Prie Rytų Ukrainoje, į šiaurė nuo Horlivkos, šalia Krasnyj Partizano miestelio įrengto patikros posto į nelaisvę patekęs J.Bartalomėjus ir dar keli iš Rytų Ukrainoje esančio Kryvyj Riho miesto karo belaisviai nežinojo kas jų laukia – patyčios, grubi apklausa, kankinimai ar egzekucija. Belaisvius pašaipiai apklausęs separatistas patikrino kelis gulinčių ukrainiečių kūnus.
„Šitas trysšimtinis ar jau dušimtinis?“, – iš sovietmečio paveldėtais terminais (200-nis reiškia žuvusį, 300-nis – sužeistą) belaisvį bandė pažadinti separatistas, kuris vėliau bus įvardytas slapyvardžiu „Dedouka“. Jo pagrindinis tikslas – apklausti belaisvius, iš jų išsityčioti. Nesvarbu, ar sužeistas, ar tiesiog įbaugintas.
„Ko jums čia prireikė? Turi dvi dukras ir atėjai žudyti mūsų vaikų?, – toliau kamantinėjo separatistas, ir sulaukęs atsakymo, jog belaisviai – tiesiog mobilizuoti pašauktiniai, sau po nosimi pamokslavo. – va taip va, kraštiečiai, kaimynai iš Kryvyj Riho. Ir taip bus su visais! Teisybę sakau?“. Į pastarąjį klausimą įbauginti belaisviai linktelėjo galvomis: geriau sutikti, nesipriešinti. Juk nežinai, kurį kitą nušaus į galvą.
Tai – ne pavienis, ir šiurpiausiuose praėjusio amžiaus karuose nesyk matytas atvejis, kai tyčiojamasi iš karo belaisvių, kai dalis jų kankinami arba tiesiog žudomi.
Vis dėlto karo Ukrainoje atveju tokie atvirai, pačių separatistų nufilmuoti atvejai gali tapti medžiaga, kuri vėliau gali tapti įrodymu Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT) Hagoje. Mat, anot tarptautinės humanitarinės teisės eksperto, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Justino Žilinsko yra „pats šiurkščiausias karo teisės pažeidimas“.
Karo nusikaltimai – akivaizdūs
„Pirmiausia, prieš belaisvius negalima vartoti jokios nebūtinos prievartos. Šiuo atveju, mažiausias įtarimas yra tas, kad jie buvo sužeisti ir jais nepasirūpinta, jie palikti mirti, jau nekalbant apie belaisvių žudymą, kuris yra absoliučiai draudžiamas, net remiantis karine būtinybe“, – teigė J.Žilinskas. Žinoma, separatistai jau turi savo įvykių versiją.
Tai, kas įvyko prie ukrainiečių patikros posto, įrengto netoli Krasnyj Partizano miestelio, anot prorusiškų separatistų ir paskui juos sekiojančių Rusijos žurnalistų tebuvo sėkminga ataka. Esą ukrainiečius puolė, pastarieji atsisakė pasiduoti ir žuvo mūšyje.
„Gaila, aišku, vaikinų, bet toks yra karas“, – jau kiek vėliau, po minėtos ukrainiečių apklausos, vedžiodamas Rusijos kanalo „Rosyja 24“ žurnalistą pasakojo separatistų brigados vadas, žinomas „Dušmano“ slapyvardžiu.
Jo teigimu, sužeistiesiems ukrainiečiams buvo suteikta pirmoji pagalba, jie buvo pavalgydinti, jiems netgi leista parūkyti. Šalia patikros posto buvo suversti keturių ukrainiečių lavonai – vieno karininko, kelių „Pravyj sektor“ kovotojų ir, anot „Dušmano“, vieno armėno. Jų kūnai buvo uždengti antklode.
Tačiau kituose vaizdo įrašuose iš tos pačios vietos aiškėja visai kitas vaizdas. Minėtame vaizdo įraše, kur separatistai, pažeisdami Ženevos konvenciją dėl karo belaisvių vykdė savo apklausą, aiškiai matėsi, kad sužeistieji paliekami mirti kančiose.
