Praėjusį penktadienį Erebru miesto tarybos narys Rasmusas Perssonas Švedijos nacionalinės televizijos programoje „Tvärsnytt“ papasakojo apie taryboje vykstančias diskusijas apie švedus, vykstančius į Siriją ar Iraką ir čia prisijungiančius prie „Islamo valstybės“.
Anot jo, taryba svarstė, kaip Erebru miestas galėtų padėti iš karo lauko grįžtantiems Švedijos piliečiams, kariavusiems „Islamo valstybės“ pusėje. „Mes taryboje diskutavome apie tai, kaip galėtume padėti tiems jaunuoliams, kurie grįžta iš karo lauko, ir ką galėtume padaryti, kad jie nevyktų atgal. Turėtume jiems padėti susitvarkyti su traumuojančia patirtimi“, – teigė R.Perssonas.
Daugiausia diskusijų ir kritikos sulaukė idėja surasti islamistams darbo. Esą taip siekiama sumažinti atstumą tarp jų ir likusios visuomenės.
Sulaukė kritikos ir diskusijų bangos
„Žmonės, praradę savo vaikus, bėga nuo karo Sirijoje ar Irake, atvyksta gyventi į Erebru ir staiga išgirsta, kad tie, kurie tose šalyse kariavo, gauna psichologinę pagalbą ir darbą. Tai – absurdas“, – toje pačioje laidoje „Tvärsnytt" teigė anonimas.
R.Perssono pareiškimas apie pagalbą į Švediją sugrįžusiems ekstremistams sulaukė kritikos ir diskusijų socialiniuose tinkluose. „Tikiuosi, kad tai nevykęs pokštas“, – vylėsi jauna švedė Anna. „Jaunimas neturi darbo, psichologinei pagalbai nėra pinigų, o jei ir yra, jos laukti tenka ilgai. O taryba nori eikvoti išteklius teroristams. Tai labai blogai“, – jai antrino Johnny.
Savo ruožtu Švedijos musulmonas Hassanas pabrėžė: „Puiku. Jei esi bedarbis, nereikia registruotis darbo biržoje – užtenka prisijungti prie „Islamo valstybės“ ir gausi darbą Erebru savivaldybėje. Beprotybė.“
Erebru – vienas daugiausia pabėgėlių priimančių miestų Švedijoje.
Jau siūlo ne įdarbinti, o bausti
Po kritikos salvių R.Perssonas pakeitė toną ir prabilo jau nebe apie darbą iš mūšio lauko grįžtantiems švedams, o apie paramą. Jis pabrėžė ir naują žodį – bausmė. „Pirmiausia jiems priklauso bausmė už tuos nusikalstamus veiksmus, kuriuos jie padarė. Tada – parama. Su „Islamo valstybės“ kariais turime elgtis lygiai taip pat, kaip elgiamės su tais, kurie nusprendžia nutraukti veiklą nusikalstamose grupuotėse.
Mes turime jiems suteikti alternatyvą. Todėl turime padėti ir suteikti paramą. Tai nereiškia, kad buvusiems islamistams duosime darbo, bet padėsime jiems darbo paieškos procese“, – aiškino R.Perssonas.
Yra palaikančių idėją
Nors R.Personno siūlymas padėti grįžtantiems islamistams sulaukė daug kritikos, atsirado ir kitų politikos veikėjų, pasisakančių už miestų tarybų strategijų suderinimą šiuo klausimu.
Mona Sahlin, kovos su ekstremizmu koordinatorė, teigia, kad toli gražu ne visi, kurie vyko kovoti teroristų grupėse, įvykdė nusikaltimų. Esą daugelis buvo suvilioti propagandiniais filmukais internete ir neturėjo jokio supratimo, į ką veliasi.
Anot M.Sahlin, R.Perssono pasiūlymas yra geras pavyzdys, o daugeliui Švedijos savivaldybių reikia tokių strategijų problemai spręsti.
Į R.Perssono idėją teigiamai žvelgia ir garsus terorizmo ekspertas Magnusas Ranstorpas: „Tie, kurie kritikuoja, visiškai nenusimano, kaip vykdomas prevencinis darbas. Tokiam jaunimui reikia suteikti struktūrą, kitaip jie patys ims verbuoti jaunus musulmonus. Tai yra prevencinis darbas – jei jo nebus, pasekmės bus katastrofiškos.“
Fanatikų verbavimas kelia nerimą
Sekmadienį Švedijos specialioji policija sužinojo apie dviejų šalies piliečių, kariavusių „Islamo valstybės“ pusėje Šiaurės Irake, žūtį.
Švedijos specialiosios policijos pajėgos yra apskaičiavusios, kad nuo 2012 metų prie teroristinių grupuočių, tarp jų – „Islamo valstybės“, Sirijoje ir Irake prisidėjo apie 130 asmenų iš Švedijos.
Daugiausia ekstremistų užverbuojama trijuose didžiausiuose Švedijos miestuose – Stokholme, Geteborge ir Malmėje. „Tai labai didelė ir rimta problema“, – pripažino Saugumo policijos spaudos sekretorius Fredrikas Milderis.
Policija negali uždrausti Švedijos piliečiams vykti į karo zonas ir prisijungti prie teroristinių grupuočių, tačiau nusprendusius išvykti įdėmiai stebi – prieš pat jų išvykimą ir jau sugrįžusius.
Ministrai nuo komentarų susilaikė
Erebru apsilankiusi darbo rinkos ministrė Ylva Johansson R.Perssono pareiškimo nekomentavo, bet pareiškė susirūpinimą dėl to, kad Švedijos piliečiai vyksta kovoti „Islamo valstybės“ pusėje. „Turime į tai žiūrėti kaip į nesėkmę. Tai labai rimta. Situacija reikalauja imtis veiksmų, bet taip pat svarbu užtikrinti, kad tokia veikla būtų traktuojama kaip nusikalstama“, – pareiškė Y.Johansson.
Teisingumo ir migracijos ministras Morganas Johanssonas ir vidaus reikalų ministras Andersas Ygemanas į žurnalistų prašymus pakomentuoti Erebru miesto taryboje nuskambėjusius pasiūlymus neatsakė.
Praėjusių metų rugpjūtį dienraštis „Svenska Dagbladet“ jau skelbė politinių partijų atstovų diskusiją apie „Islamo valstybę“ ir prie grupuotės prisidedančius Švedijos piliečius.
Moderatų partija siūlė uždrausti Švedijos piliečiams vykti į kitas šalis kariauti, tačiau kitos politinės partijos tokį pasiūlymą sukritikavo.
Be to, kyla klausimas, kaip uždrausti prisidėti prie „Islamo valstybės“, tuo pat metu neuždraudžiant kurdams prisijungti prie pešmergų. Galiausiai ar leisti švedams kariauti Ukrainos valstybės, bet ne separatistų pusėje?
