• Lietuvos ambasadorė Raimonda Murmokaitė Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje pareiškė, kad ataką Mariupolyje lėmė nesiliaujanti Rusijos parama separatistams.
• Kryme gyventi nesaldu: gyventojai susiduria su elektros ir produktų tiekimo sutrikimais. Rusijai reikia sausumos kelio į aneksuotą pusiasalį.
• Jeigu Ukraina paskelbtų karo padėtį, ji sulaužytų Minsko susitarimus ir paliaubų viltį: Kijevui būtų sunku iš Europos įsigyti ginkluotės, o Rusijai karas padėtų lengviau įgyvendinti užmačias.
• Parama separatistams tuština Rusijos iždą. Maskva turi planą, kaip perkelti Donbaso gyventojų finansinio išlaikymo bei ekonomikos atkūrimo naštą ant Kijevo pečių.
Po Mariupolio apšaudymo, kurio metu žuvo 30 žmonių, o dar 100 buvo sužeisti, Lietuvos prašymu pirmadienį buvo surengtas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis padėčiai Ukrainoje aptarti, o ketvirtadienį numatytas skubus Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų pasitarimas.
O kol eilinį kartą susirūpinę Vakarų lyderiai renkasi aptarti Rusijos sulaikymo ir konflikto stabdymo strategijų, Ukrainoje vis garsiau aidi šūviai. Ekspertai tikina, kad separatistai ir Kremlius turi aiškų planą ir jo siekia. Tarp tikslų – naujų Ukrainos teritorijų užkariavimas, sausumos koridoriaus iki Rusijos okupuoto Krymo sukūrimas. Bet tai – dar ne viskas.
„Rankena Krymo lagaminui“
Po to, kai separatistai užėmė Donecko oro uostą, dauguma politologų kalbėjo, jog dabar ateis Mariupolio eilė. Įvykęs šio miesto apšaudymas tokias prognozes tik patvirtino.
„Dabar separatistų puolimo kryptis gana aiški: tai sausumo kelias per Mariupolį link Krymo“, – portalui lrytas.lt teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius.
Politologo teigimu, kuo toliau, tuo sunkiau darosi kontroliuoti Krymą: tarp jo ir separatistų kontroliuojamų teritorijų nėra tinkamo susisiekimo, Krymo gyventojai susiduria su elektros ir produktų tiekimo sutrikimais.
„Krymas – tai tarsi savotiškas lagaminas be rankenos. Sukūrus koridorių būtų išspręsta daugybė separatistams rūpimų strateginių užduočių“, – padėtį komentavo N.Maliukevičius.
Vis dėlto karo Ukrainoje eigą stebintis apžvalgininkas Audrius Bačiulis portalui lrytas.lt pasakojo, jog koridorius į Krymą yra artimiausias, tačiau ne galutinis Kremliaus remiamų separatistų tikslas.
„Pirmiausia Vladimiro Putino siekis Ukrainoje – užtikrinti patikimą susisiekimą sausuma su Krymu. Jis gali būti užtikrintas ne vien karine jėga užėmus teritoriją, bet ir privertus Kijevą pasirašyti tarpvalstybinį susitarimą dėl tranzito.
Tuomet Rusija nori pasiekti, kad Kijevas sutiktų priimti Donecko Liaudies Respublikos ir Luhansko Liaudies Respublikos separatistus į federalizuotos Ukrainos sudėtį ypatingos autonomijos teisėmis“, – įtariamus Kremliaus siekius aptarė A.Bačiulis. Anot jo, galiausiai finansinė separatistinio Donbaso gyventojų išlaikymo bei ekonomikos atkūrimo našta būtų perkelta nuo Rusijos ant Ukrainos pečių.
Pasak apžvalgininko, visa tai leistų pasiekti esminį strateginį tikslą – paversti Donbasą Kremliaus įtakos Ukrainoje svertu, blokuojančiu besimezgančią Ukrainos europinę integraciją ir galimą narystę NATO.
