Šalis dabar tarsi stovi kryžkelėje. Viena vertus, viliamasi, kad 17 žmonių gyvybę nusinešę teroro išpuoliai Prancūziją, prieš juos nepalūžusią, ateityje tik sustiprins. Juk į Prancūzijos miestų gatves, nešini plakatais „Je suis Charlie“, išėjo daugiau nei 3 mln. žmonių. O prie svarbiausių objektų ir dabar pamatysi ginkluotus prancūzų karius. Bet negalima atmesti ir atvirkštinio scenarijaus – visuomenės susiskaldymo, supriešinimo bei kraštutinių pažiūrų sustiprėjimo.
Mat, nepaisant raminamų žodžių laikytis vieningai, šnairuojančių į imigrantus iš musulmoniškų šalių jau netrūksta.
Juo labiau kad ir šią savaitę ne tik prancūzai, bet ir kaimyninių šalių gyventojai buvo tarsi ant adatų – skelbta apie Europoje besislapstančių dešimčių teroristų medžioklę.
Tvyro akivaizdus nerimas
Prancūziją staiga apėmusi milžiniška įtampa po truputį slūgsta, bet nerimas šalyje tvyro ir ypač juntamas žydų bei musulmonų bendruomenėse.
Pirmieji po išpuolio košerinio maisto parduotuvėje jaučiasi nesaugiai, baiminasi naujų prieš žydus nukreiptų teroro aktų.
Dalis Prancūzijos žydų rimtai svarsto galimybę iš Prancūzijos emigruoti į Izraelį.
„Prancūzija žydams tapo nesaugi“, – šią frazę pastarosiomis dienomis buvo galima išgirsti ne kartą.
Juolab kad dar gyva kita žaizda – teroristo islamo radikalo įvykdytos žudynės žydų mokykloje Tulūzos mieste 2012 metų kovą. Jis šaltakraujiškai nužudė 7 asmenis, iš jų tris vaikus.
Nesaugiai ir nejaukiai jaučiasi ir musulmonai.
Jie baiminasi ilgam tapti atpirkimo ožiais, nors absoliuti dauguma prancūzų musulmonų neturi nieko bendra su mirtį sėjančiais, iki beprotybės suradikalėjusiais islamistais.
Prancūzijoje pastarosiomis dienomis padaugėjo prieš musulmonus nukreiptų akcijų – nuo žodinių grasinimų ar įžeidimų iki mečečių išniekinimo kiaulės galva, užgauliais užrašais ir piešiniais bei svastikos ženklais.
„Musulmonai yra pirmoji fanatizmo, radikalizmo ir nepakantumo auka“, – pareiškė į tragiškus įvykius adekvačiai sureagavęs ir ant populiarumo bangos staiga užkilęs Prancūzijos prezidentas François Hollande’as.
Siautėjo ir anksčiau
Prancūzijos valdžia, žinoma, nesnaudžia.
Siekiant atremti naujų galimų išpuolių grėsmę, miestuose ir ypač jautriausiose vietose – prie mokyklų, sinagogų, mečečių – mestos įspūdingos apsaugos pajėgos. Policininkai su automatais, Prancūzijos svetimšalių legiono kariai gatvėse – tai jau ne tik Paryžiaus, bet ir kitų miestų kasdienybė.
Pastarąjį sykį tokius vaizdus prancūzai matė praėjusio amžiaus 6-ąjį ir 7-ąjį dešimtmečiais, kai tuomet nepriklausomybės siekę Alžyro nacionalistai surengė sprogdinimų kampaniją ir pareigūnų žudynes Paryžiuje.
Saugumo priemonės buvo stiprinamos ir vėlesniais dešimtmečiais, kai Prancūzijoje ir ne tiktai siautėjo kairuolis teroristas Ilichas Ramirezas Sanchezas, pravarde Karlosas Šakalas.
Tačiau dabar, moderniaisiais laikais, nepaisant kažkur toli Irake ir Sirijoje vykstančių konfliktų bei žvalgybininkų perspėjimų, regis, nedaugelis tikėjosi, kad Paryžiuje vidury dienos gali kilti susišaudymai, kad taikiniu gali tapti paprasti parduotuvės klientai.
Visus ypač sukrėtė vaizdas, kai teroristai nužudė pareigūną. Jei ir jie jau nesaugūs, kas tuomet gali jaustis saugus?
Todėl diskusijos, ko reikia imtis, norint apsisaugoti nuo teroristų, svarbios jau ne tik siauros specializacijos ekspertams, bet ir visuomenei.
