Trys teroro dienos – išpuolis „Charlie Hebdo“ redakcijoje, susišaudymai Paryžiaus gatvėse, įkaitų drama košerinio maisto parduotuvėje – neabejotinai supurtė Prancūziją. Užtikrinti didesnio saugumo į postus visoje šalyje siunčiama 10 tūkst. pareigūnų – tūkstančiai jų saugos žydų mokyklas.
Bet net jeigu žmonės išsigandę, sekmadienio demonstracija Paryžiaus Respublikos aikštėje pasauliui parodė, kad milijonai prancūzų pasirengę žengti į gatves dėl nacionalinių vertybių.
Prancūzai mėgsta rėkdami ginčytis – ir dėl laisvos vietos automobilių stovėjimo aikštelėje, ir dėl tokios idėjos kaip spaudos laisvė.
Bet tą popietę šauksmas buvo užgniaužtas nebyliuose plakatuose, kurie bylojo: „Aš esu Charlie“ („Je suis Charlie“).
Žmonės sveikino policiją
Istorinėje demonstracijoje Paryžiuje dalyvavo net iki 1,5 mln. žmonių. Miestas gedėjo emocingai – didžiulėje minioje mirgėjo plakatai su užrašais „Esu prancūzas ir nebijau“, „Juokis, o ne kariauk“, „Lietis turėtų rašalas, o ne kraujas“.
Buvo ir tokių, kurie rankose laikė prieštaringiausiai vertinamus „Charlie Hebdo“ viršelius su musulmonų pranašo Mahometo piešiniais. Būtent už tokias karikatūras esą keršijo šio savaitraščio darbuotojus išskerdę fanatikai.
Eitynių priekyje žengė išpuolių aukų artimieji ir daugiau nei 40 pasaulio lyderių.
Daug kas nesulaikė ašarų, kai „Charlie Hebdo“ skiltininkas Patrickas Pelloux kūkčiodamas puolė į glėbį Prancūzijos prezidentui François Hollande’ui.
„Šiandien Paryžius yra pasaulio sostinė. Pakils visa šalis“, – dar prieš demonstraciją skelbė F.Hollande’as.
Į miestą suplūdę žurnalistai savo nuostabą dėl eitynių dydžio liejo eilutėmis.
AP korespondentė Elaine Ganley, Paryžiuje dirbanti daugiau negu 30 metų, teigė dar niekada nemačiusi „tokios milžiniškos taikios minios“.
„Jokių ašarinių dujų, jokių piktų reikalavimų ar susirėmimų, ir visa tai dėl demokratijos, žodžio laisvės.
Tai vertybės, kurias tie fanatikai siekė užgniaužti ir vėl panardinti Prancūziją, pasauliui dovanojusią Šviečiamąjį amžių, į tamsą“, – rašė E.Ganley.
Reputaciją atgavo net Prancūzijoje dažnai keiksnojami policininkai. Per atakas trys jų buvo nušauti, o visuomenė, išsigandusi dėl didesnės teroro grėsmės, vis labiau vertina pareigūnų darbą. Sekmadienį žmonės ilgai plojo policijai.
„Pasaulis šiandien pasikeitęs, – pareiškė 70-metis Michelis Thebault, 1968-aisiais per riaušes Paryžiuje su kitais studentais skandavęs šūkius, kuriais Prancūzijos policininkai buvo lyginami su SS daliniais. – Šiandien mes džiaugiamės policijos darbu.“
Solidarumo viltis
Sekmadienį Paryžiuje žygiavo visi tie, kurie smerkia terorizmą ir gerbia svarbiausias demokratines vertybes. Pusių nesirinko niekas – kartu žygiavo kairieji ir dešinieji, krikščionys ir musulmonai, baltieji ir juodaodžiai.
Eitynės net atrodė tarsi mišios po atviru dangumi, nors daugelis prancūzų į bažnyčią nebevaikšto. Tiesą sakant, šiandien sunku pavadinti pasaulietišką Prancūziją katalikiška valstybe.
„Pirmą kartą po labai ilgo laiko matyti, kad prasideda permainos, ypač tarp jaunimo, – svarstė demonstracijoje dalyvavęs vienos žydų vidurinės mokyklos Paryžiuje istorijos mokytojas Yoramas Frydanas. – Kasdienį individualizmą staiga pakeitė solidarumas, staiga sužibo viltis.“
Kartu su kitų šalių atstovais eitynėse dalyvavo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jį pasiuntė prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius.
„Suprantama, emocinis pakilimas per šias eitynes buvo išskirtinis. Viskas buvo labai natūralu, nedirbtina. Tiesa, tai yra emocija – kovai su terorizmu visame pasaulyje reikės vienybės ir kovoti reikia jau šiandien“, – „Lietuvos rytui“ vakar teigė L.Linkevičius.
Simboliška, kad į Paryžių sekmadienį atvyko ir vienoje gretoje žygiavo Izraelio prezidentas Benjaminas Netanyahu ir palestiniečių vadovas Mahmoudas Abbasas.
JAV lyderiai nerado laiko
Tiesa, aukščiausių JAV lyderių nebuvo matyti, nors nei prezidentas Barackas Obama, nei viceprezidentas Joe Bidenas nebuvo suplanavę dalyvauti jokiuose viešuose renginiuose. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry savaitgalį viešėjo Indijoje.
