„Lietuvos prašymu įvyks JT Saugumo Tarybos posėdis dėl sparčiai blogėjančios saugumo padėties Donbase“, – BNS sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Kęstutis Vaškelevičius. JT Saugumo Tarybai priklauso 15 narių. Lietuva išrinkta institucijos nare 2014–2015 metams.
Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus Rytų Ukrainoje ir siunčiant kariuomenę į Donbasą. Maskva tai neigia.
Vis dėlto tokių neeilinių posėdžių tiek dėl Rusijos veiksmų, tiek dėl pilietinio karo Sirijoje per pastaruosius metus JT Saugumo Taryba rengė jau ne vieną ir ne du.
Visi jie smurto nenutraukė. Rusija ir jos sąjungininkė Kinija JT Saugumo Taryboje turi veto teisę, tad gali įžūliai elgtis kone taip, kaip nori. Situacija gana apgailėtina, tad analitikai vis garsiau klausia: ar Saugumo Taryba apskritai turi prasmę?
Rusija gali ištverti skausmą
Priversti Rusiją sustoti neįmanoma. Galima tik vienu po kito sankcijų paketais rodyti šios šalies prezidentui Vladimirui Putinui: štai, jei nesiliausi, tavo ekonomika smuks, žmonės gyvens blogiau.
JAV ir Europos Sąjunga po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir pasėto teroro Rytų Ukrainoje taip ir pasielgė – Rusija buvo išmesta iš Didžiojo aštuoneto klubo, jai pradėta taikyti sankcijas.
„XXI amžiuje tiesiog nevalia elgtis pagal XIX amžiaus kanonus – užimti kitą šalį prisidengiant absoliučiai suklastotu pretekstu“, – pernai kovą rūsčiu, rimtu veidu aiškino JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.
Praėjo beveik metai. Sankcijos iš tiesų veikia, bet akivaizdu, jog tiek V.Putinui ir jį supantiems oligarchams, tiek paprastiems rusams dar neskauda taip, kad jau nebebūtų įmanoma kentėti.
Be to, Rusijos propagandos mašina pasirūpinusi, kad visuomenė dėl pablogėjusio gyvenimo kaltintų būtent Vakarus. Europiečiai kritikuojami mažiau – vos ne tik už tai, kad neva pasiduoda amerikiečių, kurie nori sugriauti Rusiją, diktatui.
Tad status quo išlieka. O jei situacija nesikeis, gali imti aiškėti, kad Vakarams Rusija – jos nafta ir dujos, galimas bendradarbiavimas kovojant su tarptautiniu terorizmu – pasirodys esanti svarbesnė nei Ukraina ir jos teritorinis vientisumas.
Veto teisę pamėgę rusai ir amerikiečiai
Politikams nesiliaujant kalbėti apie naują Šaltąjį karą, optimistai vis primena, kad kone vienintelė institucija, galinti priversti rusus atsitraukti, yra JT Saugumo Taryba.
Dar nebuvo taip, kad Rusijos carai, bolševikai, Sovietų Sąjunga ar dabartinė Rusija būtų pripažinusi, kad vykdė agresiją ar ką nors okupavo, – juk ir Lietuva 1940 metais esą buvo ne okupuota, o pati pasiprašė į Sovietų Sąjungos glėbį.
Kadangi JT Saugumo Taryba turi mandatą oficialiai pavadinti vienokius ar kitokius veiksmus pažeidžiančiais tarptautinę teisę, Rusija greičiausiai paklustų šios institucijos reikalavimams.
Bet problema, žinoma, yra tai, kad Rusija JT Saugumo Taryboje turi veto teisę. Tad Saugumo Taryba iš esmės yra bejėgė.
Todėl visose priimtose ir paskelbtose rezoliucijose apie padėtį Ukrainoje Rusijos pastangomis susilaikoma nuo vienareikšmiškų kaltinimų separatistams ir juos remiančiai Maskvai. Kremliaus pasiuntiniai visada siekia balanso – esą dėl krizės kaltos abi pusės, o rusai siekia tik taikos.
Žinoma, veto naudojasi ne tik Rusija – Maskva ypač aktyvi buvo iškart po Antrojo pasaulinio karo ir pastaruoju metu balsuojant dėl krizių Ukrainoje ir Sirijoje, kuriai vadovauja Kremliaus sąjungininkas Basharas al–Assadas.
