Aplink Debalcevę įsitvirtinę ukrainiečiai iki šiol laiko teritoriją, lyg kyšulys įsirėžusią į separatistų teritoriją. Bet dabar šis kyšulys tapo maišu, kuriam įnirtingai puolantys separatistai veržia kilpą. Štai keli svarbiausi faktai miestą ir mūšį dėl jo.
Kas ir kur yra Debalcevė?
Jau kurį laiką įnirtingiausi susirėmimai Rytų Ukrainoje vyksta aplink Debalcevės miestą – svarbų geležinkelio mazgą už maždaug 56 km į šiaurės rytus nuo separatistų pagrindinės tvirtovės Donecko. Jis taip pat yra netoli kito separatistų židinio – Horlivkos miesto.
Iki karo daugiau nei 25 tūkst. gyventojų turėjęs miestas dar praėjusių metų balandžio-gegužės mėnesiais buvo užimtas prorusiškų pajėgų. Tačiau liepą Ukrainos pajėgos po įnirtingų mūšių atsikovojo Debalcevę ir veržėsi tolyn, siekdamos atkirsti apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.
Rugpjūčio mėnesį į konfliktą tiesiogiai įsikišus Rusijai, separatistai perėjo į kontrpuolimą, kurio metu vėl užgrobė dalį anksčiau prarastų teritorijų. Net ir po rugsėjo mėnesį Minske sutartų paliaubų separatistai nesustabdė savo puolimo ir veržėsi pirmyn, supdami giliu pleištu į jų teritoriją įsirėžusį Debalcevės katilą.
Kodėl šis miestas svarbus ukrainiečiams ir separatistams?
U formos katilas, įsirėžęs į separatistų teritoriją kurį laiką buvo vadinamas potencialiausiu taikiniu. Be to, kad tai yra svarbus logistinis ukrainiečių punktas, strateginė miesto padėtis yra kartu ir naudinga ir pavojinga Ukrainai.
Iš pleište esančių teritorijų galima vykdyti šiaurėje bei vakaruose esančių separatistų pajėgų apšaudymus – šiame kare tiek separatistai, tiek patys ukrainiečiai didžiausius, iki 70 proc. nuostolius patyrė būtent dėl artilerijos ugnies. Debalcevės katilas taip pat sulaiko dideles separatistų pajėgas, kurios užuot besiveržusios tolyn į vakarus, turi kautis užnugaryje.
Ukrainiečiai taip pat negali prarasti miesto bei aplink jį esančių teritorijų, mat apsuptyje yra apie 8 tūkst. Ukrainos karių.
Toks skaičius 44 mln. gyventojų turinčiai šaliai gali nepasirodyti didelis, tačiau didelių nuostolių (apie pusantro tūkst. karių) patyrusiai Ukrainai Debalcevės ir katile esančių karių praradimas prilygtų katastrofai. Nemažai patyrusių karių bei ginkluotės netekusi Ukraina patirtų moralinį smūgį, o nesėkmė fronte netgi gali išprovokuoti neramumus pačiame Kijeve.
Savo ruožtu, negalėdami perimti Debalcevės kontrolės, separatistai negali jaustis saugūs Donecke ir negali tęsti puolimo į Vakarus – tai yra pažadėję tiek separatsitų lyderiai, tik eiliniai jų karo lauko vadai. Be to, Debalcevės užėmimas separatistams taptų sovietų Stalingrado mūšių – dar viena propagandine pergale kare, kurį tikimasi sustabdyti taikos derybomis Minske.
Kas gina ir kas puolą Debalcevės katilą?
Be maždaug 8 tūkst. Ukrainos karių, ginančių Debalcevės katilą, ukrainiečiai iki šiol gali siųsti pastiprinimus konvojais, kurie vyksta separatistų apšaudomais keliais. Ukrainiečiai turi nedidelį kiekį artilerijos pabūklų, šarvuočių bei tankų.
Tuo tarpu separatsitų pajėgų skaičius nėra žinomas, tačiau manoma, kad būtent prie Debalcevės katilą sukoncentruotas pagrindinių separatistų pajėgų puolimas. Savaitgalį separatistai gyrėsi, kad prie esamų pajėgų prisijungė liūdnai pagarsėję karo vadai pravarde „Givis“ ir „Motorola“.