Išskirtinės saugumo priemonės
Trečiadienį Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas, kalbėdamas šalies parlamente Nacionalinėje Asamblėjoje, pasiūlė pirminį efektyvesnių saugumo ir kovos su terorizmu priemonių paketą.
„Į išskirtinę situaciją privalu reaguoti išskirtinėmis, bet jokiu būdu ne išimtinėmis priemonėmis“, – sakė vyriausybės vadovas deputatams, kurie jo kalbą stovėdami palydėjo ovacijomis.
Kitaip tariant, Prancūzija žada imtis griežtų saugumo priemonių, bet jokiu būdu dėl jų nepamins pilietinių laisvių. Tai savo teises nuo Didžiosios revoliucijos garbinantiems prancūzams labai svarbu.
Kaip vaizdžiai reziumavo vienas iš dešiniųjų politikų: „Gvantanamo kalėjimų ar ko nors panašaus Prancūzijoje nebus.“
M.Vallsas siūlo sudaryti naują teroristų duomenų bazę, kurioje būtų registruojami ir sekami prie teroristinių grupuočių prisidėję asmenys. Panaši bazė, leidžianti imtis prevencinių priemonių, šalyje 2005 m. buvo sukurta seksualiniams nusikaltėliams.
Taip pat bus siekiama geriau identifikuoti būsimus jaunuosius džihadistus. Į jų gretas patenka ir nepilnamečiai nusikaltėliai, kurių dalis vėliau pasuka radikalaus islamo šunkeliais.
Svarstoma, kaip būtų galima geriau apmokyti šį jaunimą prižiūrinčias tarnybas, kad jos galėtų geriau suprasti radikalizacijos procesą ir užbėgti jam už akių.
Trečiadienį prezidentas F.Hollande’as taip pat pažadėjo, kad numatytas karinių pajėgų mažinimas bus persvarstytas.
Prancūzija buvo numačiusi nuo 2014 iki 2019 m. armijoje panaikinti 33 675 postus.
Beje, šaltinių duomenimis, prieš tai buvo pasiūlytas dar radikalesnis karinių pajėgų apkarpymas, tačiau prezidentui įtakingi kariškiai pagrasino masiškai ir viešai nusiplėšti antpečius ir atsistatydinti.
M.Vallso žodžiais tariant, kaip galima skubesnės reformos laukia ir žvalgybos tarnybų.
Joms buvo priekaištaujama, kad nesugebėjo efektyviai susekti tarnyboms jau žinomų teroristų ir jų veiksmams užkirsti kelio.
Kita vertus, pripažįstama, kad dabartiniai šalies įstatymai yra netobuli ir žvalgybai gana stipriai supančioję rankas. Pavyzdžiui, tarnybos galėjo slapta klausytis teroristų pokalbių telefonu, bet klausytis jų žmonų dabartinis įstatymas neleidžia.
Per artimiausią savaitę Vidaus reikalų ministerija šalies premjerui taip pat turi parengti pasiūlymus, kaip sustiprinti interneto erdvės ir ypač socialinių tinklų stebėseną.
Jais teroristai vis intensyviau naudojasi verbuodami ir plaudami smegenis jaunimui, ryšiams užmegzti, išpuoliams rengti.
Radikalų užkratas kalėjimuose
Galiausiai premjeras pasiūlė kalinius, kurie yra susiję su radikaliuoju islamu, kalėjimuose sugrupuoti. Šiuo metu jie išbarstyti po įvairias kalinimo įstaigas ir veikia kaip užkratas kitiems. Kita vertus, radikalus sugrupavus, būtų palengvinti ryšiai tarp įvairių jų grupuočių.
Kalėjimų administracija baiminasi, kad, sutelkus radikalus į vieną įstaigą, jų priežiūra keltų daugybę iššūkių. Radikalieji islamistai, be kita ko, tapo sunkiau identifikuojami.
Kalėjimuose jie nebesiaugina barzdų, stengiasi laikytis ramiai, nekonfliktuoti su prižiūrėtojais ir kitaip neišsiskirti ir neskleisti savo nuodingų idėjų atvirai ir viešai.
Europarlamentą ragino negaišti
Prancūzija, kad ir kaip norėtų, viena kovoje su teroristais anaiptol gali ne viską.
Apžvalgininkai ir kai kurie politikai netruko pastebėti, kad JAV po teroristų išpuolių priimta sustiprinto saugumo priemonė – Patriotinis aktas – Prancūzijoje būtų ne tik nepageidautina dėl pilietinių laisvių apribojimo, bet ir neįmanoma.
