Prieš A.Merkel ir F.Hollande’o susitikimą su Vladimiru Putinu Maskvoje, kuris vakar prasidėjo gerokai po pietų, jau buvo paaiškėję, kad europiečiai į Rusiją iš Ukrainos atvyko sulaukę Kremliaus pasiūlymų.
Bet kokie tie pasiūlymai? Ar Berlyne ir Paryžiuje buvo įžvelgta galimybė pagaliau susitarti dėl taikos? O gal V.Putinas, atvirkščiai, pažėrė grasinimų, kuriuos buvo būtina diplomatiškai atremti?
Vakarų šalyse retai prabylama grėsmingais sakiniais.
Bet F.Hollande’as užvakar Kijeve pasielgė būtent taip, pareiškęs, kad „Ukrainoje vykstantis karas gali virsti visuotiniu“.
Nevyktų tuščiomis rankomis
Pirmasis paslapties dėl vakariečių vizito į Maskvą šydą kiek praskleidė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. Viešėdamas Kijeve jis santūriai pripažino, kad V.Putinas į Prancūziją ir Vokietiją „nusiuntė kelias idėjas“.
Pranešama, kad A.Merkel ir F.Hollande’as atmetė V.Putino pasiūlymus ir į Maskvą po derybų Kijeve su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka atvyko su savo taikos planu.
Atrodo, kad jame iš esmės kalbama apie būdus įgyvendinti šiuo metu nebegaliojančius Minsko susitarimus dėl paliaubų.
Galiausiai prieš skrydį į Maskvą pati A.Merkel pabrėžė, kad su F.Hollande’u siūlys savo planą, kuriam sieks užsitikrinti Rusijos palaikymą: „Tai yra mėginimas išsaugoti taiką Europoje.“
„Kanclerė turi kažką pasiruošusi. Ji nevyktų į Maskvą tuščiomis rankomis“, – pastebėjo Vokietijos ambasadorius JAV Peteris Wittigas.
Skirtingai nei praėjusį mėnesį, kai A.Merkel pati nusprendė nešvaistyti laiko ir nevykti į, jos manymu, beprasmį susitikimą su V.Putinu Kazachstane, šįkart į Maskvą buvo išsiruošta noriai. Tiesa, kanclerė vakar pripažino: „Situacija nuolat keičiasi.“
„Komersant“ vakar vakare, kai A.Merkel ir F.Hollande’as jau atskrido į Maskvą, pranešė, kad svečiai su V.Putinu derėjosi visiškai vieni – be patarėjų.
Miuncheno gėdos šešėlis
Tačiau niūrių gandų apie Paryžiaus ir Berlyno pasiūlymus Maskvai nestigo.
Pavyzdžiui, Prancūzijos dienraščio „Le Figaro“ šaltiniai kalba apie Ukrainos federalizaciją ir pažadą, kad Kijevui bus uždarytos durys į Europos Sąjungą ir NATO, o vokiečių „Süddeutsche Zeitung“ skelbė apie galimas teritorines nuolaidas separatistams. Tiesa, šią informaciją paneigė A.Merkel: „Kaip Vokietijos kanclerė niekada nesikiščiau į kitos šalies – šiuo atveju Ukrainos – teritorinius reikalus.“
Vis dėlto „The New York Times“ cituoja vieną įtakingą Vakarų diplomatą, kuris teigia, kad V.Putinas siekia pakeisti Minsko susitarimus Kremliui ir Rusijos remiamiems separatistams palankesniu dokumentu.
„Tai ne taikos planas. Tai planas Ukrainoje sukurti naują Padniestrę ar Abchaziją. Tai ciniškas bandymas išsisukti nuo Minske prisiimtų įsipareigojimų“, – kalbėjo diplomatas.
Teigiama, kad V.Putinas norėtų, jog Ukraina Donecko ir Luhansko regionams suteiktų plačią politinę autonomiją, bet atseikėtų dalį biudžeto.
