„Čia vyksta tikras karas“, - dienraščiui „The New York Times“ sakė meno dirbiniais prekiaujanti paryžietė Jacqueline Cohen. „Po to, kas nutiko, mes jausimės saugiau Tel Avivo centre nei Paryžiuje“, - sakė ji. Taip manančių žydų kilmės prancūzų vis daugiau.
2013 metais 12 tūkstančių europiečių persikėlė gyventi į Izraelį, daugiau nei 3 tūkstančiai iš jų – Prancūzijos žydai. 2014 metų skaičiai dar įspūdingesni. Vien per pirmus devynis mėnesius į Izraelį atsikėlė 5 tūkstančiai buvusių Prancūzijos gyventojų.
Kviečia grįžti į namus
Izraelio politiniai lyderiai sekmadienį patvirtino, kad jie laukia iš Prancūzijos atvykstančių žydų, kurie baiminasi dėl savo saugumo islamistų atakų fone. „Aš noriu pasakyti visiems Prancūzijos ir Europos žydams – Izraelis yra jūsų namai“, - dėstė ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.
Izraelio lyderis netgi pareiškė, jog bus suburtas komitetas, kuris padės nuo antisemitizmo Europoje nukentėjusiems žydams. Akivaizdu, kad Prancūzija nebuvo patenkinta tokiu B.Netanyahu demaršu. Dar labiau prancūzus suglumino aukų artimųjų prašymas kuo skubiau atiduoti kūnus, mat jie nori palaidoti juos Izraelyje.
„Žydai yra žudomi todėl, kad yra žydai. Intelektualai yra žudomi, nes yra intelektualai. Europiečiai ima suprasti, kad negali būti jokių kompromisų, kai kalba eina apie terorą, rasizmą ir antisemitizmą“, - kalbėjo buvęs B.Netanyahu kabineto finansų ministras Yairas Lapidas. „Europos žydai turėtų suprasti, kad yra tik viena saugi vieta žydams ir tai yra Izraelis“, - pridūrė jis.
„Jei 100 tūkstančių ispanų kilmės prancūzų paliks mūsų valstybę, aš negalėsiu teigti, kad Prancūzija nebėra Prancūzija. Bet jei 100 tūkstančių žydų paliks valstybę, Prancūzija nebebus Prancūzija. Prancūzijos valstybei tai būtų didi nelaimė“, - kalbėjo šios šalies ministras pirmininkas Manuelis Vallsas.
Pabodo nuolatinės atakos
„Izraelyje yra „Geležinis kupolas“, kuris mus apgins“, - kalbėjo paryžietė J.Cohen, turėdama omenyje antiraketinę gynybos sistemą. „Čia mes jaučiamės pažeidžiami ir atviri puolimai. Žmonės bijo leisti vaikus į vaikų darželį“, - skundėsi ji.
Europos žydų kongreso generalinis sekretorius Serge'as Cwajgenbaumas teigė, kad išpuolis košerinio maisto prekybos centre buvo galutinis taškas, vainikavęs vasarą vykusius išpuolius prieš sinagogas, žydų parduotuves ir visą antisemitizmo bangą, užliejusią Europą pastaruoju metu.
„Tvyro neįsivaizduojamas nerimas, pyktis ir nusivylimas – jausmas, kad žydų bendruomenė Prancūzijoje yra nuolatinės grėsmės akivaizdoje. Akivaizdu, kad šalyje vyksta nepaskelbtas islamo radikalų karas prieš žydų bendruomenę, o valstybės teisinė sistema ir saugumo aparatas nesugeba užkirsti kelio atakoms“, - kalbėjo S.Cwajgenbaumas.
Prancūzijos politiniai lyderiai sukruto ir bando susigrąžinti žydų bendruomenės pasitikėjimą – tiek ministras pirmininkas M.Vallsas, tiek prezidentas Francois Hollande'as aiškiai įvardino išpuolius kaip antisemitizmo apraišką. Prancūzijos prezidentas kartu su B.Netanyahu apsilankė sinagogoje vykusiame aukų pagerbime. Daugelis visgi sutinka, kad simboliniai žingsniai vargu ar padės nuraminti išpuolių suerzintus Prancūzijos piliečius.
Tvyro nuolatinė grėsmė
Tai, kad tiek Prancūzijos, tiek kitų Europos šalių žydai, paveikti nuolatinių išpuolių, nebesijaučia saugūs patvirtina ir istorinėse Paryžiaus eitynėse dalyvavęs Seimo narys, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Emanuelis Zingeris.
„Baisu tai sakyti, bet Prancūzijos žydai jaučiasi kaip prieš Antrąjį pasaulinį karą“, - pasakojo E.Zingeris. „Savijauta labai prasta. Matome, kad smarkiai padidėjo emigracija į Izraelį. Deja, bet net virš 90 procentų teroro išpuolių prieš žydų mokyklas, sinagogas įvykdo tie patys Prancūzijos musulmonai.
Nuosaikiąją jų dalį matėme eitynėse, jų parama labai svarbi, tačiau problema egzistuoja ir apie ją reikia kalbėti garsiai. Tokie patys procesai vyksta ir kitose Europos valstybėse … Sunku tai ištarti, bet virš Europos žydų vėl pakibo žudynių grėsmė. Tai labai baisi tendencija“, - tvirtino E.Zingeris.
