Laikraščio „Novaja Gazeta“ korespondentas nusipirko penkių diskų komplektą ir rado juose informacijos apie 153 tūkstančius Rusijos narkomanų iš 27 šalies regionų. Jis sužinojo, kad Astrachanėje į specialiąją įskaitą įrašyti 15 tūkst. 953 narkomanai (iš jų 1856 mirė nuo perdozavimo).
Belgorodo srityje su švirkštais nesiskiria arba rūko „žolę“ 7530 žmonių. „Vartotojo“ kategorijai priskiriami 6825 žmonės, „platintojo“ – 630, „nepilnamečių“ – 99.
Nustatyta, kad Krasnodare 6916 vyrų ir moterų yra priklausomi nuo opijaus (be reguliariai narkotikus „Spice“ vartojančių žmonių). 4630 Krasnodaro gyventojų narkotikus vartoja retkarčiais, o jų platintojų mieste yra 1942. Be narkomanų, į Krasnodaro miesto duomenų bazę įtrauktas 26061 chroniškas 2-ojo laipsnio alkoholikas (mirė 3219). Ir taip toliau.
Duomenų bazėse sukaupta informacija ne vien tik apie pačius narkotikų vartotojus. Nurodyti ir asmenys, su kuriais jie palaiko artimiausius ryšius, ir veikiančių narkomanų lindynių adresai.
Atskirai nurodyti narkomanai informatoriai, kurie reguliariai įduoda savo draugužius. Nors šie duomenys yra ypač slapti – dėl pačių „informacijos šaltinių“ saugumo.
Dar blogiau, kad tarp tų duomenų galima rasti išsamią informaciją apie paprastų piliečių skambučius „pasitikėjimo telefonais“, nurodyta, kas skambino. Pateiksiu tokių įrašų pavyzdžių iš Samaros policijos narkotikų kontrolės skyriaus duomenų bazės (suprantama, vietoje daugtaškių diskuose autentiška informacija):
„Pasitikėjimo telefonu paskambino Marina Ivanovna ******, adresas: Toljatis, **** gatvė, ** namas, ** butas. Pranešė, kad **** gatvės ** bute renkasi narkomanai.“
„***** Irina Viktorovna, adresas: *****, AIDS, lankosi narkomanų lindynėje, užsiima prostitucija, nesirūpina vaiko auklėjimu. Informaciją suteikė ****, tel. ****.“
Dabar įsivaizduokite, kad ši informacija pateko į Samaros narkotikų prekiautojo rankas. Ką jis padarys pasitikėjimo telefonu paskambinusiai Marinai Ivanovnai arba žmogui, pranešusiam policijai apie narkotikų ir ŽIV užkrato platintoją, narkomanę ir prostitutę Iriną Viktorovną?
Bet kai „Novaja Gazeta“ žurnalistai pranešė apie savo susirūpinimą srities policijos narkotikų kontrolės skyriui, jiems buvo atsakyta: „Mes neužfiksavome, kad savanoriai informatoriai būtų sumušti ar jiems būtų grasinta.“ Kitaip tariant, kai užmuš, tada ir skųskitės!
Laikraščio ekspertai įtaria, kad slapta medžiaga greičiausiai buvo nutekinta iš FSKN centrinio aparato, kur iš regionų suplaukia visa operatyvioji informacija. Ir tai anaiptol ne pirmas atvejis Rusijos teisėsaugos institucijų sistemoje.
Maskvos sendaikčių prekyvietėse, prie suverstų ant žemės knygų, kur prekiaujama ir kompiuterių diskais, galima nusipirkti pačios įvairiausios informacijos, taip pat ir itin slaptos: duomenų iš Valstybinės automobilių inspekcijos duomenų bazės (automobiliai ir jų savininkai), nekilnojamojo turto savininkų adresų ir telefonų, duomenų apie bankų suteiktas paskolas arba, atvirkščiai, atsisakymą jas suteikti.
Įvairiu metu tokia prekyba slapta informacija baigdavosi kriminalinėmis istorijomis.
Pavyzdžiui, po to, kai į Maskvos banditų rankas pateko kartoteka su informacija apie išprievartautas moteris dviejose sostinės apygardose, aukos buvo šantažuojamos grasinant paviešinti internete ir reikalaujant išpirkos. Informacijos nutekinimas iš sostinės milicijos operatyviųjų duomenų bazės „Sutenerių ir prostitučių užrašų knygutės“ irgi virto panašiu šantažu – jį patyrė dešimtys turtingų viešnamių ir gėjų klubų klientų.
Kartkartėmis pas prekiautojus galima rasti diskų su specialiųjų tarnybų „vidaus informacija“: Maskvos kriminalinės policijos operatyviosios apskaitos bylų kopijomis, žinomų kriminalinių autoritetų kvotos protokolais ir informatorių pranešimais, slapta duomenų baze „Įteisinti vagys“...
„Išdavikų mūsų sistemoje pilna, ypač tarp tyrėjų ir operatyviųjų įgaliotinių“, – pareiškė „Novaja Gazeta“ žurnalistams buvęs Maskvos srities policijos narkotikų kontrolės skyriaus specialaus būrio narys. – Į mūsų skyrių mes visada stengdavomės ateiti kaukėti. Štai Chimkose tiesiog prie savo laiptinės buvo papjautas Romka Riezakovas iš mūsų būrio. Kas jį įdavė banditams?“
Teisėsaugos institucijų vadovai ne kartą dievagojosi užkirsią kelią bet kokiam informacijos nutekinimui. Bet jau praėjusiais metais Maskvoje, prie Kazanės geležinkelio stoties, nežinomi asmenys prekiavo informacija apie didžiausių bankų klientus ir skolininkus (fizinius asmenis).
Įdomu tai, kad diskuose, be kitų duomenų, buvo ir didžiausių šalies specialiųjų tarnybų – FST, FSO, VRM ir Gynybos ministerijos – 260 tūkst. 324 darbuotojų namų adresai ir mobiliųjų telefonų numeriai. Taip pat ir informacija apie kai kurių pulkininkų ir generolų finansines problemas. Bet ir toks apsijuokimas netapo priežastimi atlikti išsamų tyrimą – nei informacijos nutekinimo kanalų, nei kaltų taip ir nerado.
Nenustebsiu, jeigu anksčiau ar vėliau iš kokio nors gatvės prekiautojo bus galima nusipirkti artimiausios prezidento Vladimiro Putino aplinkos elektroninį dosjė ar paties prezidento ir jo draugų namų vaizdo įrašą.