Mariupolio šturmas nebuvo staigmena
„Pastarąjį mėnesį separatistai vykdo išpuolius visame fronte – tiek žvalgydami mūšiu ukrainiečių pajėgų gynybą, tiek bandydami ištąsyti ukrainiečių karinius rezervus po visą frontą – nuo Stanicos Luhanskajos šiaurės rytuose iki Mariupolio pietuose. Siekiama dviejų tikslų – neleisti ukrainiečiams sutelkti savo pajėgas rimtam smūgiui ir aptikti ukrainiečių gynyboje silpną vietą separatistų pajėgų smūgiui“, – komentavo A.Bačiulis.
Beje, tai būtų klasikinė sovietinės armijos taktika: nepaisydamas nuostolių smūgiuok visur, rask silpną vietą ir veržkis. O smūgiavimas gali būti įvairus – nuo žvalgybinių grupių vykdomų operacijų iki artilerijos apšaudymų. Būtent iš salvinės ugnies sistemų „Grad“ ir buvo apšaudyti miegamieji Mariupolio rajonai.
Apžvalgininkas teigė, kad Mariupolis dar nuo pergalės Ilovaisko mūšyje buvo geidžiamiausias separatistų tikslas, nes miestas yra didelis pramonės centras, gamybos grandine susijęs su Donbasu, svarbus Ukrainos metalo produkcijos eksporto uostas, o pusė jo gyventojų – etniniai rusai.
„Apie jau vykstantį Mariupolio šturmą separatistai savo forumuose krykštavo nuo sausio vidurio, galimas dalykas, įsivaizduojamos pergalės „visu frontu“ vietinius karo vadus pastūmėjo parodyti iniciatyvą“, – teigė A.Bačiulis.
Tiesa, paklaustas, ko buvo siekiama ataka Mariupolyje, A.Bačiulis teigė, jog kariniu požiūriu miesto apšaudymas reaktyvine artilerija buvo visiškai beprasmiškas.
„ESBO stebėtojų teigimu, 400 metrų į šoną nuo sviedinių kritimo vietos Mariupolyje yra Ukrainos armijos įtvirtinimai. Veikiausiai taikyta į juos, tačiau sviediniai nukrypo dėl artileristų klaidos ar menko patyrimo, – svarstė A.Bačiulis. – Vietiniai pasakoja, jog tądien pūtė stiprus pietų (t. y., šoninis, nes šaudyta iš šiaurės rytų – rytų) vėjas, o vėjas daro įtaką „Grad“ ir „Uragan“ leidžiamų raketinių sviedinių skrydžio trajektorijai.“
Tačiau, anot apžvalgininko, net jeigu separatistų reaktyvinė artilerija būtų šaudžiusi taikliai, apšaudymas būtų padaręs labai menką poveikį ukrainiečių pozicijoms – „Grad“ ir „Uragan“ skeveldriniai sviediniai skirti atvirai išdėstytai gyvajai jėgai ir nešarvuotai technikai naikinti, o prieš betoninius patikros postus ar apsikasusius pėstininkus neveiksmingi.
„Tai matėme ir Volnovachos kontrolės patikros posto tragedijos atveju – nuo greta kritusios „Grad“ raketos žuvo reisinio autobuso keleiviai, o ukrainiečių patikros poste buvę kariai iš pradžių net didelio dėmesio į apšaudymą nekreipė, žinojo, kad neveiksmingas“, – pasakojo A.Bačiulis.
Skelbti karo padėtį delsia
Anot N.Maliukevičiaus, neverta abejoti, jog ignoruodami dar praėjusį rudenį per vargą pasiektus Minsko susitarimus separatistai mėgins ir toliau stiprinti savo spaudimą Ukrainoje. Politologo teigimu, dabartiniai veiksmai nėra vien tik derybinė agresyvi strategija, tai iš principo yra puolimas.
„Galima sakyti, kad Ukraina iš dalies netgi maskuoja realybę. Kyla klausimas, ar veiksmai Ukrainoje vis dar tėra tik antiteroristinė operacija, ar tai jau galima laikyti karo situacija, kuri iš tiesų pareikalautų karo padėties sprendimų“, – svarstė N.Maliukevičius.
Pats Ukrainos prezidentas P.Porošenka po įvykių Mariupolyje teigė, kad šalis ketina laikytis rugsėjo mėnesį sudarytų paliaubų. Ir, nors pirmadienį šalyje buvo paskelbta karinė parengtis, o šalies rytuose – nepaprastoji padėtis, karo padėties Ukrainoje skelbti neskubama.