Orumo neprarado tik dvasininkas
Be to, ant namo sienos, kur vyko apklausa, aiškiai matyti kulkų paliktos žymės bei kraujosruvos – ženklas, kad belaisviai sušaudyti vietoje. Vienam jų šauta į akį. Kitame vaizdo įraše – dar baisesnis vaizdas.
„Štai, matome „rabovlasnyk“ (vergvaldys)“, – rodydami į antsiuvą ant nužudyto ukrainiečio uniformos juokėsi separatistai. Negailėdami keiksmažodžių jie plūdosi ir šaipėsi, rodydami nužudytų ukrainiečių veidus: „parodyk, gal šeima atpažins...Čia vadas, kuris veržėsi kariauti. Senis, ko jam čia prireikė?“.
Pasirausę šalia esančiame name separatistai rado daugybę ukrainiečių paliktų daiktų – nuo maisto produktų, iki ukrainiečių vaikų jiems atsiųstų piešinių. Stebėdamiesi, kiek daug ukrainiečių simbolikos, separatistai galiausiai neiškentė. Netoliese purve rasta Ukrainos vėliava buvo užmesta ant karių lavonų.
Ir tik atvykus stačiatikių dvasininkui daugelio separatistų keiksmai nutilo. Susikaupęs stačiatikių popas kurį laiką tarsi įbestas ar kalbėdamas maldą stovėjo prie nukautųjų kūnų. Tada ryžtingai čiupo Ukrainos vėliavą, ją suvyniojo ir nunešė į lavonus surinkti atvykusį sunkvežimį. Šalia stovintys separatistai tik pašaipiai švilpavo.
„Kas man padės?“, – persižegnojęs staiga paklausė dvasininkas. Švilpavimas nutilo. Nežinia, ar sugėdinti šventiko, ar paliepti „Dušmano“, keli separatistai padėjo jam krauti kūnus. Vienas ėmė priešintis: „juk jie – ukropai (separatistų žargonu – paniekinamas terminas, kurį patys ukrainiečiai verčia kaip „Ukrainos patriotas“), jie manęs neneštų“
„O tu negalvok, ką jis darytų. Tu galvok, ką pats darytum, nes kiekvienas už save atsako ir pats atsakysi už tai, ką padarei, o ko nepadarei. Kad ir už ką kovoji, reikia išlikti žmogumi“, – separatistą gėdino dvasininkas.
„Kur juos veši?“, – suglumęs dar bandė teirautis separatistas. „Namo, namo mes juos vešime. Jie žmonės, iš Ukrainos“, – kraudamas lavonus piktai atšovė dvasininkas.
Kraupus separatisto pažadas
Ukrainiečių patikros posto sunaikinimas ir įtariamas belaisvių sušaudymas – vienas sunkesnių, bet panašus į kitus tokius nusikaltimus. Kiek anksčiau separatistai surengė parodomąją akciją, kurios metu tyčiojosi iš karo belaisvių.
Praėjusią savaitę kritus Donecko oro uostui separatistai į nelaisvę paėmė būrį jo gynėjų. Tarp jų atsidūrė ir oro uosto gynybai vadovavęs 93-osios Ukrainos kariuomenės brigados vadas, papulkininkis Olehas Micakas.
Jį kartu su keliais kitais belaisviais iš oro uosto į Donecką ant tanko išdidžiai atsigabeno „Somalio“ bataliono lyderis pravarde „Givis“ (Michailas Tolstychas).
Šis populiarus 34 metų separatistų lyderis, kaip spėjama turi gruziniškų šaknų, nors pats tai neigia ir tikina esąs iš Donbaso. Jis mėgsta rodytis prieš kameras ir pasakoti apie savo kovos žygius, nors net kai kurie separatistai pripažįsta, kad „Givis" tėra eilinis banditas, siekiantis pasirodyti prieš kameras ir realiai nevadovauja separatistų operacijoms.
Būtent „Givis“ surengė viešą išsityčiojimą iš papulkininkio O.Micako ir jo vyrų. Žinoma – prieš žurnalistus, tarp kurių sukiojosi ir propagandinio Kremliaus kanalo „LifeNews“ žurnalistai.
„Ant žemės su*os, žvėrys bl*t! Ant kelių, veidu į mane! – šaukė triumfuodamas „Givis“. – žinai kas aš toks? Taip, aš Givis, bendrausime“. Trenkęs papulkininkiui į veidą jis ėmėsi „tardymo“.