Jau kalbama netgi apie naująjį Miuncheno sąmokslą – prisimenami 1938-ieji. Dėl taikos Europoje britai tada naciams paaukojo vienintelę Vidurio Europos demokratinę valstybę Čekoslovakiją, bet karas vis tiek kilo.
Esą kaip tuomet Adolfas Hitleris britų premjerą Neville’į Chamberlainą, taip dabar V.Putinas F.Hollande’ą ir A.Merkel įviliojo į diplomatinius spąstus. Esą nuolaidų padrąsinta meška gali ryžtis naujiems karo žygiams.
Tikslas – suskaldyti Vakarus?
Kiti apžvalgininkai atsargesni ir A.Merkel bei F.Hollande’o diplomatinį manevrą vadina reakcija į už Atlanto vis garsiau skambančius siūlymus apginkluoti Ukrainą. Europai tai grėstų sunkiai prognozuojamomis pasekmėmis.
Šią savaitę JAV pareigūnai vienas po kito vardijo argumentus, kodėl Vašingtonas turėtų teikti tiesioginę karinę pagalbą Kijevui.
Baltieji rūmai spyriojasi, bet J.Kerry užsiminė, kad prezidentas Barackas Obama jau greitai turėtų apsispręsti dėl ukrainiečių apginklavimo.
A.Merkel ir F.Hollande’as yra viešai nepritarę mirtinos ginkluotės siuntimui į Kijevą ir nori diplomatinio susitarimo, todėl išskubėjo į Maskvą. Esą apginklavus Ukrainą čia tiesiog svetimomis rankomis kariautų JAV ir Rusija, o kentėtų Europa.
Vienas įtakingas diplomatas britų dienraščiui patvirtino, jog daugelyje ES šalių manoma, kad ginkluotės siuntimas Ukrainai reikštų jau tikrai atvirą karą su Rusija: „O šį karą laimėtų V.Putinas.“
Vokietijos, įtakingiausios ES narės, gynybos ministrė Ursula von der Leyen taip pat pažymėjo, kad ukrainiečių apginklavimas reikštų, jog į ugnį pilamas žibalas: „Negalime galvoti tik apie ginklus. Ukrainoje ir taip gerokai per daug ginklų“.
Tiesa, šiuo atveju galima kalbėti apie V.Putino politinį žaidimą – supjudyti Europą ir JAV, o amerikiečius apskritai atriboti nuo politinės įtakos Ukrainoje.
Svarbiausia – bendra pozicija
Matyt, todėl JAV viceprezidentas Joe Bidenas, atvykęs į susitikimą su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, pareiškė, jog JAV ir ES turi laikytis bendros pozicijos dėl konflikto Ukrainoje.
„Tai akimirka, kai JAV ir Europa turi stovėti kartu, stovėti tvirtai. Rusijai negalima leisti perbraižyti Europos žemėlapio“, – teigė J.Bidenas.
Prisiminė trumpai egzistavusį darinį
Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DLR) vadovai toliau kurpia sunkiai paaiškinamus dokumentus. Ketvirtadienį jie pasiskelbė 1918–1919 metais gyvavusios Donecko-Kryvyj Riho respublikos sekėjais.
„Donecko-Kryvyj Riho respublika niekada nenustojo egzistuoti, nepaisant nacistinės okupacijos, karo ir kitų socialinių neramumų. Respublikos idėjos toliau gyvavo milijonų žmonių širdyse“, – paskelbė DLR liaudies taryba.
Istorikų teigimu, toji respublika, kaip ir dabartinė DLR, buvo kuriama iš Maskvos ir siekė to paties tikslo – svarbių pramonės regionų kontrolės tuo atveju, jei bolševikams nepavyktų užkariauti visos Ukrainos.
1918–1919 metais Ukrainą užėmę bolševikai iš esmės išsaugojo jos teritorinį vientisumą – Donecko-Kryvyj Riho respublika Vladimirui Leninui ir Levui Trockiui tapo nebereikalinga.
