„New York Times“ paskelbė, kad aštuoni buvę JAV aukšto rango pareigūnai pirmadienį parengė nepriklausomą ataskaitą, ragindami Vašingtoną tiekti Ukrainai 3 mlrd. dolerių vertės gynybinių ginklų ir įrangos, įskaitant prieštankinių raketų ir žvalgybinių orlaivių.
Ataskaitą rengė buvusi aukšta JAV Gynybos departamento pareigūnė Michele A. Flournoy, kuri vadinama busimąja kandidate į Pentagono vadovus, jei prezidente 2016-siais būtų išrinkta Hillary Clinton. Tarp kitų ataskaitos rengėjų – taip pat garsios rimtų žmonių pavardės: buvęs NATO pajėgų vadas admirolas Jamesas G. Stavridis, buvęs JAV ambasadorius prie NATO Ivo Daalderis ir kiti.
„Vakarai turi sustiprinti Ukrainos gynybą taip, kad rizika puolimą planuojančiai Rusijai būtų pernelyg didelė. O tam reikia tiesioginės karinės paramos ir dideliais kiekiais“, – teigiama atskaitoje.
Ji turėtų būti pristatyta JAV prezidento Baracko Obamos administracijai ir Kongrese, kur jau turi nemažai paramos balsų. Tad tikėtina, jog 3 mlrd. vertės ginkluotės paketas bus perduotas Ukrainai – tai ataskaitoje siūloma daryti kuo greičiau, baiminantis separatistų puolimo. Tad ką gautų ukrainiečiai?
Moderni gynybinė ginkluotė
JAV dar pernai Ukrainos pajėgoms skyrė apie 120 mln. vertės karinės paramos iš kurios pusė jau pristatyta. O dar pažadėta 350 mln. dolerių karinės paramos. Tačiau ataskaitos autoriai pabrėžia, kad to Ukrainai neužtenka: esą reikia per metus jau nuo 2015-ųjų skirti bent po vieną mlrd. dolerių.
Be to, ataskaitos autoriai siūlo, kad Kijevui būtų teikiama ne tik tokia tiesiogiai nemirtina karinė įranga, kaip naktinio matymo prietaisai, medicinos pagalba, bet ir patys ginklai, kurių jau senokai prašo ukrainiečiai. Todėl bendradarbiaujant JAV valstybės departamentui ir Pentagonui siūloma Ukrainai perduoti šias priemones:
• Artilerijos aptikimo radarai
Šie radarai gali iššautus artilerijos sviedinius arba salvinės raketos sistemas iš didelio nuotolio. Taip ne tik galima laiku pasislėpti, bet ir smogti atgal. Teigiama, kad apie 70 proc. ukrainiečių nuostolių sudaro būtent žūtys ir sužeidimai nuo separatistų bei Rusijos kariškių artilerijos ugnies.
Tokie radarai, kaip AN/TPQ-53 buvo sėkmingai naudojami Afganistane. Amerikiečiai dar 2013-sais patys užsakė papildomas 19 tokių radarų sistemų už 206 mln. dolerių. Tokie radarai gali tiksliai mažiausiai 20 km atstumu (o nukreipus viena kryptimi – ir iki 60 km) nustatyti iš kur paleisti sviedinys, mina ar raketa. O jau ukrainiečių sunkioji artilerija, kuri sėkmingai yra atrėmusi ne vieną separatistų puolimą pagal tikslias koordinates padarytų visą kitą.
• Vidutinio nuotolio bepiločiai orlaiviai
Tokie orlaiviai padėtų Ukrainos pajėgoms įvertinti taktinę situaciją, aptikti priešo pajėgų susitelkimo vietas, judėjimą ir koreguotų artilerijos ugnį. Ukrainiečiai (kaip, beje ir separatistai bei pati Rusija) šiame kare aktyviai naudoja bepiločius orlaivius. Dažniausiai tai daroma žvalgybiniais arba artilerijos koregavimo tikslais.
Tačiau ukrainiečių turimi bepiločiai orlaiviai yra nedideli, gali skrieti nedidelius atstumus, ore išbūna tik trumpą laiką ir turi ribotus optinius prietaisus. Tuo tarpu JAV siūloma ukrainiečiams perduoti gerokai pažangesnius bepiločius orlaivius.
Tarp jų galėtų būti ir vienas garsiausių JAV bepiločių orlaivių „Predator“. Tiesa, ataskaitoje neužsimenama, ar šie orlaiviai galėtų būti apginkluoti, nors tokia tikimybė yra menka – tam, reikėtų itin modernių JAV raketų „Hellfire“ bei jas valdyti paruoštų kvalifikuotų specialistų, kurių Ukraina neturi. Be to, tikimybė, kad „Hellfire“ atsidurs Rusijos rankose pernelyg nevilioja amerikiečių.
• Saugios ryšio sistemos
Daugelis ukrainiečių naudojamų ryšio sistemų yra nesaugios – pokalbius neretai perima pasienyje budintys Rusijos elektroninės žvalgybos daliniai ir net patys separatistai. Saugaus ryšio užtikrinimas karo veiksmų zonoje yra ypač svarbus planuojant operacijas ir neleidžiant priešininkui žinoti, kokie tavo ketinimai, pajėgumai ir pan. Todėl ukrainiečiams siūloma perduoti modernių ryšio priemonių.