Šie iš eilinių banditų iškilę separatistų dalinių vadai labiausiai pasižymėjo kovose dėl Donecko oro uosto, nors dėl jų tikrojo vaidmens nesutariama. Pats „Somalio“ bataliono vadas Michailas Tolstychas , pravarde „Givis“ yra labiau pagarsėjęs makabariškomis viešųjų ryšių akcijomis, pavyzdžiui ukrainiečių karo belaisvių kankinimu bei patyčiomis iš jų.
Spėjama, kad separatistams padeda ir Rusijos pajėgos – ne tik „atostogauti“ atvykę kadriniai karininkai, bet ir reguliariųjų bei specialiųjų pajėgų kariai. Debalcevėje apsupti ukrainiečiai savaitgalį skelbė, kad prieš juos pirmą sykį buvo surengti antskrydžiai. Teigiama, kad mažiausiai su šturmo lėktuvai Su-25 atakavo Ukrainos karių pozicijas, o tuomet nuskrido į Rytų, Rusijos pusę.
Dar Krymo okupacijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šaipėsi iš pranešimų, kad vadinamieji „žalieji žmogeliukai“ išties yra rusų kariai. V.Putinas tikino, kad apsirengti ir apsiginkluoti „pašauktiniai“ esą galėjo bet kurioje ginklų ar medžioklės reikmenų parduotuvėje.
Todėl ukrainiečiai juokauja, kad tose pačiose medžioklės, ginklų ir tikriausiai žvejybos reikmenų parduotuvėse separatistai įsigijo dešimtis rusiškų (Ukrainos pajėgose nenaudojamų) tankų, artilerijos sistemų bei kalnus šaudmenų – visa ši Debalcevės gynėjų turimą ginkluotę pranokstanti jėga metama prieš ukrainiečius.
Kas šiuo metu vyksta Debalcevėje ir aplink ją?
Šios savaitės pradžioje, nepaisant keturšalių Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos ir Rusijos lyderių pokalbių apie taikos derybas, separatistai tęsė įnirtingą puolimą, stengdamiesi iš karto dvejose vietose perkirsti ukrainiečių laikomą teritoriją, visiškai apsupti Debalcevės katilą ir sunaikinti arba priversti katile atsidūrusias pajėgas kapituliuoti.
Vasario 4-ąją, po savaitės įnirtingų mūšių kritus mažiau nei už 10 km į Vakarus nuo Debalcevės esančiam Vuhlehirsko miestui (dar vadinamam Uglegorsku dėl šalia esančių anglies kasyklų, kurios taip pat buvo užimtos) ėmė aiškėti separatistų taktika. Spausdami ukrainiečius Debalcevės mieste jie siekė sukaustyti kuo daugiau Ukrainos pajėgų būtent čia.
Tuo pat metu separatistai puolė iš rytų ir užėmė Černūchyno miestą, vos už 6 km nuo Debalcevės. Be to, pirmadienį separatistai atnaujino puolimą Šiaurės kryptimi, siekdami užveržti kilpą ir visiškai apsupti Debalcevę.
Į Šiaurę nuo Vuhlehirsko separatistai užėmė Kalynivką ir už keturių su pusę kilometro į šiaurės rytus esančią Lohvynovės gyvenvietę, šalia kurios eina strateginis greitkelis, jungiantis E40 Debalcevės katilą su Ukrainos pajėgomis už jo ribų.
O tai reiškia, kad ukrainiečių pajėgos jau yra faktiškai atkirstos. Į Šiaurės vakarus esančiuose Artiomevsko, Kramatorsko ir Slovjansko miestuose ukrainiečių pajėgos, regis, nė nebando kontratakuoti, be to, pranešama apie Ukrainos generalinį štabą keikiančius ir pasiduodančius ukrainiečių karius.
Kas laukia Debalcevės po apsupimo?
Ukrainiečių civiliams pastarąsias savaites masiškai bėgant iš Debalcevės vieninteliu keliu dabar, regis, teks susitaikyti su gyvenimu apsuptyje. Tūkstančiai civilių gyventojų, nespėję ištrūkti iš apšaudomo miesto bus priversti slėptis rūsiuose ir melstis, kad jų separatistai nesupainios su Ukrainos kariais.
Šiaip ar taip, tiek Debalcevės gynėjai, tiek civiliai gyventojai gali tapti įkaitais derybose dėl paliaubų Minske. Šios derybos turėtų vykti trečiadienį, tačiau iki šiol dar neaišku ar jos įvyks. Visiškoje apsuptyje atsidūrusiems ukrainiečiams greitai gali imti trūkti ne tik šaudmenų, bet ir maisto, vandens, o tai gali grėsti humanitarine katastrofa.