„Kodėl Paryžiuje nėra nė vieno JAV vadovo? Juk ar ne tam Dievas sukūrė viceprezidentus?“ – „Twitter“ stebėjosi įtakingas CNN žurnalistas Fareedas Zakaria.
Spjūvis žodžio laisvei
Užtat per eitynes minioje šmėžavo tokių nepriklausomą žiniasklaidą negailestingai spaudžiančių valstybių kaip Rusija, Turkija, Egiptas, Alžyras ir Jungtiniai Arabų Emyratai atstovai.
Organizacija „Reporteriai be sienų“ pasmerkė faktą, kad šių šalių, kurių nė viena pagal pasaulinį spaudos laisvės indeksą neužima aukštesnės nei 118 vietos, pasiuntiniai pasirodė Paryžiuje.
„Galėtume pagerbti „Charlie Hebdo“ nepamiršdami kitų pasaulio Charlie, – pažymėjo organizacijos generalinis sekretorius Christophe’as Deloire. – Atstovai šalių, kurios tildo žurnalistus, pasinaudojo renginiu, kad pagerintų savo valstybės įvaizdį.
Neturėtume leisti šiems grobuonims spjaudyti ant aukų iš „Charlie Hebdo“ kapų.“
Tinklalapis „Algerie-Focus“ išsityčiojo iš Alžyro, kuris į Paryžių atsiuntė užsienio reikalų ministrą Ramtane Lamamrą: „Alžyras draudžia viešas eitynes ir protestus, bet šalies ministrai turi teisę žingsniuoti gatve... Paryžiuje!“
Apžvalgininkams užkliuvo ir Vengrijos premjero Viktoro Orbano pareiškimas.
Vos atvykęs į Prancūziją jis pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų užverti sienas migrantams, turintiems „kitokius kultūrinius bruožus“.
„Imigracija dėl ekonominių priežasčių Europai nėra niekuo naudinga, nes lemia tik problemas ir pavojų Europos tautoms. Kol aš būsiu premjeras, imigrantai į Vengriją nevažiuos. Noriu, kad Vengrija liktų Vengrija“, – aiškino V.Orbanas.
R.Kadyrovas pažėrė grasinimų
Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo dalyvavimas demonstracijoje ypač stebina – Maskva su nepriklausomais žurnalistais dažniausiai ilgai nesiterlioja.
Vien pernai Rusijoje, daugiausia Sibire, buvo įkalinta keliolika žiniasklaidos atstovų. Šalyje veikia vos viena nepriklausoma televizija „Dožd“, kuri dabar priversta transliuoti tiesiog iš buto.
O ir valstybinės Rusijos žiniasklaidos komentarai apie įvykius Prancūzijoje tiesiog pribloškia. Antai ryšių su saugumo tarnybomis beveik neslepiantis kanalas „LifeNews“ parodė interviu su „ekspertu“, kuris pareiškė, kad išpuolius suplanavo amerikiečiai.
„Noriu pabrėžti, jog kelerius pastaruosius metus islamo terorizmą kontroliuoja JAV. Esu įsitikinęs, kad islamistus, kurie įvykdė išpuolius, kontroliavo amerikiečiai“, – teigė mįslingasis specialistas Aleksejus Martynovas.
Savo ruožtu Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas paskelbė Michailą Chodorkovskį asmeniniu priešu ir pakvietė Šveicarijos, kur šiuo metu gyvena buvęs oligarchas, žmones susidoroti su „šiuo buvusiu kaliniu žiauriu būdu“.
Priežastis – M.Chodorkovskio kreipimasis į Rusijos žiniasklaidos priemones su raginimu išspausdinti „Charlie Hebdo“ karikatūras, kuriose vaizduojamas pranašas Mahometas.
Spaudos laisvę jau remia tie, kurie ją gniaužė
Po kruvino išpuolio „Charlie Hebdo“ redakcijoje Lietuvos politikai rinkosi prie Prancūzijos ambasados laikydami plakatus su užrašais „Je suis Charlie“ („Aš esu Charlie“) ir taip išreikšdami paramą spaudos laisvei.
Tačiau tai neatrodo kaip nuoseklus žingsnis, vertinant 2009 metais dešiniųjų prastumtus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimus. Būtent konservatorių ir liberalų atstovai Seime pasirašė Andriaus Kubiliaus (nuotr.) Vyriausybės parengtas pataisas, skaudžiai smogusias Lietuvos žiniasklaidai.
2009 metais Seimas panaikino PVM lengvatas laikraščiams ir žurnalams – jiems pradėtas taikyti standartinis PVM tarifas. Lietuva tada tapo viena iš vos trijų ES valstybių (kartu su Bulgarija ir Slovakija), kurios netaikė jokios PVM lengvatos periodinei spaudai.
Tiesa, 2012-aisiais Seimas priėmė dar vienas PVM įstatymo pataisas, kuriomis buvo numatyta bazinį PVM tarifą spaudai pakeisti į lengvatinį tarifą – 9 proc. Toks PVM tarifas pradėtas taikyti laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija.
Tačiau PVM įstatymas taip pat numatė, kad iš neetišku paskelbto leidinio atimama teisė naudotis spaudai taikoma 9 proc. PVM lengvata ir taikomas 21 proc. tarifas, taip pat neleidžiama dalyvauti viešuosiuose konkursuose ir pretenduoti į Spaudos, radijo ir televizijos fondo paramą.
