Įsivaizduokite, kad ramiai sau gyvenate kelis tūkstančius gyventojų turinčiame miestelyje ir vieną dieną į jį įsiveržia būriai ginkluotų vyrų. Išžudo jūsų šeimą, tarp jų ir moteris, ir vaikus, visus artimuosius, pažįstamus ir kaimynus, tiesą sakant, išžudo visą miestelį ir galiausiai jus.
Pasaulyje kiltų siaubo ir pasipiktinimo banga, o apie tokias žudynes, ko gero, būtų kalbama ir po 70 metų. Bet šiuo atveju kalbama nedaug, nes aprašytas veiksmas vyko Afrikoje, Nigerijoje.
Cinizmo ir informacijos sraute verdantis pasaulis į „Boko Haram“ keliamą problemą dar žiūri atsainiai.
Net po to, kai „Boko Haram“ išskerdė ištisus kaimus ir pagrobė šimtus mergaičių, pasaulis kiek pašūkavo „išlaisvinkit mūsų mergaites“, šį šūkį viešai parodė būrys garsenybių, tarp jų ir JAV pirmoji ponia Michelle Obama, bet galiausiai jokių realių veiksmų nesiimta.
Kodėl bent jau nemaža ir viena geresnių Centrinėje Afrikoje laikoma Nigerijos kariuomenė nesusitvarko su 9 tūkst. chaotiškai veikiančių banditų gauja? „Boko Haram“ veikia didelėje teritorijoje ir dažnai suvienija pajėgas tik rimtesniems išpuoliams. Šešios pagrindinės grupės veikia šiaurinėje ir centrinėje šalies dalyse, daugiausia įtakos jos turi Borno valstijoje.
„Boko Haram“ sėkmės paslaptis – ne tik kitų islamo radikalų parama pinigais, ginklais ir karių apmokymu. Grupuotę palaiko ir dalis Nigerijos politinių radikalų, vis dar manančių, kad šis karinis islamo darinys gali atvesti į doros kelią nuo religijos tolstančią visuomenės dalį.
Nusikaltėliai ir vergai
Tik susikūrusi „Boko Haram“ patyrė milžinišką smūgį. Maidugūrio mieste Nigerijos saugumo pajėgos užspeitė kelis tūkstančius karių ir sunaikino ne tik grupuotės branduolį, bet ir nušovė tuometį jos vadą.
Bet į kaimynines valstybes išsilakstę gaujos likučiai greitai persigrupavo.
Valdžią į savo rankas perėmė islamą kruopščiai studijavęs Abubakaras Shekau. Buvo manoma, kad jis žuvo Maidugūrio apsiausties metu, tačiau 2010 metais jis vėl pasirodė Nigerijoje ir šį kartą įsitvirtino ten ilgam. „Manęs nenužudys niekas. Nebent Alachas parodys tokį norą“, – paskelbė A.Shekau.
Jis perrikiavo „Boko Haram“ pajėgas.
Jauni vyrai iš užimtų kaimų buvo verčiami jungtis prie islamistų gretų, grasinant juos išžudyti. Taip pat pradėta mokėti nusikaltėliams, kurie noriai jungėsi prie miestus ir bankus plėšiančių gaujos vyrukų. Kelis tūkstančius kovotojų turėjusi gauja tapo rimta teroristine grupuote.
Žarsto milijonus dolerių
„Boko Haram“ branduolį sudaro kanurių genties vyrai. Jie išsiskiria randais ant veido, kuriuos dažniausiai pasidaro patys, taip įrodinėdami vyriškumą ir kad ištveria skausmą. Tiesa, naujų karių atsiranda ne tik iš genties ar užgrobtų kaimų. Daugelį vilioja ir milžiniški grobiai.
Dar 2012 metais „Boko Haram“ ėmė reketuoti Nigerijos politikus, verslininkus, kitus žymius žmones, grasindama susidorojimu, jeigu jie nemokės grupuotei sutartos duoklės. 2013 metais septynių asmenų prancūzų šeima buvo pagrobta Kamerūne. Už jos paleidimą „Boko Haram“ išsiderėjo 3 milijonus dolerių (2,65 mln. eurų).
Skaičiuojama, kad vien išpirkos ir plėšimai kasmet grupuotės kasą papildo milijonais. Nigerijos nepriklausomas tyrėjas Kyari Mohammedas teigė, kad „Boko Haram" turi nemažai santaupų.
„Ten daugiausia jauni vaikinai iš provincijos. Jiems nereikia daug pinigų, jie gyvena asketiškai“, – tikino tyrėjas.
Ginklus tiesiog atima
„Boko Haram“ kai kuriuose Nigerijos regionuose tvarkosi be skrupulų. Ginklai atimami apsiautus policijos nuovadas ir net mažesnes karines bazes.
Jų arsenale – ir kariniai sunkvežimiai, ir granatsvaidžiai, daugybė automatinių ginklų. Dalis šių ginklų parduodama kitoms teroristų grupėms.
Grupuotė dažnai naudojasi ir savižudžių sprogdintojų metodais. Tiesa, specialistai teigia, kad „Boko Haram“ sprogmenis gamina iš paprasčiausių medžiagų. Dažnai sprogstamųjų medžiagų ieškoma užgrobiant gamyklas, kaip prancūzų cemento gamyklos „Lafarge“ atveju, kai ieškota dinamito atsargų.
Nigerijos saugumo analitikas Bawa Abdullahi Wase pastebėjo, kad dažnai prie „Boko Haram“ prisijungia nusivylę studentai, kurie išplečia veiksmų ribas.
„Kai kurie chemijos ar kitų mokslų specialistai dėl nedarbo ir skurdo prisijungia ir padeda gaminti sprogmenis ar tobulinti techniką“, – teigė jis.
Siekia tarptautinio pripažinimo
Nors 2013 metais Nigerijos valdžia pagaliau sukruto ir trijose valstijose paskelbė nepaprastąją padėtį, situacija eina tik blogyn.
„Boko Haram“ jau užima ir kai kuriuos miestus Nigeryje, Čade, Kamerūne, o konfliktas ir kova su terorizmu grasina apimti visą Juodąjį žemyną.
Kamerūno valdžia griežčiau reagavo į „Boko Haram“ siautėjimus provincijoje, tačiau Nigerijoje kovą stabdo politikų neveiklumas ir net kai kurių partijų parama islamo radikalų grupuotei.
„Boko Haram“ dažnai vadinama viena iš „Al Qaeda“ grupuotės atšakų ir lyginama su „Islamo valstybe“, tačiau tūkstančių gyvybę atėmusios gaujos lyderis A.Shekau kol kas kalba apie veiksmų nepriklausomybę.
Ekspertai baiminasi, kad suvienijusios jėgas šios grupuotės galėtų sukelti dar platesnio masto chaosą.
Pavyzdžiui, Prancūzija visai neseniai jau įsitikino, ką gali nuveikti radikalių islamistų grupuočių apmokyti smogikai, kurie dangstydamiesi islamo vardu surengė teroro išpuolius Paryžiuje.
Tad gali būti, kad teroro bangai plintant savo pagalbą ims siūlyti ir Prancūzijos karinės pajėgos, dažnai gesinančios karo židinius Afrikoje.
Bet kol kas „Boko Haram“ leidžiama veikti kone netrukdomai ir su teroristais nepavyksta susitvarkyti.