„Ko čia atvykote? Ką palikote? Ak tu tik tiesiog kariškis? Pašaukė jus? Peilį!, – tiesdamas ranką kitam separatistui šaukė „Givis“. Įbaugintam ukrainiečiui nulupo Ukrainos vėliavą nuo striukės ir sukišo į burną. – ėsk savo vėliavą, su*a!“ O. Micakas ramiu balsu atsakė, kad tik tarnauja kariuomenėje jau daugiau kaip 20 metų.
„Žiūrėk man į akis! Iš kur tu, iš Žytomyro? Aš tau pažadu, kariausiu prie Žytomyro su visa savo artilerija jus dulkinsiu, su visais savo tankais ir tu suprasi, kas yra pragaras!“, – šaukė „Givis“. Kitą belaisvį tardęs separatistas pareiškė, kad šis bus iškeistas į ukrainiečių nelaisvėje atsidūrusius separatistus.
„Kam tarnauji? Už šitą mėšlą? – rodydamas į Ukrainos vėliavą plūdosi „Givis“.
Patyčios iš belaisvių – irgi nusikaltimas
Bet tuo patyčios nesibaigė – Givis pravedė paskaitą apie šių Donecko oro uostą gynusių ukrainiečių karių neva įvykdytus nusikaltimus, įgrūdo belaisvius į mikroautobusą ir išvežė į Donecko centrą. Ten praėjusią savaitę per apšaudymą iš minosvaidžių žuvo būrys civilių gyventojų.
Separatistai iš pradžių teigė, kad iš netoli Donecko esančių pozicijų šaudė ukrainiečiai, bet tada susivokė, kad minosvaidžių nuotolio neužtenka. Tada buvo sukurpta versija apie pačiame Donecke šiukšliavėžėse neva lakstančius ukrainiečių diversantus.
Apšaudymo vietoje Donecke raudojo sukrėsti civiliai. Iš pradžių separatistų lyderio įsakymu į paradą buvo atvežtas būrys ukrainiečių. Būrelis moterų pražygiavusius belaisvius išplūdo, šaukdamos „ko jūs čia atvažiavot? Žudikai, fašistai!“. O tada jie išvydo „Givio“ atvežtą Donecko oro uosto gynėjų vadą O.Micaką.
„Sušaudyti jį, pakarti! Suplėšykit į gabalus!“, – mušdama ir spardydama Ukrainos kariškį šaukė įniršusių civilių minia, o separatistai, tarp kurių, beje, buvo ir gerai ginkluotų vyrų su Rusijos vėliavos antsiuvais, pernelyg ir nesistengė jos suvaldyti.
Beje, prie belaisvių įkyriai lindo separatistų globojami propagandinių rusiškų kanalų „LifeNews“ ir „1 kanal“žurnalistai. Tai jau ne pirmas atvejis, kai Antrojo pasaulinio karo laikus primenantys karo belaisvių paradai rengiami separatistų kontroliuojamoje teritorijoje. Tačiau tai, anot tarptautinės teisės ekspertų taip pat galima vadinti karo nusikaltimu.
„Belaisvių negalima rodyti visuomenei, jie turi būti saugomi nuo „minios smalsumo“, turi būti gerbiamas jų orumas, todėl tokie „LifeNews“ reportažai yra pažeidimai, kaip ir paradai, dėl to nėra net mažiausių abejonių. Ir yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už karo nusikaltimus“, – teigė J.Žilinskas.
Kas gali grėsti iš belaisvių besityčiojusiems ir juos užgauliojusiems separatistams? Bausmių, anot J.Žilinsko būna įvairių – TBT už belaisvių kankinimą ir žudymą gali skirti ilgus metus kalėjimo. Pavyzdžiui buvusios Jugoslavijos karuose, praėjusio šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje dalyvavę karo nusikaltėliai vėliau gavo ilgas bausmes už grotų. O atskiros valstybės netgi numato ir mirties bausmę.
„Bet šiaip galima sakyti, kad tiems, kurie tardė belaisvius, kelias į Hagą teoriškai jau nutiestas“, – pripažino J.Žilinskas.