Jau vien todėl, kad sienų kontrolė ir dalis kitų saugumo priemonių yra valdomos ne Paryžiaus, bet Briuselio.
Prancūzijoje jau prieš kruvinuosius įvykius ne kartą buvo galima išgirsti būgštavimų, kad išorinės laisvą judėjimą savo viduje užtikrinančios Šengeno zonos sienos yra pralaidžios.
Pati Šengeno zona judėjimą palengvina ne tik paprastiems Europos Sąjungos piliečiams, bet ir teroristams.
Savaitės vidury kaip tik pasklido informacija, kad savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją užpuolę teroristai dalį ginklų įsigijo ir atsigabeno iš kaimyninės Belgijos.
Būtent pastarojoje dar prieš mėnesį pareigūnai surengė operaciją ir konfiskavo įspūdingą kiekį ginklų, amunicijos, ekipuotės. Tarp jų – naujausi ginkluotės, aprangos pavyzdžiai, naktinio stebėjimo prietaisai, taikikliai. Nenuostabu, kad kai kurie žmonės brolius Kouachi iš pradžių palaikė ne teroristais, o pareigūnais.
Kita vertus, be kraštutinės dešinės partijos „Nacionalinis frontas“, Šengeno zonos Prancūzijoje niekas nepuolė kvestionuoti ar juolab raginti iš jos trauktis.
Po kruvinųjų įvykių Prancūzijos premjeras Europos Parlamento (EP) narius vis dėlto iškilmingai paragino pagaliau patvirtinti sistemą, leidžiančią ES šalims, JAV ir Kanadai keistis duomenimis apie oro keleivius (angl. Passanger name record).
Už kaip galima skubesnį šios sistemos įdiegimą kovoja ir Didžioji Britanija.
O europarlamentarai šią sistemą atsisako patvirtinti jau porą metų. Viena pagrindinių priežasčių – JAV ir Kanada esą neatitinka ES taikomų aukštų reikalavimų užtikrinant asmeninių duomenų apsaugą.
„Šiandien nebegalime gaišti“, – EP ragino M.Vallsas.
Teisėjai nebejuokauja
Prancūzijos teisėsauga taip pat iškart sustiprino kovą su terorizmo užtarėjais ir kitais neapykantos kurstytojais. Per pirmąją savaitę nuo išpuolio buvo išnagrinėtos arba nagrinėjamos 54 bylos, susijusios su terorizmo rėmimu ir teisinimu.
Holokaustą neigiantys asmenys kai kuriose Europos šalyse teisiami panašiai: viešai teisini masines žydų žudynes Antrojo pasaulinio karo metais – tikėkis baudos ar net kalėjimo.
Pernai lapkritį Prancūzijoje priėmus naują kovos su terorizmu įstatymą, už viešą terorizmo garbinimą Baudžiamasis kodeksas dabar numato iki penkerių metų kalėjimo bausmę ir iki 75 tūkst. eurų baudą.
Jei kas nors mano, kad virtualiojoje erdvėje galima išsisukti, klysta: už terorizmo teisinimą interneto erdvėje baudžiama iki 7 metų kalėjimo ir skiriama iki 100 tūkst. eurų bauda.
Teisėjai su šiais kaltinamaisiais nesiterlioja – jie teisiami iškart ir griežtai, skiriama nuo kelių mėnesių iki ketverių metų laisvės atėmimo.
Ne vienas jų teisėsaugai jau buvo žinomas dėl smulkaus banditizmo, prekybos narkotikais ir panašių nusikaltimų, o tai turėjo įtakos bausmių griežtumui.
Paryžiaus priemiestyje Nantere 22 metų jaunuolis buvo nuteistas metams kalėjimo už tai, kad savo „Facebook“ paskyroje tyčiojosi iš policininko, kurį teroristai nušovė ant šaligatvio netoli savaitraščio „Charlie Hebdo“ patalpų. Anksčiau nemalonumų su teisėsauga jis yra turėjęs dėl prekybos narkotikais.
Kol kas griežčiausia, ketverių metų, kalėjimo bausme prancūzas buvo nuteistas už tai, kad aukštino „Charlie Hebdo“ redakciją iššaudžiusius teroristus. Vyras padarė avariją, buvo sulaikytas girtas prie vairo ir policijos pareigūnams puolė aiškinti, kad broliai Kouachi neva labai teisingai pasielgė.