Anot N.Maliukevičiaus, jei Ukraina tokią padėtį paskelbtų, ji sulaužytų Minsko susitarimus ir paliaubų viltį. Ukrainai neliktų dėl ko derėtis, karo padėtis panaikintų bet kokias viltis bent jau artimiausiu metu siekti taikos.
„Karinės padėties įvedimas apsunkintų Kijevo galimybę pirkti ginkluotę Europoje, o diplomatinių santykių nutraukimas ir karo Rusijai paskelbimas tik padėtų Rusijai įgyvendinti savo agresyvius kėslus“, – karo padėties paskelbimo galimybę atmetė A.Bačiulis. Anot apžvalgininko, Ukraina meta tiek pajėgų į Donbaso frontą, kiek turi ir gali.
„Ukraina negali sutelkti visų savo pajėgų Donbase, nes turi labai ilgą sieną su Rusija, tad turi laikyti bent po bataliono taktinę grupę trijose galimo Rusijos puolimo kryptyse – į Kijevą, Charkovą ir Dnepropetrovską – apsaugoti Nikolajevą ir Odesą nuo galimo Rusijos karių puolimo iš Padniestrės“, – aiškino A.Bačiulis.
Anot jo, norinčių surengti tokį „blitzkrygą“ (vok. žaibišką karą) Maskvoje gausu. Pavyzdžiui, dar praėjusią savaitę žinomas karybos ekspertas Michailas Barabanovas iš Strategijų ir technologijų analizės centro Maskvoje, kuriam atviros durys į Rusijos generalinį štabą ir Gynybos ministeriją, publikavo išsamią politinę – karinę tokio puolimo galimybės analizę.
„Jos esmė – blogesnių santykių su Vakarais, nei dabar jau yra, nebus, Ukrainos armija dar pakankamai silpna, o Rusijos armija – vis dar pakankamai stipri, tad kodėl neužėmus visos kairiakrantės Ukrainos ir nesukūrus tikros Novorosijos?“ – kalbėjo A.Bačiulis.
Nekintanti sulaikymo strategija
„Rusijos, kaip ir meškos, esančios jos simboliu, sulaikymo strategija nekinta per amžius: reikia imti kuo didesnį vėzdą ir žiebti į tarpuragį. Ar bent jau nuolat turėti po ranka tokį vėzdą, kad Rusija jį matytų, – kaip sustabdyti Rusijos remiamą agresiją, aiškina A.Bačiulis. – Ukrainiečiams dabar labai padėtų kokia nedidelė, bet sėkminga puolamoji operacija – nukirsti vieną Debalcevo kyšulio sparnų, užimti Horlivką ar ką nors panašaus, kas ataušintų karštas separtistų galvas.“
Tarp Horlivkos ir Pervomajsko į separatistų kontroliuojamą teritoriją įsirėžęs Debalcevo kyšulys, arba katilas, jau kurį laiką yra tarsi rakštis. Norintys katilą užveržti ir visiškai apsupti priešininkų karius separatistai trimituoja, kad ukrainiečių katile yra per 8 tūkst.
A.Bačiulio teigimu, Ukrainos pajėgos laikosi gana tvirtai, o separatistams sunkiai sekasi surengti greitas ir efektyvias atakas.
„Bet ir dabar ukrainiečiai visai neblogai laikosi – griežtai žiūrint, per mėnesį aktyvaus puolimo separatistams pavyko užimti Donecko oro uosto terminalo kampą ir kelis pagalbinius statinius, artilerija nušluoti vieną patikros postą Luhansko fronte ir užimti Raudonojo Partizano (Krasnyj Partizan) kaimą su patikros punktu tarp Donecko ir Horlivkos.
Tai – viskas, – aiškino A.Bačiulis. – Peskų ir Avdejevkos, kurių neužėmus neįmanoma Donecko oro uosto kontrolė, puolimas buvo atmuštas, Dvebalcevo kyšulio puolimas atmuštas, Stanicos Luhanskajos puolimas atmuštas, Mariupolio puolimas atšauktas neprasidėjęs. Akivaizdu, jog be pakartotinio masinio reguliarios Rusijos kariuomenės įvedimo Donbaso separatistai nepajėgūs kariauti su Ukrainos kariuomene.“
