L.Ševcova kartu su politologu Andrejumi Piontkovskiu ir žurnalistu Vladimiru Kara-Murza ketvirtadienį Vilniuje dalyvavo diskusijoje apie laisvę ir tapatybę šiandieninėje Rytų bei Vidurio Europoje.
Analitikės teigimu, Rusijos prezidentas V.Putinas per dvejus praėjusius metus pakeitė Rusijos mąstymą ir strateginius tikslus. Esą iki 2014 metų Rusija gyveno apsimesdama, kad seka Vakarų pavyzdžiu ir tampa civilizuota Europos dalimi.
„Tačiau šiuo metu V.Putinas bando įtikinti tiek savo šalies žmones, tiek visą pasaulį, kad jo valdoma valstybė yra atskira pasaulio dalis, kurios niekas negali pakeisti.
Jis užbaigė du sunkius modernios Rusijos dešimtmečius ir atvertė naują puslapį, kuriame pradėjo rašyti naują skyrių. Ir visas pasaulis šiuo metu neturi jokio supratimo, koks tas skyrius bus ir kas gali atsitikti per ateinančius kelerius metus”, - aiškino L.Ševcova.
Garsi politologė ir sociologė įsitikinusi, kad V.Putinas Rusijos geopolitinę strategiją pradėjo keisti dar 2013-aisiais. Jos esmė – prielaida, kad Rusija yra atskira ir unikali civilizacija.
„Aš sutikčiau su Rusijos prezidentu. Rusija iš tiesų yra unikali pasaulio valstybė. Tačiau aš tikrai nesutinku su V.Putino pozicija, kad Rusijos negalima pakeisti. Jis tiki, kad Rusijos visuomenė yra tvarkos ir vieno žmogaus valdžios vergė. Manau, kad jis nėra teisus“, – sakė politologė.
Anot L.Ševcovos, dar viena itin svarbi V.Putino idėja – iš naujo paversti Rusiją buvusios posovietinės erdvės centru. Bandymų lauku jis pasirinko Ukrainą.
„Ukraina Rusijai yra bandymų laukas. Kartu tai yra išbandymas jai ir kitoms buvusioms Sovietų Sąjungos valstybėms, kurios kraustosi į Vakarų civilizacinį lauką. Tačiau tai yra ir išbandymas patiems Vakarams ir Europai”, – įspėjo L.Ševcova.
Jos manymu, krizė V.Putino Rusijai yra neišvengiama: „Rusijos režimas ir strateginė kryptis nėra tvari. Ilguoju periodu tai tikrai, o galbūt net ir trumpuoju laikotarpiu. Revoliucijos įvyksta netikėtai ir valstybės taip pat žlunga netikėtai”, – teigė politologė.
Kartu diskusijoje dalyvavęs Rusijos politikos ekspertas Andrejus Piontovskis tvirtino, kad Rusijos, kaip civilizacijos, pagrindas iš esmės yra dvi skirtingos Rusijos, kurios dažnai sunkiai dera tarpusavyje.
„Tais pačiais 1215 metais pasaulyje buvo paskelbti du skirtingi dokumentai - Didžioji laisvių chartija ir Čingischano įstatymas buvusioje Mongolų-totorių imperijoje.
Nuo tada yra dvi Rusijos: viena buvo užkariauta Čingischano, o kita priklausė Kijevo Rusiai ir vėliau Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Čingischano Rusijos filosofija tęsiasi nuo tų laikų iki carinės, po to komunistinės ir dabar – V. Putino Rusijos”, - apie rusų įpratimą būti valdomiems tvirtos rankos ir nematyti demokratijos kalbėjo A.Piontkovskis.
Kad tokią pasaulėžiūrą išsaugotų, V.Putinas, anot A.Piontkovskio, dažnai griebiasi prieškarinės nacių diktatoriaus Adolfo Hitlerio retorikos.
„Vienas jo devizų – rusai yra padalinta tauta ir mes turime ją suvienyti. Tai primena A.Hitlerio kalbą Sudetuose”, – prisiminė politologas.
Vis dėlto L.Ševcova įsitikinusi: V.Putino režimui greitai gali ateiti galas.
– Nekalbėkime apie tai, kas į Rusijos politikos viršūnę gali ateiti vietoje V.Putino . Ar apskritai yra tikimybė, kad V.Putinas pats po kelerių metų pasitrauks iš politikos viršūnės? – portalas lrytas.lt paklausė L.Ševcovos.
– Egzistuoja labai rimta tokio sprendimo tikimybė. V.Putino režimo bazė, kaip matome, tampa vis siauresnė, jis pats šiuo metu yra gerokai sutrikęs, jam sunku kontroliuoti situaciją. Todėl jo pasitraukimas – savanoriškas ar perversmo keliu – yra labai tikėtinas.
Vis dėlto šiandien jis taiko visas priemones, kad sustiprintų savo valdžią, o tai jo pasitraukimą verčia labai sudėtingu. Kalbu apie savanorišką pasitraukimą. Tačiau perversmas Rusijoje turi perspektyvų ir mes apie tai dažnai galvojame.
– Buvęs V.Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas sako, jog neseni tragiški įvykiai Prancūzijoje ir islamistų atakos yra naudingos V.Putinui. Ar galima teigti, jog Vakarai po šių įvykių vėl atkreips dėmesį į kitą priešą ir bent iš dalies nebekreips dėmesio į Rusiją?
– Tai tiesa. Jei Vakarai pakartos 2001 metų scenarijų, kai susivienijo kovoje su terorizmu, tos pačios Rusijos opozicija gali suformuoti savotišką antiteroristinį frontą – tai nukreips dėmesį nuo Rusijos ir Ukrainos problemų. Tai – galimas variantas. Vis dėlto manau, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel to neleis.
– Pati V.Putino Rusija ne kartą yra nukentėjusi nuo islamistų išpuolių – galima prisiminti vien čečėnų teroristus. Ar gali pats V.Putinas teigiamai vertinti tokias atakas?
– Žinote, jis pats perša idėją apie antiteroristinio fronto sudarymą, kad nukreiptų dėmesį nuo situacijos Ukrainoje. Tai jam tikrai būtų į naudą. Tačiau Vakarai, manau, nėra tam pasiruošę.
