„Pranešimas apie CŽV kankinimus nustebino ne tuo, kad jie buvo vykdomi, o pareigūnų nebaudžiamumu“, – rašo Rusijos informacijos agentūros „Novosti“ apžvalgininkė Marija Tabak.
Ji pabrėžia, jog už įvykdytus nusikaltimus beveik 10 metų niekas taip ir nesulaukė bausmės. M.Tabak ragina tarptautines žmogaus teisių gynėjų organizacijas viešai pareikalauti teisti nusikaltusius JAV valdžios ir CŽV pareigūnus.
CŽV – modernus gestapas
Daugelis Rusijos žiniasklaidos priemonių cituoja JAV dienraštį „The Washington Post“, kuris skelbia, kad CŽV neteisėtiems veiksmams išleido daugiau nei 300 milijonų dolerių, neskaitant išlaidų personalui.
„Gestapo metodai“, – tokia antrašte pateikiama buvusio CŽV analitiko Raymondo McGoverno nuomonė.
Pasak amerikiečio, kankinimų metodai, kuriuos naudojo JAV tardytojai, panašūs į tuos, kuriuos taikė Trečiojo reicho slaptoji valstybės policija – gestapas.
Tendencija akivaizdi – daugelis žiniasklaidos priemonių skelbia „šlykščias kankinimų CŽV kalėjimuose smulkmenas“, pasakoja apie „žiaurus CŽV kankinimus“ ir stebisi, kad „CŽV mėgina pateisinti kalinių kankinimus“.
Netyli ir valdžia, radusi progą sukritikuoti JAV. Dažniausiai cituojamas Konstantinas Dolgovas, Rusijos užsienio reikalų ministerijoje atsakingas už žmogaus teises, demokratiją ir konstitucinę teisę.
K.Dolgovas pareiškė, jog Senato duomenys patvirtina, kad CŽV kalėjimuose sistemingai naudojami kankinimai ir taip pažeidžiami tarptautiniai Amerikos įsipareigojimai.
„Tai seniai visiems žinoma“, – aiškina ombudsmenas ir priduria, kad informacijos paviešinimas dar labiau suteršė ir taip prastą JAV reputaciją žmogaus teisių srityje.
Be abejo, prabilo ir politinį prieglobstį Rusijoje gavęs, Maskvoje patogiai gyvenantis JAV paslapčių viešintojas Edwardas Snowdenas.
„Tokie dalykai griauna JAV autoritetą, jei kaltininkų neteisime ir nepatrauksime jų atsakomybėn, negalėsime judėti į priekį kaip visuomenė“, – aiškina buvęs JAV nacionalinės saugumo agentūros kontraktininkas.
Kankintojų Rusijoje nebaudžia
Tuo pat metu „Amerikos balso“ Rusijos tarnyba, apklaususi įvairių šalių žmogaus teisių gynėjus, daro išvadą, kad dabar Rusijoje panašaus pranešimo apie kankinimus paviešinimas nebūtų įmanomas.
Judėjimo „Už žmogaus teises“ vykdomasis direktorius, knygos „Rusiškasis gulagas“ autorius Levas Ponomoriovas mano, jog JAV Senato tyrimo ataskaita buvo paskelbta būtent dėl to, kad Amerikoje egzistuoja tikras parlamentas, atsiskaitantis savo rinkėjams.
„Tik stiprios demokratinės šalys, tos, kuriose išugdyta pilietinė visuomenė, gali laiku supančioti jėgos struktūras ir specialiąsias tarnybas. Džiaugiuosi dėl Amerikos visuomenės, kuri pasirodė sugebanti tai padaryti“, – sako L.Ponomoriovas.
Žmogaus teisių gynėjai Maskvoje taip pat pabrėžia, kad Rusijoje irgi būtų ką parašyti pranešime apie kankinimus.
Esą viskas atitinka seną rusų patarlę „Svetimoje akyje mato krislą, o savoje ir rąsto nepamato“.
„Kankinimai pas mus yra dažna policijos praktika, tokiu būdu išgaunami parodymai.
Tai reiškia, kad vykdant kankinimus žmonės priverčiami prisiimti kaltę, duoti parodymus apie kitus asmenis“, – tvirtina Rusijos „Komiteto prieš kankinimus“ pirmininkas Igoris Kaliapinas.
Be to, jo turimais duomenimis, laisvės atėmimo vietose nuolatos mušami nuteistieji. O šie faktai Rusijoje seniai nieko nebestebina.
„Pas mus apskritai visi tai žino. Bet šiuo atveju nėra normalios reakcijos nei iš visuomenės, nei iš valstybės. Galiausiai kankinimus vykdę asmenys lieka nenubausti“, – aiškina J.Kaliapinas.
V.Putinas baiminasi sąmokslo
„Žmogžudystės ir kankinimai federalinės bausmių vykdymo tarnybos sistemoje – kone kasdienė praktika. Bet mums vis tiek nepavyksta iki galo ištirti nusikaltimų ir nubausti kaltųjų“, – teigia L.Ponomoriovas.
Jo vertinimu, tik viena iš dešimties žmogžudysčių, įvykdytų kalinimo vietose, tampa baudžiamojo tyrimo objektu.
„Deja, kankinimai tapo liūdna dabartinio gyvenimo Rusijos Federacijoje realybe“, – mano ir organizacijos „Amnesty International“ Rusijos padalinio vadovas Sergejus Nikitinas.
Strasbūre kiekvienais metais nagrinėjama dešimtys teisminių ieškinių dėl kankinimų, pateiktų prieš Rusiją, bet sistema nesikeičia.
„V.Putinui šios jėgos struktūrų gaujos egzistavimas naudingas. Ji yra galingiausias jo valdymo svertas. Reikalas tas, kad V.Putinas – toks pat gulago įkaitas kaip ir beveik visa šalis.
Mūsų prezidentas įsitikinęs, kad kitaip valdyti negalima. Priešingu atveju bus surengtas sąmokslas ir jis bus nušluotas“, – svarsto žinoma žurnalistė ir žmogaus teisių gynėja Olga Romanova.