Apraudoję kelių kolegų žūtį pareigūnai be ceremonijų teroristų garbintojui uždėjo antrankius.
Daugiausia atgarsių sulaukė baudžiamojon atsakomybėn už terorizmo teisinimą taip pat patrauktas garsus, bet labai kontroversiškas, už antisemitizmą, įžeidimus ir rasinės neapykantos skatinimą jau teistas humoristas Dieudonne.
Po „Charlie Hebdo“ dramos „Facebook“ tinkle pasirodė šio į polemiką nuolat įsiveliančio humoristo nuotrauka su iškeltu užrašu „Esu Charlie Coulibaly“ (Coulibaly – vienas iš trijų teroristų). Teismo posėdis numatytas vasario 4 dieną.
Pora dešimčių teisinių tyrimų taip pat jau pradėti dėl žodinių ir kitokių išpuolių prieš musulmonus. Kitaip tariant, bent jau kol kas Prancūzija kovoja visomis galimomis priemonėmis ir artimiausiu metu pasitelks naujų.
Tikisi užsidirbti taškų
Tradicinės partijos debatuose dėl saugumo taip pat bent kol kas demonstruoja neįtikėtiną vienybę, rimtį ir nuosaikumą. Žinoma, politikai netrukus atgaus savo teises į ginčus ir jie po truputį jau girdimi, bet kol kas jokia partija politinių taškų iš ištikusios tragedijos ir net debatų dėl saugumo priemonių neužsidirbo.
Tų taškų iš įvykusios tragedijos jau dabar atvirai tikisi užsidirbti tik „Nacionalinis frontas“.
„Mūsų balsas dabar geriau girdimas, nes prancūzai mato, kad buvome pliekiami už tai, jog numatėme tai, ką šiuo metu išgyvename“, – dienraščiui „Le Monde“ sakė partijos lyderė Marine Le Pen.
„Būtina iš esmės persvarstyti imigracijos ir integracijos politiką, ekonominę politiką ir mūsų diplomatiją, mūsų santykius su Kataru ir Saudo Arabija“, – sakė „Nacionalinio fronto“ lyderė.
M.Le Pen siūlo iš karto pasitraukti iš Šengeno zonos, persvarstyti prancūzų pilietybės gavimo taisykles, grįžti prie vadinamosios dvigubos bausmės – nusikaltėliams atlikus bausmę, juos išmesti iš šalies.
Kitaip tariant, „Nacionalinis frontas“ dar sykį kartoja savo litaniją. Ar dabar ji bus labiau girdima, sunku pasakyti. Tai greičiausiai parodys tik būsimi rinkimai. Artimiausi vietos rinkimai numatyti jau šių metų pavasarį.
Grėsmė Europai
Po visą pasaulį sukrėtusių Prancūzijos įvykių ketvirtadienį žvilgsnis nukrypo į Belgiją. Šios šalies policija surengė antiteroristinę operaciją (nuotr.) Vervjė mieste šalies rytuose. Buvo surengtas reidas prieš teroristus, kurie siejami su džihadistais. Manoma, kad nukautieji – neseniai iš Sirijos grįžę džihadistai – planavo išpuolį prieš policijos nuovadą, todėl pareigūnai smogė pirmieji.
Po trumpo susišaudymo su policijos specialiosiomis pajėgomis du teroristai buvo nukauti, o vienas sunkiai sužeistas ir sulaikytas. Jis suteikė vertingos informacijos ir jau vakar Belgijos policija sulaikė dar 13 įtariamų teroristų.
Parengtis dėl terorizmo pavojaus sustiprinta ne tik Belgijoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Ne veltui. Paryžiaus policija penktadienį pranešė, kad sostinės Rytų traukinių stotis (Gare de l’Est) buvo uždaryta ir evakuota iškilus sprogdinimo pavojui. Be to, popiet Paryžiaus priemiestyje vienas asmuo pašto skyriuje paėmė tris įkaitus. Tačiau šis įvykis su terorizmu neturėjo nieko bendra.
Tuo tarpu tikri incidentai įvyko tuo metu, kai Prancūzijos saugumo tarnybos stengėsi užkirsti kelią naujiems smurto protrūkiams. Panašių incidentų siekiama išvengti būtent specialiomis policijos operacijomis.
Antai šimtai Vokietijos policijos pareigūnų ankstų penktadienio rytą surengė reidą Berlyne ir jo apylinkėse prieš numanomas islamistų kuopeles ir suėmė du vyrus, įtariamus priklausymu grupei, kuri planavo surengti ataką Sirijoje.