Veto teise daugiau nei 70 kartų yra pasinaudojusi ir Amerika. Daugeliu atvejų vetuotos tos rezoliucijos, kuriose JAV sąjungininkas Izraelis kaltinamas palestiniečių teritorijų okupacija.
O kiek balsavimų apskritai neišvydo dienos šviesos būtent dėl to, kad visi puikiai žinojo, jog viena ar kita nuolatinė Saugumo Tarybos narė neabejotinai pasinaudos veto teise?
„Saugumo Taryba nebuvo gera idėja. Įsivaizduokime: prie stalo pasodini keletą valstybių ir pasakai joms, kad reikia kompromiso. Bet tų valstybių per daug ir visoms joms rūpi jų vidaus reikalai.
Tai net ne kačių ganymas, kuris ir taip labai sunkus. Tai kačių ganymas su gyvūnais, kurie nemėgsta kačių“, – sako amerikietis Ianas Bremmeris, garsus politinės rizikos ekspertas.
„Šalys visame pasaulyje aiškina: „Problemas Ukrainoje ir Sirijoje turime spręsti per Saugumo Tarybą!“ Bet Ban Ki–moonas (JT generalinis sekretorius. – Red.) taip dažnai atsistoja ir ką nors pasmerkia, kad, mano manymu, jo „iPhone“ yra programa, kuri jam leidžia daugybe skirtingų būdų reikšti nepasitenkinimą kokiais nors įvykiais“, – priduria I.Bremmeris.
Permainos sunkiai įsivaizduojamos
JT Saugumo Tarybą sudaro 15 narių. Penkios jų – JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija ir Rusija – yra nuolatinės ir turi veto teisę, o dar 10 nenuolatinių narių dvejų metų kadencijai išrenka JT Generalinė Asamblėja. Šis dešimtukas veto teisės neturi.
Nuolatinės Saugumo Tarybos narės puikiai supranta, koks joms naudingas veto. Teisė blokuoti svarbius dokumentus galingiesiems ir jų draugams (JAV draugas – Izraelis, o Rusija bičiuliaujasi su Sirija) leidžia ramiai pažeidinėti tarptautinę teisę. Juk niekas nenubaus.
Stebėtojai ir analitikai jau kelis dešimtmečius dejuoja dėl to, kad nuolatinės Saugumo Tarybos narės gali vetuoti taikai svarbius sprendimus, jei jie prieštarauja jų saugumo interesams. Bet galbūt tarptautinė bendruomenė gali priversti Saugumo Tarybą atsakyti už savo neveiksnumą?
„Ne, tai neįmanoma! Kai Barackas Obama pareiškia, kad Sirija yra ne jo, o tarptautinės bendruomenės problema, viskas puiku, bet kas toji tarptautinė bendruomenė? Būtų nuostabu, jei ji egzistuotų. Bet taip nėra“, – teigia I.Bremmeris.
Vienas pastaraisiais metais garsiausiai skambančių pasiūlymų – atimti iš nuolatinių Saugumo Tarybos narių veto teisę.
Esą tiek JAV invazijos į Iraką 2003 metais, tiek šiandieninės Rusijos agresijos atveju tarptautinė bendruomenė greičiausiai būtų pasistengusi užkirsti kelią kariniams veiksmams.
Šiandien jau aišku, kad dėl invazijos į Iraką smarkiai nukentėjo JAV įvaizdis pasaulyje. Rusijos nuotykių Kryme ir Rytų Ukrainoje pasekmės panašios, be to, rusai jau kenčia nuo Vakarų sankcijų.
Be to, siūloma padidinti nuolatinių Saugumo Tarybos narių skaičių – narėmis patvirtinti tokias šalis kaip Vokietija, Japonija, Brazilija, Pietų Afrikos Respublika, Indonezija.
Tačiau tai beveik neįmanoma, nes JT chartijos 108–ajame ir 109–ajame straipsniuose teigiama, kad Saugumo Tarybos veiklos principams pakeisti net neužtenka dviejų trečdalių Generalinės Asamblėjos daugumos.
Permainas turi patvirtinti visos penkios nuolatinės Saugumo Tarybos narės. Sunku įsivaizduoti, kad kuri nors savanoriškai atsisakytų veto teisės.
