Sirijos krizės akivaizdoje, nors R.T.Erdoganas ir priešinasi aktyviems JAV veiksmams, tačiau Rusija neleido jam įgyti įtakos ir iškilti kaip sunitų pasaulio lyderiui, aktyviai remdamas dabartinį Sirijos prezidentą. Ukrainoje Turkijos prezidentas taip pat atrodo bejėgis, palikdamas Krymo totorius Maskvos politikos žaidimų įrankiu.
Šimtmečiai Rusijos baimės
Turkijos prezidentas bandė oponuoti V.Putinui, pareiškusiam, kad B.al-Assadas yra „žmonių prezidentas, kurį birželio mėnesio rinkimuose parėmė 89 procentai Sirijos žmonių, tačiau jo kalbos apie Egipto revoliuciją nebuvo išgirstos.
R.T.Erdoganas dažnai gali suvaidinti tvirtą „Kasimpasos vyrą“, kai bendrauja su regiono partneriais ar NATO šalių vadovais, žvelgiančiais į jį per interesų prizmę, tačiau jo keliai greitai sulinksta, kai dialogas prasideda su galinga Juodosios jūros regiono valstybe.
Vašingtono Artimųjų Rytų instituto bendradarbis Soneras Cagaptay savo rašinyje žurnale „The Atlantic“ pastebėjo, kad Turkija bijo Rusijos labiau nei bet kurios kitos valstybės. Jis suskaičiavo, kad nuo 1568 metų turkai ir rusai kovėsi 17 didelių karų ir visuos juos inicijavo ir laimėjo Rusija.
„Šiuose pralimėjimuose Turkija prarasdavo dideles teritorijos dalis (taip prarado ir Krymą) ir įtaką regionui, o Rusija sutelkdavo didžiausią galią“, - rašė S.Cagaptay.
Pastaruoju metu Turkija nemažai iškovojo dėl sankcijų Kremliui, pasiūlydama savo rinkos dalį, tačiau tokiu ėjimu R.T.Erdoganas tik dar labiau suskaldė savo šalį, tempdamas ją ir į naudingą karinį bendradarbiavimą su NATO ir į paramą sankcijomis baudžiamai Rusijai.
Parengė Paulius Gritėnas