• Šarvuoti „Humvee“
Virš Rytų Ukrainos patruliuojant Rusijos bepiločiams orlaiviams ukrainiečių kariams dažnai kyla tiesioginės artilerijos ugnies pavojus. Bandymai slėptis ukrainietiškuose šarvuočiuose neretai baigiasi tragiškai netgi ne tiesioginio apšaudymo metu.
Pavyzdžiui ukrainietiškų šarvuočių BTR-4, kaip brokuotų, anksčiau atsisakė net Irakas, kuriam verkiant reikia šarvuotosios technikos. Todėl siūloma teikti JAV (o ir Lietuvos) ginkluotose pajėgose naudojamus šarvuotus automobilius „Humvee“. Ukrainiečiai iš dalyvavimo tarptautinėse misijose jau turi nedidelį skaičių šių automobilių.
• Medicininė įranga
Ataskaitos autorių nuomone, ukrainiečiai patiria nemažai nuostolių ir todėl, kad jų karo medicinos sistema smarkiai atsilieka nuo Vakaruose įprastų standartų. Taip, ukrainiečių karo medikai yra dalyvavę ne vienoje tarptautinėje operacijoje, kur įgijo vertingos patirties.
Pavyzdžiui ukrainiečių karo medikai tarnavo su lietuviais Afganistano Goro provincijoje. Tačiau vien tai, kad nemaža dalis sužeistų ukrainiečių siunčiami gydytis į Vakarų šalis, tarp jų ir Lietuvą, nemažai pasako apie Ukrainos karo medicinos būklę.
• Prieštankinės raketos
Ukrainiečių turimos nedidelio nuotolio prieštankinės sistemos, nepaisant iš sovietmečio dar paveldėtų gausių sandėlių su prieštankiniais granatsvaidžiais RPG-7 vis dėlto yra neadekvačios Rusijos remiamų separatistų grėsmei.
Dar Krymo invazijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tyčiojosi iš pranešimų, kad Kryme esą yra rusų kariai. V.Putinas tikino, kad taip apsirengti ir apsiginkluoti gali bet kas, užsukęs į karinių reikmenų parduotuvę. Tad ukrainiečiai iki šiol niūriai juokauja, kad tankus, artilerijos ir priešlėktuvinės gynybos sistemas separatistai greičiausiai įsigijo kurioje nors parduotuvėje.
Pastarosiomis savaitėmis separatistai itin aktyviai naudoja savo artileriją ir ypač šarvuotąją techniką – tankus, kuriuos pamušti ukrainiečiai kartais neturi kuo, mat dalis prieštankinės ginkluotės ( kai kuriais duomenimis – net iki 70 proc.) tiesiog brokuotos ir neveikia.
Be to, nors ir pripažįstama, kad Ukraina šiuo metu vargu ar jaučia priešlėktuvinės ginkluotės stygių, neatmetama galimybė ukrainiečiams ateityje teikti modernių priešlėktuvinės gynybos sistemų – baiminamasi, kad separatistus Rusija galėtų remti savo karo aviacija.
Yra papildomų sąlygų
Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad visomis šiomis priemonėmis pirmiausiai siekiama atgrasyti Rusiją nuo puolimų apie kuriuos garsiai trimituoja daugiau Ukrainos teritorijos atsiplėšti norintys separatistai. JAV ekspertai pabrėžia, kad suteikus atitinkamą gynybinę ginkluotę separatistams būtų padaryta tokia žala, kad dingtų noras imtis tolesnių veiksmų.
Taip pat pažymima, kad šią ginkluotę reikia skirti kuo greičiau iš JAV sandėlių. Tiesa, pabrėžiama, kad tai turėtų būti ne vien JAV iniciatyva – prisidėti turėtų ir kitos NATO valstybės, pirmiausiai tos, su kuriomis Ukraina palaiko glaudžius ryšius: Lenkija, Baltijos šalys, Jungtinė Karalystė, Kanada.
Be to, ukrainiečiams keliamos tam tikros sąlygos: ginkluotė pirmiausiai turėtų būti skiriama reguliariosioms Ukrainos pajėgoms, o ne savanorių batalionams.
JAV leido suprasti, kad pastaraisiais daliniais ne itin pasitiki ir ne veltui – būta pranešimų, kad savanoriškieji batalionai yra tarsi privačios Ukrainos oligarchų kariuomenės, o dalis jų yra dezertyravę. Todėl atsargiai siūloma šiuos batalionus integruoti į Ukrainos Nacionalinę gvardiją.
O siekiant išsklaidyti nerimą dėl to, kad papildoma ginkluotė tik dar labiau suerzins ir išprovokuos Rusiją, kuri padidins savo paramą separatistams, ginkluotė bus išskirtinai gynybinio pobūdžio. Jos negalės naudoti amerikiečiai, kurie padės ukrainiečiams susipažinti su technika.
